Ar diskusija apie šiuolaikinį šokį yra pradėta?
2014-05-11 Jurga Kazarauskaitė
Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ kaip ir kasmet pristato šokio spektaklius, sukurtus Lietuvoje ir užsienyje. Nors lietuvių choreografų darbus galima pamatyti ne tik festivalio metu, bet ir prieš ir/ar po jo, tie spektakliai, kurie yra įtraukti, kaip bebūtų tik septynių dienų trukmės festivalio savaitę, vienok yra verti dėmesio, na bent taip sako festivalio organizatoriai. Tad ir spektaklį pavadinimu „Contemporary?“ galėjome pamatyti festivalio metu.
Tai, kad šis spektaklis įtrauktas į festivalio programą visai nestebina. Nuo premjeros 2013 m. lapkritį spektaklis jau spėjo tapti fenomenu, apie jį spaudoje galima rasti nemažai recenzijų, straipsnių, atsiliepimų bei komentarų dar ir po to, kai spektaklis šiemet buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Taigi šis, kaip kūrėjai įvardija „(ne)labai spektaklis“ neliko nepastebėtas. Daugelyje apžvalgų buvo minima, kad spektaklyje atskleidžiama kūrybinė virtuvė, dekonstruotas šokis, iškeliamas klausimas, kas yra šiuolaikinis šokis, aktoriai patys vaidina ir patys save komentuoja, minimas ironijos ir žaismės kupinas žvilgsnis į šiuolaikinio šokio spektaklio kūrimą. Spektaklis apibūdinamas, kaip žaismingas ir nuoširdus. Keliuose straipsniuose pasirodo ir jautresnių komentarų: „aktoriai „nuleidžia“ į paprastą lygmenį savo profesijos kasdienes kūrybines kančias“. Arba kita internetinio portalo straipsnio komentatorė sako: „Contemporary?“ galėtų būti pavyzdžiu, kaip derinti teatrališkumą ir intymų, asmenišką kalbėjimąsi su žiūrovais“.
Nebenorėdama kartotis ir perpasakoti, kas buvo rodoma spektaklyje, bandžiau kreipti dėmesį į tai, kas apie jį kalbama. Nemažoje dalyje straipsnių randame pamąstymų apie lietuvišką šiuolaikinio šokio sceną: „šiuolaikinis Lietuvos šokis dar neapsisprendęs, kur ieškoti savo šaknų“, „šiuolaikinis šokis Lietuvoje vis dar gana mistinė scenos menų sritis, dominanti ne itin plačią auditoriją“. Lietuvoje gerai žinoma šokio kritikė Vita Mozūraitė teigia: „Šiuolaikinis šokis pasidarė nuobodus, nes geniali idėja pasirodo bekvepianti naftalinu, o choreografas turi diplomą, bet ne talentą.“ Nuomonių gausa iliustruoja ir parodo, kad pasirinkta tema yra itin aktuali ir jautri Lietuvos šokio scenai. Todėl šį spektaklį teigiamai vertinu vien už tai, kad diskusija buvo pradėta. Galiu tik paantrinti, jog Lietuvos šiuolaikinio šokio scenoje nėra autoironijos ir jumoro prisodrintų kūrinių, todėl tai tapo „Contemporary?“ spektaklio unikalumu, vizitine kortele.
Festivalio metu spektaklis buvo skirtas ir užsienio svečiams, todėl šokėjai scenoje pasirinko kalbėti anglų kalba. Tai šiek tiek trukdė šokėjams iki galo jaustis laisvai ir atskleisti savo charakterius, nes visgi spektaklyje kalbama apie lietuvišką šokio sceną. Buvo galima įsivaizduoti, kad šokėjai daug laisviau jaustųsi kalbėdami gimtąja kalba.
Kaip bebūtų – diskusija pradėta. O ar ne toks buvo tikslas? Manau, kad apie tai kalbama pačiu laiku. Norisi tikėti, kad laiku diagnozavus ligą, ji taps greitai išgydoma, tuo labiau, kad spektaklio kūrybinė grupė (šokėjai Agnė Ramanauskaitė, Mantas Stabačinskas, Paulius Tamolė ir dramaturgė Sigita Ivaškaitė) įrodė turintys tam nemažą potencialą.
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos