Kasdienybės akvariumai
2013-10-15
Lengvu džiazo melodijos ritmu keliaujame į darbą. Spėję pagurkšnoti kavos, peržvelgti naujienas, nusipurtyti miego dulkes, apžiūrėti pražydusias gėles, nukritusius lapus ar sniego purumą, nusišypsoti praeiviui, su kolegomis nekantriai aptarti laukiančius darbus, viltingai, motyvuotai imtis savo pareigų... Seniai išblukusi svajonė. Viskas atvira, afišuojama, gal todėl vis dažniau prireikia kostiumų ir kaukių, kurie įvaizdintų užimamas pareigas arba atskleistų, kaip turėtų atrodyti sekretorė, buhalterė, vadybininkas, direktorius ir taip toliau, ir panašiai.
Kūryba, menas niekada nelieka socialinės egzistencijos pašonėje, kiekvienas pokytis arba išlikimas nepakitusiu yra svarstomas ar netgi inspiruoja Pegasą intensyviau suplasnoti sparnais. Tad nieko nuostabaus, kad jaunieji kūrėjai, paskendę savęs paieškose, apsidairo ir supranta, jog atėjo laikas permąstyti tai, ką matai, ir perteikti savomis raiškos priemonėmis. Jauna choreografė Aušra Krasauskaitė visa sauja griebia šiandienos iššūkius. Būtis, nuolat kintantis ir skubantis gyvenimas, savęs afišavimas – tai temos, kurias choreografė imasi be gailesčio ir romantizuotos patetikos, pasitelkusi tarpdisciplinines priemones, imasi interpretuoti šiandienos žvilgsniu.
Galbūt dėl to, kad nebijo iššūkių, o gal todėl, kad Aušra pati nardo tarp klasikinio baleto ir šiuolaikinio šokio, spektakliui „Akvariumai“ pasirinkta nevisai įprasta komanda. Šįkart scenoje susitiks PADI DAPI fish šokėjai Darius Berulis ir Dovilė Binkauskaitė, Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Urtė Bareišytė, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre šokanti Auksė Mikalajūnaitė, ansamblio „Lietuva“ šokėjas Mantas Černeckas. Drauge jungdami skirtingas patirtis, šokio tradicijas, tačiau vienijami vienos idėjos, atlikėjai pasitelks netradicinės erdvės galimybes.
Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų: pasvarstymų, kaip žmonės dirba, kaip kasdien ateina į patalpas, kuriose jie nevalingai, tarsi prekės, afišuojami už stiklo, kaip pradedama ir baigiama darbo diena, kuomet patalpoje įjungus šviesą praeiviai gali matyti sėdinčiųjų batų raištelius. Ar tokia erdvės architektūra įprasmina vietos dvasią? Ar žmogų paverčia beveidžiu kaukėtu darbuotoju? Kai kurie nesusimąsto, ką reiškia „būti darbo vietoje“, nors joje praleidžia po 8 valandas (o dažnai – ir daugiau).
Buvimas žmogumi tarp žmonių, gyvenimas šiandiena – amžinos temos, aitrinančios kūrybinę vaizduotę. Šįkart netradicinėse patalpose – Klaipėdoje, Daukanto g. 3 – žiūrovų lauks susitikimas su šokėjais, kurie nevengia praverti biuro duris ir patys tapti darbuotojais. Tik savaip – jie lieka ištikimi šokiui, bet meną priartina prie socialinės aplinkos, nesiekdami jo autonomijos.
Spalio 26 ir 27 dienomis, 19 val. kiekvienas kviečiamas netradiciškai pažvelgti į akvariumo vidų.
Nuotrauka iš trupės PADI DAPI FISH archyvo