Renate Graziadei: vidinis judesio suvokimas
2016-08-05 Eglė Nešukaitytė
Iki Vasaros šokio mokyklos pradžios liko šiek tiek daugiau nei viena savaitė! Su nekantrumu laukiame rugpjūčio 15 dienos, o kad laukti būtų šiek tiek lengviau, dalinamės interviu su Renate Graziadei, kuri Vasaros šokio mokykloje ves šiuolaikinio šokio technikos seminarą.
Renate Graziadei šoko S.O.A.P. šokio teatre Frankfurte, vėliau COAX šokio trupėje Hamburge, o 1994 m. kartu su Artūru Stäldi įkūrė „LaborGras“ kolektyvą, kuris šiuo metu yra įsikūręs Berlyne. Nuo 2004 m. ji taip pat dirba kompanijoje „Sasha Waltz & Guests“ kaip repeticijų režisierė ir šoka šokio spektakliuose „Jagden & Formen“, „Metamorphoses“. Su Renate Graziadei kalbamės apie šokantį kūną, judesio logiką ir prasmę bei vidinį judesio suvokimą.
– Kada ir kaip atradote šokį?
Renate Graziadei: Šokį atradau žiūrėdama televizorių, kai man buvo 12 metų. O kad man patinka šokti supratau būdama 14 metų, kai Austrijoje lankiau privačią mokyklą, kurioje buvo dėstomas baletas, džiazas ir stepas (ang. „tap dance“). Profesionalus šokio kelias prasidėjo nuo 16 metų – Šveicarijoje pradėjau studijuoti baletą. Po to, norėdama daugiau sužinoti apie modernų šokį, pirmą kartą išvažiavau į Niujorką... Ir būtent tada pajutau, kad šokis man yra būdas save išreikšti.
– Kaip atradote šiuolaikinį šokį ir kodėl pasilikote šioje šokio šakoje?
R. G.: Šiuolaikinį šokį atradau 1996 metais, kai grįžau iš Niujorko po 2 mėnesių stažuotės. Šiuolaikinį šokį pradėjau šokti dėl to, kad man buvo įdomu viskas, ko dar nebuvau dariusi prieš tai ir taip pat dėl to, kad turėjau daug problemų su savo kūnu... Didelis pokytis įvyko, kai pradėjau lankyti pamokas kartu su Trisha Brown šokėjais... Todėl ir likau šiuolaikiniame šokyje – nes būtent tuomet atradau tokį šokį, kuris turi tam tikrą logiką ir prasmę – jog pradėjus judėti/šokti vieną judesį, jis tarsi iš karto įveda į kitą judesį...
– Kaip supratote, kad jus domina net tik šokis, jo kūrimas, bet ir mokymas šokti?
R. G.: Mokymu taip pat susidomėjau grįžusi iš Niujorko, maždaug apie 1996 metus. Tuomet labai stipriai norėjosi gilintis į informaciją, kurią gavau Niujorke, todėl pradėjau kiekvieną dieną dirbti Hamburgo studijoje su savo partneriu. Mums dirbant, žmonės stebėdavo ir klausdavo, ar galėtų prisijungti. Taip aš/mes pradėjome dalintis informacija, kuri ilgainiui pavirto į mokymą. Mokymas man – tai dalinimasis žiniomis su kitais...
– Kuo ypatinga jūsų mokymo technika?
R. G.: Aš nemokau technikos – labiau stengiuosi dalintis žiniomis apie judesio logiką/vidinį judesio suvokimą.
– Kas jums yra judesio logika? Kaip ją atradote?
R. G.: Man judesio logika yra ne tai, kas daroma pagal prieš tai priimtus sprendimus, bet tai, kokias galimybes kitam judesiui suteikia prieš tai buvęs judesys. Kitaip tariant, vidinis judesio suvokimas leidžia mano kūnui būti šokamam, o ne pačiam šokti... Tai atradau mokydamasi su Trish Brown šokėjais bei taip pat daug išmokau iš savo draugo, choreografo ir šokėjo David Hernandez.
– Koks yra skirtumas tarp šokio technikos ir judesio logikos?
R. G.: Nesu tikra, ar skirtumas yra... Galbūt galėčiau apibūdinti taip: technika man yra įrankis – kai integruoju informaciją į savo kūną, ja galiu pasinaudoti bet kuriuo metu, kai tik man jos prireikia.
– Iš ko bus sudarytas seminaras, kurį vesite Vasaros šokio mokyklos metu?
R. G.: Pirmąją pamokos dalį dirbsime su įtampa ir atsipalaidavimu. Atsipalaidavimo pratimai padės išilginti raumenis ir sumažinti įtampą. Šios dalies tikslas yra paskatinti įpročių keitimąsi, taip pat pradėti mokymosi procesą, kurio tikslas būtų judėti kuo efektyviau. Antroji pamokos dalis bus skirta darbui su funkcionaliu skeleto išsidėstymu, kuris mums padės energiją iš grindų perleisti per visą kūną ir nukreipti į erdvę. Taip pat daug dirbsime su energijos nukreipimu į kritimą – būtent šis momentas man reiškia šokio pradžią... Daugelis mūsų judesių yra paremti kritimu erdvėje su aiškia kryptimi ir tikslu.
– Gal galite paaiškinti, kas yra funkcionalus skeleto išsidėstymas?
R. G.: Darbas su funkcionaliu skeleto išsidėstymu reiškia, kad mokydama aš gilinuosi į grindų/žemės atramą – norint tą atramą išnaudoti, reikia suprasti savo skeleto struktūrą. O tai mes turime padaryti kiekvieną dieną vis iš naujo, nes mūsų kūnas kiekvieną dieną yra vis kitoks... Nagrinėjant skeleto išsidėstymą, tampa lengviau atpalaiduoti ir atverti sąnarius, paskatinti produktyvų raumenų darbą, taip pat prisijaukinti gravitaciją ir lavinti svorio judėjimą erdvėje – tai yra visiškai skirtingas dalykas nei svorio pernešimas erdvėje...
– Kaip gilinimasis į funkcionalų skeleto išdėstymą gali praturtinti šokėjo judėjimą?
R. G.: Tai padeda judėti tikslingiau/efektyviau ir mažiau pakenkti savo kūnui. Todėl tampa lengviau įsisavinti junginius, spirales, kritimus ir t. t.
– Koks šio seminaro tikslas? Ko mokiniai turėtų tikėtis?
R. G.: Aš sieksiu pasidalinti savo žiniomis su šokėjais. O tikėtis jie turėtų... iššūkių! Įvairiapusių.
– Kuo skirsis jūsų dėstomo seminaro A ir B lygiai?
R. G.: Stengiuosi nemąstyti kategorijomis. Tačiau tikriausiai spręsiu pagal susirinkusius žmones – kokią informaciją jie jau įsisavinę, kad galėčiau suteikti naujų žinių apie tai, ką jie galvoja, kad žino ir supranta...
– Ar esate buvę Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse?
R. G.: 1990 metų pradžioje šokau Vilniuje ir Rygoje su Frankfurto šokio teatru S.O.A.P. Tai buvo vienintelis kartas, kai buvau Baltijos šalyse...
– Nuolat kuriate arba šokate kitų kūrėjų darbuose – kokiuose projektuose dalyvaujate dabar?
R. G.: Šiuo metu kuriu naują „LaborGras“ pastatymą „Silent Confrontation“, kurio tema yra Renesansas. Taip pat dirbu su Susanne Linke prie Dore Hoyer choreografinio ciklo „Affectos Humanos“ atkūrimo.
– Kur semiatės įkvėpimo?
R. G.: Sakyčiau, iš smalsumo ir meilės šokiui bei gyvenimui...
„Šokio pasaulyje: naujienos, įvykiai, jų vertinimas ir komentarai“ projektą dalinai remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas