Lietuvos šiuolaikinio šokio panorama „Auksinių scenos kryžių“ nominacijose
2017-03-24 Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
Kovo 27 d. Klaipėdos dramos teatro scenoje profesionalaus teatro meno kūrėjams bus įteikti „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai už geriausius praėjusiais metais sukurtus scenos meno darbus. Šiemet tarp paskelbtų nominantų gausu ir šokio spektaklių, atskleidžiančių lietuviško šiuolaikinio šokio naujausias tendencijas ir kryptis.
Kategorijoje „Teatras vaikams“ nominuotas šiuolaikinio šokio spektaklis vaikams „Pamirštos princesės“ pagal Philippe’o Lechmermeierio knygą „Princesės. Pamirštos ir nežinomos“. Spektaklio kūrėjai – Klaipėdos šokio teatro „Padi Dapi Fish“ kūrybinė grupė: choreografė Inga Kuznecova, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, kostiumų dailininkė Lina Andriukonė, šokėjos Eiva Dobilaitė, Aušra Krasauskaitė, Laura Geraščenko ir Sigutė Juraškaitė.
Spektaklis išsiskiria tuo, jog choreografė I. Kuznecova meta iššūkį populiariosios kultūros suformuotiems princesių stereotipiniams įvaizdžiams ir pasakoja nežinomų ar užmirštų princesių istorijas, artimas šiuolaikiniam žiūrovui. Scenoje susilieja tikrovė ir pasakų pasaulis, kur žaisminga šokio kalba įtaigiai kuriami individualūs spektaklyje veikiančių princesių charakteriai. Pastarųjų portretuose gausu ir pačių šokėjų autobiografinių detalių, atklydusių iš vaikystės, lengvai atpažįstamų ir žiūrovams, nesvarbu, ar tai būtų vaikas, ar jį į spektaklį atvedę tėvai. Gyvas spektaklis yra nenuspėjamas, įtraukiantis, raginantis mažąjį žiūrovą labiau pažinti savo ir kito unikalumą bei leidžiantis kiekvienam pasijusti vienodai svarbiu ir išskirtiniu, tarp buvimo princese ir buvimo savimi dedant lygybės ženklą. Šiuolaikinio šokio kalba yra lengvai suprantama, o ypatingai estetiškai patrauklūs scenovaizdis ir kostiumai kartu su muzika kuria paslaptingą šių unikalių princesių pasaulio atmosferą.
Nuotraukos autorius: Vytautas Petrikas
Inga Kuznecova – šokėja, choreografė, Klaipėdos šokio teatre „Padi Dapi Fish“ šokanti ir kurianti jau ne vienerius metus. Kūrėja yra žinoma ir kaip puiki šokio pedagogė: šokio meno moko jaunimą Klaipėdos vaikų laisvalaikio centre; dėstytoja dirba Klaipėdos universiteto Menų akademijoje, Šokio katedroje, kur studentams dėsto šiuolaikinio šokio techniką ir šokio kompoziciją. Taip pat su kolegėmis veda šokio užsiėmimus žmonėms su negalia bei vadovauja savo pačios įsteigtai šokio studijai „Balkono lydekos“. Choreografės išskirtinis kūrybinis bruožas – individuali judesio paieška.
Tarp nominantų (geriausio šokio spektaklio kategorijoje) – ir dar vienas Klaipėdos šokio teatro „Padi Dapi Fish“ kūrinys – šokio performansas „Dior in Moscow“. Koncepcijos autorės ir atlikėjos – Ingrida Gerbutavičiūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedros vedėja, Lietuvos šokio informacijos centro projektų vadovė, šiuolaikinio šokio kritikė ir dramaturgė, aktyviai besireiškianti ir praktinėje veikloje ir Agnija Šeiko – jau ne vieną apdovanojimą pelniusi (tarp jų ir „Auksinį scenos kryžių“) ir tarptautiniame kontekste įvertinta šokėja, choreografė, šokio pedagogė, scenos ir vizualiųjų menų grupės „Žuvies akis“ narė ir teatro „Padi Dapi Fish“ direktorė. Abiejų performanso idėjos autorių aistra – tarpdiscipliniškų jungčių paieška, atrandant vis naujas šokio meno raiškos galimybes. Kiti pasirodymo kūrėjai: kompozitorius – Antanas Jasenka, scenografė – Sigita Šimkūnaitė, videomenininkė – Albena Baeva (Bulgarija), šviesų dizaineris – Povilas Laurinaitis.
Nuotraukos autorius: Vytautas Petrikas
Spektaklio-diskusijos „Dior ir Moscow“ pagrindinė mintis kiek susišaukia su prieš tai minėtu teatro darbu vaikams, kadangi čia taip pat paliečiamas moteriškosios tapatybės paieškos ir individualumo klausimas, tik šį kartą jau suaugusios moters diskurse. Performansas kviečia diskutuoti apie moters identitetą būtent posovietinėje erdvėje ir kelia klausimą kodėl, nors ir gyvename pagal vakarietišką kapitalistinio pasaulio modelį, vis dar mūsų elgesyje ir tarpusavio santykiuose galima aptikti posovietinio mąstymo pėdsakų, kurie neigiamai veikia moterų elgseną, palaikydami gajus jau atgyvenusius stereotipus ir vyriškoje sąmonėje? Aktualus savo tema, perteikta neįprasta menine forma bei kalbantis ribą tarp realybės ir fikcijos trinančia šokio kalba spektaklis suteikia galimybę pažvelgti į mūsų tautos vertybių skalės kaitą besikeičiačios politinės santvarkos aplinkoje.
Šokio spektaklis „(g)round zero“ nominuotas keliose kategorijose – geriausio šokio spektaklio ir geriausio šokėjo. Spektaklio kūrėjai ir atlikėjai – choreografai ir šokėjai Marius Pinigis, Marius Paplauskas ir kompozitorius Andrius Stakelė. Šio projekto metu buvęs „Auros“ šokėjas M. Pinigis su savąja šiuolaikinio šokio patirtimi ir gatvės šokį atstovaujantis M. Paplauskas susivienijo siekdami sukurti šokio spektaklį būtent Kaunui, ne vieną kartą spektaklio fragmentą sušokę viešoje miesto erdvėje, taip mokydami šiuolaikinio šokio kalbos miesto gyventojus. Prie jų taip pat svariai scenoje prisideda ir A. Stakelė, ne tik puikiai „didžėjaujantis“, bet ir pašokantis (muzikos takelio dizaineris taip pat anksčiau yra mokęsis šokio meno Kauno šokio teatre „Aura“).
Nuotraukos autorė - Laura Vansevičienė
Šokėjai šiuo spektakliu meta iššūkį ir žiūrovams, ir patys sau, norėdami sukurti kažką visiškai naujo tiek jų pačių kūrybiniame, tiek ir šiuolaikinio šokio kontekste apskritai. O išeities tašką pasirenka vaikystėje pamėgtus populiariosios kultūros herojus. Spektaklyje – kūrybinėje trikovoje – kūrėjai siekdami praplėsti šokio meno ribas ieško novatoriškos judesių stilistikos, priartėdami prie performanso meno. Į įprastus spektaklio rėmus neįtelpantis, dialogui pakviečiantis populiariąją ir aukštąją kultūras, energija ir patraukliu fiziškai išlavintų kūnų reginiu persotintas spektaklis publiką akimirksniu įtraukia ir įplieskia meilę šokiui.
Keliose nominacijose nominuoti Vilniaus urbanistinio šokio teatro „Low Air“ darbai – „Žaidimas baigtas“ ir „Šventasis pavasaris“: Laurynas Žakevičius už šiuose spektakliuose sukurtus vaidmenis ir Vilius Vilutis už šviesų dizainą spektakliui „Šventasis pavasaris“. Vizualaus šokio spektaklio „Žaidimas baigtas“ kūrybinė grupė: choreografai ir atlikėjai Laurynas Žakevičius, Airida Gudaitė, kostiumų dailininkė, scenografė, režisierė Lauryna Liepaitė, šviesų dailininkas ir videomenininkas Povilas Laurinaitis, spektaklio metu skamba gyvai atliekama Ado Gecevičiaus muzika.
Nuotraukos autorius - Dmitrijus Matvejevas
Šiame Lietuvos kontekste novatoriškame spektaklyje-žaidime šokis susijungia su dailės menu, miesto kultūra, šiuolaikine muzika ir performanso meno estetika. Į kūrybinį procesą kūrėjai žvelgia kaip į žaidimą, analizuodami ir modeliuodami sapnus bei savo pačių sugalvotas šio žaidimo taisykles, kuriuose nėra aišku, kas yra choreografas, šokėjas, režisierius ar kompozitorius. Scenoje kūrėjai kartu su žiūrovais analizuoja sapnų reikšmes, juose pasireiškiančius simbolius. Jų įkvėpimo šaltinis – XX a. argentiniečių rašytojo Juliaus Cortazaro kūryboje dominuojantis „magiškas realizmas“, žadinantis norą žaisti su vaizduote.
„Šventasis pavasaris“ – moderni klasikinio baleto I. Stravinskio kūrinio „Šventasis pavasaris“ motyvais versija, kurioje susilieja šiuolaikinio ir gatvės šokio stilistikos. Kūrėjai gilinasi į aukojimo ir pasiaukojimo bei šiuolaikinei visuomenei būdingo narcisizmo temas.
Spektaklio idėjos autoriai: choreografai – Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė. Režisierius konsultantas – Vidas Bareikis, atlikėjai – Laurynas Žakevičius, Airida Gudaitė, Agnietė Lisičkinaitė, Brigida Gruodytė, Lukas Karvelis, Raidas Petrauskas, scenografė – Šarūnė Pečiukonytė, kompozitorė, aranžuotės autorė – Lukrecija Petkutė-Dailidienė, kostiumų dailininkė – Aistė Radzevičiūtė, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis.
Šokėjai, choreografai Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė – Vilniaus urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai, siekiantys sujungti urbanistinį ir šiuolaikinį šokį, plėtoti Lietuvos gatvės šokio kultūrą.
Prieš keturis metus oficialiai įkurtas šokio teatras „AIROS“ pernai pristatė spektaklį „Melancholijos bokštai“, kuriame šokanti Goda Laurinavičiūtė (Melancholijos vaidmuo) nominuota geriausio šokėjo kategorijoje. Spektaklį kūrė „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė, choreografė, šokėja, šokio pedagogė, šokio teatro „AIROS“ direktorė Aira Naginevičiūtė, šokėjos Goda Laurinavičiūtė, Greta Grinevičiūtė, aktorius Benas Šarka, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, kompozitorius Vladas Dieninis ir scenografas Arūnas Adomaitis.
Nuotraukos autorius - Martynas Aleksa
Tarpdisciplinis šokio projektas „Melancholijos bokštai“ – tai poezijos, šokio ir muzikos sintezė, kurioje tyrinėjama vienatvė ir naujų erdvėlaikių suvokimas. Spektaklis kviečia pasinerti į savo vidinį pasaulį ir egzistencinę tuštumą. Audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ branduolys – A. Naginevičiūtė, G. Labanauskaitė ir V. Dieninis, sujungęs kūrybines jėgas su atlikėjais ir scenografu kuria spektaklį, kuriame žodis, garsas ir judesys tampa lygiaverčiais spektaklio elementais.
Geriausio šokio nominacijoje – ir spektaklio-performanso „B ir B dialogas“ vardas. Spektaklio iniciatoriai – Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė kartu su Vilniuje įsikūrusia Menų agentūra „Artscape“, inicijuojančia ir remiančia novatoriškus kultūros ir meno projektus. Spektaklio kūrybinė grupė: choreografės ir šokėjos Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė, dramaturgė Sigita Ivaškaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Darbutaitė, kompozitorius - Artūras Bumšteinas, videomontažo režisierius Jonas Tertelis ir šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis.
Nuotraukos autorė - Laura Vansevičienė
„B ir B dialogas“ – tai jaunosios kartos choreografių A. Lisičkinaitės ir G. Grinevičiūtės bendras darbas. Scenoje kūrėjos kalba apie tai, kas yra aktualu savarankišku norinčiam tapti jaunam kūrėjui. Spektaklio pirmoji versija buvo pristatyta Airijoje – Korko „Firkin Crane“ šokio namuose, kur ir gimė spektaklio idėja. Tarptautinį atspalvį turinčiame pastatyme intrigą kelia nežinia, kas gi yra tos šokėjų įkūnijamos blondinės B ir B. Jos tarytum veidrodis, reflektuojantis šiuolaikinį pasaulį – jo kasdienę tėkmę ir politines aktualijas. Pasak pačių kūrėjų, spektaklyje plėtojami dialogai tarp vaizdo kameros ir šokio, senyvo amžiaus vyrų bei B ir B personažų, praeities ir dabarties. Performanso išskirtinis bruožas – šokio ir kinematografinės kalbų jungtys.
Ką gi, belieka nominantams palinkėti fortūnos prisilietimo apdovanojimuose, o taip pat ir toliau sėkmingai plėtoti šiuolaikinio šokio meną šalyje ir sužavėti juo vis daugiau jaunų žmonių.
"Šokio pasaulyje: naujienos, įvykiai, jų vertinimas ir komentarai“ projektą dalinai remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.