Naujas teatras AIROS kviečia į premjerą "Chimeros karoliai"
2013-12-20
Gruodžio 22 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje pamatysime spektaklį apie moteris "Chimeros karoliai". Spektaklį sukūrė choreografė Aira Naginevičiūtė, bendradarbiaudama su kompozitorium Vladu Dieniniu. "Chimeros karolius" pristato naujai susikūręs šokio teatras AIROS.
Scenografijos autorius - Arūnas Adomaitis, apipavidalinęs jau ne vieną A.Naginevičiūtės spektaklį. Kostiumai – Lauros Darbutaitės, šviesos – Andriaus Matusevičiaus. Spektaklyje šoka Erika Vizbaraitė, Goda Laurinavičiūtė ir trys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmo kurso magistrantės Greta Grinevičiūtė, Sigita Juraškaitė, Agnietė Lisičkinaitė (kurso vadovė - A.Naginevičiūtė).
„Chimeros karoliai“ – tai naujas A. Naginevičiūtės šokio spektaklis, kuriuo choreografė ir penkios šokėjos braižo moteriškų patirčių bei virsmų žemėlapį. Šiame žemėlapyje – atsitiktinių dėsningumų sąlygotas landšaftas, virsmų ciklas ir natūralios pusiausvyros neišvengiamybė.
Chimera – tai senovės graikų mitinė pabaisa, liūtės, ožkos ir gyvatės hibridas. Nors ši ugnimi alsuojanti būtybė piešiniuose nepanaši nei į vyrą, nei į moterį, mitologijoje jai priskiriamas moteriškas pradas, pasireiškiantis nežabota jėga ir vikrumu. Ji nenuspėjama ir pavojinga kaip snaudžiantis ugnikalnis, nuodinga kaip gyvatė, arši kaip jauniklį ginanti liūtė. Būtent dėl šių savybių chimeros vardas buvo įrašytas ir į 1486 m.išleistą vadovą inkvizitoriams „Malleus Maleficarum“, kuriame detaliai aiškinama, kaip atpažinti tris formas turinčias ir jas nuolatos keičiančias moteris raganas-chimeras: iš dailaus veido, bjauraus pilvo ir nuodingos uodegos.
Taip iš grėsmingos mitologinės pabaisos amžiams bėgant chimera virto pavojinga, pavidalus mainančia moterimi, kol galiausiai šiuolaikinės kultūros kontekste chimera tapo fantazijos, iliuzijos, nepasiekiamos svajonės sinonimu.
Penkios A. Naginevičiūtės, spektaklio moterys eina savuoju virsmų ciklu, kiekviena išlaikydama savitą ritmą ir judesio tėkmę. Lyg karolius jos veria savo troškimus, iliuzijas ir patirtis, palieka išgyventos patirties išnarą ir augina naują odą kaip gyvatės, kurioms egzistuoja tik viena – amžinas gyvybės cikliškumas. Spektaklio moterų pavidalai netelpa į įprastus moters grožio sampratos rėmus – moterų kūnai deformuojami ir keičiami, tačiau neįprastos estetikos kūno transformacijos tuo pačiu žymi jų stiprybės ir moteriško gaivalo raišką.
Jau penketą metų kartu su kompozitoriumi Vladu Dieniniu eksperimentuodama garso ir šokio sandūroje, šiame spektaklyje A. Naginevičiūtė tęsia judesiu ir šokiu kuriamos muzikos kryptį. Pasitelkdamos įvairias konstrukcijas, objektus, aplinką ir savo kūnus šokėjos čia ir dabar kuria garso skulptūras. Jos siekia transformuoti akustinius erdvės signalus į optines struktūras, nematomą paversti matomu.
Spektaklio chimeros – tai ne monstrai, o galingų senovinių moteriškų archetipų įsikūnijimas: gyvybę duodanti Motina, nuodingoji žinių nešėja Gyvatė, viską apimanti gaivališka aistra, - tai įsuka amžiną trigalvės būtybės mirties ir prisikėlimo ciklą.
Spektaklio trukmė - 60 min.