Lietuvių antplūdis pasaulinėje šokio mugėje
2014-09-01
Šeštadienį Diuseldorfe, Vokietijoje, baigėsi keturias dienas (rugpjūčio 27–30 d.) trukęs vienas didžiausių pasaulyje šokio renginių – tarptautinė šokio mugė „Internationale Tanzmesse NRW“. Joje savo stendą pristatė Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC), meninėje mugės programoje parodyta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) projekto „Kūrybinis impulsas“ ir jaunojo choreografo Martyno Rimeikio miniatiūra „Belaukiant Godo“.
NRW-Forum – šokio mugės erdvė. Nuotr. Dmirtirjus Matvejevas.
NRW-Forum – šokio mugės erdvė. Nuotr. Dmirtirjus Matvejevas.
Gausi Lietuvos delegacija
Be LŠIC stendo ir vienoje programoje su Prancūzijos bei Kanados spektakliais pristatytos M. Rimeikio miniatiūros, šiemet mugėje buvo ir gerokai daugiau lietuviškų akcentų. Didžiausios ir lankomiausios pasaulyje šokio mugės rengėjai ją pristatančiuose plakatuose šiemet naudojo keletą pastarųjų metų Ispanijoje gyvenančios lietuvės choreografės ir šokėjos Ugnės Dievaitytės atvaizdą, kuris taip pat puošė ir Lietuvos bei Ispanijos stendus. Oficialus mugės fotografas buvo žinomiausias Lietuvos teatro ir šokio fotografas Dmitrijus Matvejevas.
LŠIC šiemet Diuseldorfe jau dešimtą kartą pristatė Lietuvos šokį. Lietuvos delegaciją sudarė dvylikos trupių ir organizacijų atstovai: LŠIC, Šiuolaikinio šokio asociacijos, LNOBT, Menų spaustuvės, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Kauno šokio teatro „Aura“, menų agentūros „Artscape“, Vyčio Jankausko šokio teatro, šokio teatro „Dansema“, Baltijos baleto teatro, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“, urbanistinio šokio teatro „Low Air“; mugėje taip pat dalyvavo šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė. Savo eksperimentinį meno projektą „Gravitacija“ pristatė ir vizualiųjų menų kūrėjas Julijonas Urbonas su Akvile Eglinskaite.
Dalis Lietuvos delegacijos NRW Tarptautinėje šokio mugėje. Nuotr. Dmitrijus Matvejevas.
Dalis Lietuvos delegacijos NRW Tarptautinėje šokio mugėje. Nuotr. Dmitrijus Matvejevas.
Dėmesys Ukrainos šokiui
Prieš keliolika metų Vokietija šioje mugėje suteikė galimybę pirmąkart pristatyti Lietuvą. Šiemet Lietuva pirmąkart pristatė Ukrainos šokį: mūsų šalies stende, be lietuvių, buvo ir kijeviečiai – nepriklausoma šokio trupė „TanzLaboratorium“ bei tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Zelyonka“. Pastarojo meno vadovas Antonas Ovčinikovas taip apibendrino naują jiems patirtį:
„Anksčiau mums nelabai buvo aišku, kur ieškoti šokio kontaktų, kaip juos megzti. Asmeniniai dalykiniai susitikimai Diuseldorfe, pokalbiai su įvairiomis agentūromis ir festivaliais mums turėtų atverti aiškesnes plėtros galimybes, bendradarbiavimo su Europos trupėmis ar atskirais choreografais kryptis, Ukrainos šokio pristatymo tarptautiniuose forumuose ar festivaliuose gaires. Per tas keletą dienų gavome tiek informacijos, kad pradėjome svarstyti Ukrainoje įsteigti ką nors panašaus į šokio informacijos centrą, kuriame mūsų tautiečiams būtų teikiama įvairiausia su šia sritimi susijusi informacija.“
Mugėje užmegztų kontaktų reikšmė
Pasak LŠIC vadovo Audronio Imbraso, dėl itin plataus dalykinio ir meninio konteksto NRW tarptautinė šokio mugė turi didžiulę įtaką pasaulinei profesionalaus šokio rinkai. Per dvidešimt mugės egzistavimo metų čia gimė daugybė dvišalių ar daugiašalių bendradarbiavimo idėjų ir projektų. Lietuvos žiūrovai kai kurias šioje mugėje pasirodžiusias trupes yra matę Kauno „Auros“, vilniečių „Naujojo Baltijos šokio“ ir klaipėdiečių „PlArtformos“ festivaliuose, Menų spaustuvėje, mugėje užmegzti kontaktai lėmė įvairių Lietuvos trupių ar choreografų pasirodymus svetur. Mugės lankytojai aktyviai domėjosi Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos paramos dėka pristatytu Lietuvos stendu, mūsų šalies ir Ukrainos atstovais jame.
A. Imbrasas pastebėjo įdomią šiųmetės mugės tendenciją: greta artimų ar tolimų valstybių stendų, pristačiusių po keliolika savo trupių ar choreografų, – Ispanijos, Šveicarijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Belgijos, Airijos, Pietų Korėjos, Taivanio, Kinijos, Australijos, JAV – veikė ir stendai, pristatę atskirų regionų (Kanados Kvebeko, Ispanijos Katalonijos, Jungtinės Karalystės Pietryčių, Prancūzijos Atlanto Luaros, Italijos Neapolio, Vokietijos Hamburgo ar Šiaurės Reino-Vestfalijos) šokį. Ir priešingai – jungtiniai stendai, kartu pristatę porą ar daugiau valstybių kaimynių – Šiaurės šalių, Čekijos ir Slovakijos. Pasak A. Imbraso, šokyje, kaip ir visoje kultūroje, akivaizdus kitoks, laisvesnis požiūris į valstybių ar jų regionų sienas ir politines jų jungtis ar skirtis.
Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė teigė, kad svarbiausias dalyvavimo mugėje motyvas – asmeniniai kontaktai su užsienio partneriais, vedantys į tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Ji džiaugėsi šiųmečiu Lietuvos stendu, gausiai pristačiusiu mūsų šalies šokio įvairovę.
Priėmimas Lietuvos stende. Nuotr. Dmitrijus Matvejevas.
Priėmimas Lietuvos stende. Nuotr. Dmitrijus Matvejevas.
Keletas faktų
Mugėje buvo įrengti 165 stendai, kuriuose pristatyta daugiau negu 400 įvairią veiklą vykdančių organizacijų. Vienuolikoje skirtingų Diuseldorfo ir gretimų Šiaurės Reino-Vestfalijos scenų pasirodė daugiau kaip 60 trupių, įvyko trys pasaulinės ir 15 Vokietijos premjerų.
Diuseldorfo šokio mugė, kurią rengia Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šokio biuras (http://www.lb-tanz.de/), yra svarbiausias ir didžiausias pasaulinis šokio bendruomenę vienijantis susitikimas. Joje dalyvauja ne tik šokėjai, choreografai ir jų vadybininkai, bet ir šokį prodiusuojančios organizacijos, agentūros, informacijos centrai, mokyklos, universitetai, šokio aprangos ir šokiui skirtos įrangos gamintojai bei prekiautojai, valdžios institucijų atstovai, besirūpinantys šokio menu įvairiose šalyse.
Oficialus 2014 m. tarptautinės Diuseldorfo šokio mugės plakas su lietuve Ugne Dievaityte
Oficialus 2014 m. tarptautinės Diuseldorfo šokio mugės plakas su lietuve Ugne Dievaityte