Naujausi lietuvių šiuolaikinio šokio spektakliai bus pristatyti Berlyne
2016-12-22
Septyni lietuvių darbai Berlyno publikai
Vasario pirmą savaitę Vokietijos sostinėje vyksiančiame Lietuvos šokio festivalyje pirmosios su žiūrovais sveikinsis festivalio veidu tapusios B ir B merginos – choreografės Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė. Jos visą festivalį performatyviai komentuos tai, kas vyksta, ir nekantriai lauks berlyniečių ir miesto svečių.
Festivalį atidarys Vyčio Jankausko šokio teatro spektaklis „Akloji dėmė“. Jo nagrinėjama tema – aklosios dėmės mūsų kasdienybėje, lemiančios tokį mūsų tikrovės matymą, kuriame atsispindi tik tai, ką norime matyti, ir kokią įtaką tokie pačių susikurti pasaulėvaizdžiai daro mums ir mūsų tarpusavio santykiams.
Žiūrovai taip pat išvys Klaipėdos šokio teatro „PADI DAPI Fish“ darbus „Lucky Lucy“ ir „Dior in Moscow“. Naujausias spektaklis „Lucky Lucy“ kurtas su norvegų choreografe Annika Ostwald, tai – performatyvus pasivaikščiojimas su kūrėjomis.
Vokietijos publikai bus parodytas ir šiųmetis Mariaus Pinigio bei Mariaus Paplausko darbas „(g)round zero“, taip pat Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Be kulminacijų“ (choreografė Liza Baliasnaja), šiemet pristatytas tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.
Berlyno valstybiniame vaikų ir jaunimo teatre Theater an der Parkaue bus parodytas šokio teatro „Dansema“ spektaklis „Spalvoti žaidimai“ (choreografė Birutė Banevičiūtė). Jis skirtas patiems mažiausiems – nuo 0 iki 3 metų vaikams. Vokietijoje jaučiamas didelis trūkumas šokio ar tiesiog spektaklių tokio amžiaus vaikams, todėl šis pasirodymas labai laukiamas.
Festivalį uždarys choreografių G. Grinevičiūtės ir A.Lisičkinaitės šokio spektaklis „B ir B dialogas“. Jis nerimtai kalba apie laisvę, apie buvimą savimi, apie tai, kas aktualu kiekvienai jaunai moteriai, kūrėjui, mokiniui, norinčiam tapti savarankišku menininku, ir kviečia sau ir kitiems atskleisti, kas šiandien tiek kasdieniame gyvenime, tiek teatre trukdo būti atviru.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė
Ketvirtajame festivalyje – svečiai iš Estijos
Festivalio „Litauen tanzt“ meno vadovė, šiuolaikinio šokio kritikė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedros vedėja Ingrida Gerbutavičiūtė džiaugiasi, kad šiemet festivalis yra dar didesnis ir jame pasirodys ne tik lietuviai kūrėjai, bet ir svečiai iš Estijos.
„Džiugu, kad festivalis auga ir šiemet turime naujovių. Viena jų – estų šokio diena. Antrą festivalio dieną savo spektaklį „Rythm is a Dancer“ pristatys šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ svečias Henri Hüttas ir 2013 m. Klaipėdoje vykusio Šiaurės ir Baltijos šalių šokio tinklo suvažiavimo „keðja“ dalyvis Karlas Saksas, atvežantis naujausią spektaklį „State and Design“, – svečius pristatė I. Gerbutavičiūtė.
Meno vadovės teigimu, bendradarbiavimas su alternatyvaus meno centru „Kanuti Gildi Saal“, Estijos ambasada Vokietijoje ir Estijos kultūros fondu, remiančiais estų menininkų pasirodymą, lėmė jų dalyvavimą festivalyje. Kalbėdama apie ateitį ji užsiminė, kad planuojama ne tik auginti, bet ir plėsti festivalį kviečiant ne tik Baltijos, bet ir Skandinavijos šalių menininkus.
Idėja – pristatyti Lietuvos šokį Berlyne
Pirmas „Litauen tanzt“ festivalis įvyko 2012 m., antrasis – 2013-aisiais, trečiasis – 2014-aisiais. I. Gerbutavičiūtės teigimu, po trečiojo festivalio buvo nutarta jį pradėti rengti kas dvejus metus.
„Toks sprendimas buvo priimtas dėl lietuviškos produkcijos skaičiaus – nesame pajėgūs kasmet išleisti tiek premjerų, kad festivalis būtų užpildytas vien lietuvių šokio darbais. Renginį iš šių metų galo perkėlėme į kitų pradžią tik dėl to, kad laikas gerokai palankesnis. Metų gale žmonėms aktualiausios žiemos šventės. Sausį Berlyne vyksta festivalis jauniesiems choreografams, o vasario antrą trečią savaitę – tarptautinis Berlyno filmų festivalis „Berlinale“. Savąjį palankiai įtalpinome tarp šių dviejų“, – sakė I. Gerbutavičiūtė.
Pasak jos, iki festivalio pradžios Lietuvos šokis Berlyne nebuvo žinomas. „Šokio kritikai, kuratoriai, prodiuseriai, kitų festivalių direktoriai domėdavosi, koks yra Baltijos šalių šokis, koks yra Lietuvos šokis, kas yra „Naujasis Baltijos šokis“, ar Lietuvos šokis turi išskirtinį veidą ir pan. Taip ir gimė idėja pristatyti Lietuvos šokį Berlyne. Tuo metu šią iniciatyvą palaikė buvusi Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje kultūros atašė dr. Gabrielė Žaidytė. Dabar, rengiant jau ketvirtąjį festivalį, jaučiame labai didelį susidomėjimą, tad kuriame planus kitąmet Berlyne surengti Baltijos šalių šokio konferenciją, kuri galėtų vykti kas dvejus metus ir kaitaliotųsi su festivaliu“, – pasakojo šokio kritikė.
Marius Pinigis ir Marius Paplauskas, (g)round zero. Nuotrauka - Artūras Bulota
Per trejus metus parodyta dvylika lietuvių darbų
Iš viso festivalyje „Litauen tanzt“ buvo pristatyta dvylika lietuvių šiuolaikinio šokio spektaklių. Pirmais metais – trys spektakliai: Loretos Juodkaitės „Salamandros sapnas“ ir „Sibilė“ bei Manto Stabačinsko ir Raimondos Gudavičiūtės „Taip“ (prodiuserė Audra Molytė).
2013 m. buvo parodyti du šokio teatro „Dansema“ spektakliai vaikams – „Mozaika“ ir „Pasaulio sutvėrimas“, Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Ar aš esu tas, kas esu?“, kurio vizualinę pusę sukūrė Berlyne gyvenanti ir kurianti lietuvių menininkė Almyra Bartkevičiūtė-Weigel, ir Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ spektaklis „Aikštelėje laisvų vietų nėra“.
Šokio teatras Dansema. Nuotrauka - Laura Vansevičienė
2014 m. festivalio žiūrovai išvydo Andriaus Katino mono spektaklį WORK, Loros Juodkaitės šokio teatro spektaklį „Atmintis“, Agnės Ramanauskaitės, Manto Stabačinsko ir Pauliaus Tamolės „Contemporary?“, Klaipėdos šokio teatro „PADI DAPI Fish“ spektaklį vaikams „Baltoji lopšinė“, Mariaus Pinigio ir Manto Stabačinsko ID:D&G.
Ypatingi festivalio stebėtojai ir dalyviai
Valstybiniame vaikų ir jaunimo teatre Theater an der Parkaue, kuris yra festivalio partneris, keturis kartus bus rodomi „Spalvoti žaidimai“, o meno centre DOCK 11 lietuvių ir kūrėjų iš Estijos darbų atvyks stebėti ypatingi svečiai. Be šokio kritikų, festivalių ir skirtingų meno organizacijų prodiuserių, dalyvaus Berlyno laisvojo universiteto Teatro ir šokio instituto profesorė Gabriele Brandstetter, atliekanti daug teorinių šokio tyrimų.
„Ji domisi Baltijos šalių šokiu, taigi labai laukia festivalio. Profesorė ne tik atvyks jo stebėti, bet ir atsiųs savo magistrantūros ir / ar doktorantūros studentus. Šis festivalis jiems – kaip tiriamoji medžiaga. Ateityje planuojame pradėti vystyti mainus tarp Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedros ir Berlyno laisvojo universiteto Teatro ir šokio instituto“, – sakė I. Gerbutavičiūtė.
Kitas garbus festivalio dalyvis, moderuosiantis vieną diskusijų, – garsaus Vokietijos žurnalo „tanz“ redaktorius Arndas Wesemannas. 2014 m. jis lankėsi tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“, jo kritinis straipsnis apie lietuvių kūrėjų spektaklį „Contemporary?“ pasirodė 2014 m. spalio mėnesio žurnale „tanz“, o L. Juodkaitę kritikas įvertino kaip vieną stipriausių 2014 m. atlikėjų pasauliniu mastu.
„Džiugu, kad ir šiais metais pavyko prisivilioti įnoringu tituluojamą Vokietijos šokio kritiką, – juokavo festivalio meno vadovė. – Tai rodo ne tik susidomėjimą Lietuvos šokiu, bet ir tam tikrą pasitikėjimą.“ Kartu su A. Wesemannu diskusijas moderuos Vokietijos šokio kritikės, žurnalistės Annett Jaensch ir Katrin Bettina Müller, šių metų spalį lankiusios Šiaurės ir Baltijos šalių šokio tinklo suvažiavime „keðja“ Vilniuje.
„Šokio meka vadinamame Berlyne yra daug ir labai įvairaus šokio, publiką sunku nustebinti, taigi džiugu, kad po penkerių metų festivalis įsilieja į Vokietijos sostinės šiuolaikinio šokio lauką ir pamažu tampa jo dalimi“, – džiaugdamasi festivalio dalyviais ir ypatingais svečiais atviravo I. Gerbutavičiūtė.
"Šokio pasaulyje: naujienos, įvykiai, jų vertinimas ir komentarai“ projektą dalinai remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas