Viena „Naujojo Baltijos šokio“ sensacijų – suomių spektaklis „Daugybė Džemainos veidų“
2015-05-06 LŠIC
Šiandien sostinėje prasideda savaitę truksiantis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Ypatingą dėmesį Flamandų šokiui skyręs ir dviem jo spektakliais – Belgijos trupių „fieldworks“ ir „Jan Martens cie“ – šįvakar duris atveriantis festivalis į Vilnių atveža ir kitų įspūdingų kūrinių. Vienas jų – persirengėlių pasirodymus kaip visuomenės klounadą nagrinėjantis Helsinkio šokio trupės spektaklis „Daugybė Džemainos veidų“.
Marko Makinen nuotrauka
Vilniuje pradėjo rinktis septynias dienas (gegužės 6–12 d.) truksiančio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ dalyviai. Be Belgijos trupių „fieldworks“ ir „Jan Martens cie“, į Lietuvos sostinę jau atskrido ir Kinijos šiuolaikinio šokio žvaigždės – TAO šokio teatras. Pasak trupės vadybininkės Alison M. Friedman, trupės nariai čia puikiai jaučiasi: „Tai pirmasis mūsų vizitas Rytų Europoje. Miestas labai gražus, oras, palyginti su Pekinu, toks švarus, senamiesčio gatvelės magiškai kviečia klaidžioti. Jau dukart buvome Gedimino pilies bokšte! O mūsų prodiuseriai žavisi technine festivalio komanda ir itin sklandžiu pasirengimu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.“
Netrukus sostinėje pasirodys ir vienas žymiausių Suomijos bei Šiaurės šalių choreografų, Helsinkio šokio trupės meno vadovas Jyrki Karttunenas, visus sužavėjęs savo kūriniu apie senstančią divą Džemainą. Sekmadienio pavakarę (gegužės 10 d. 17 val.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyksiantis spektaklis „Daugybė Džemainos veidų“ („Jemina – Act as you'd know her“ – angl.) nagrinėja persirengėlių pasirodymus kaip visuomenės klounadą, sugretinant vyrą ir moterį, dieną ir naktį, romantiką ir kasdienybę, tikrovę ir klastą. Pasirodymas grįstas struktūrizuota improvizacija ir įkvėptas komedijų, lengvo erotinio kabareto ir šiuolaikinio šokio.
2012 m. spektaklis Suomijoje buvo apdovanotas kaip geriausias metų teatro kūrinys. Žiuri jį pavadino absurdišku kaip pats gyvenimas. „Džemainoje galima išvysti geriausias šiuolaikines šokio, teatro, gyvų pasirodymų tradicijas. Kūrinyje moteris vaizduojama kaip protinga, beatodairiška ir kūniška būtybė. Trupė sujungia jaudinamus, groteskiškus aspektus su manipuliacija ir spontaniška ekstaze. Istorijos spektaklyje yra tokios pat absurdiškos kaip gyvenimas, jos peržengia visus lyčių nesutarimus“, – teigė žiuri.
Marko Makinen nuotrauka
Šiam vertinimui linkęs pritarti ir pats spektaklio kūrėjas J. Karttunenas. Apie tai, kokias moteris įkūnija spektaklis, kokio atgarsio jis sulaukė Suomijoje, ir tikrąją savo gyvenimo meilę, trumpai papasakojo pats choreografas.
– Kodėl nusprendėte sukurti spektaklį „Daugybė Džemainos veidų“, ką juo norėjote parodyti?
Jyrki Karttunenas: – Tai buvo tarsi galimybė prisiliesti prie žmogaus trapumo ir unikalumo flirtuojant su persirengėlių pasirodymų, komedijų ir šokio žanrais. Vyras, vaidinantis moterį, tarsi įkūnija šiuolaikinės klounados pradinę esmę: prieš „karalių“ klounai turi kitokias teises.
– Kokias moteris įkūnija Džemaina?
J. K.: – Visas keistas, nepakenčiamas ir todėl mielas moteris, kurias sutikau savo gyvenime. Imituoju jas pačiu geriausiu ir pagarbiausiu būdu.
– Suomiai atrodo gana konservatyvūs, kaip šį spektaklį įvertino paprasti jūsų šalies žiūrovai? Ar sulaukėte prieštaringų nuomonių?
J. K.: – Spektaklis Suomijoje buvo labai gerai sutiktas. Atsižvelgiant į parduotus bilietus teatro kasose jis įrodė esąs populiaresnis negu šiuolaikinio šokio spektakliai apskritai. Mano nuomone, visiems patinka ši nepaprastai savarankiška moteris / moterys. Nepaisant deklaruojamo konservatyvumo, Suomija jaučia stiprią ir ilgalaikę meilę komedijoms ir vyrams, persirenginėjantiems moterimis (šypsosi).
Marko Makinen nuotrauka
– Ar galite teigti, kad šokis yra jūsų tikroji gyvenimo meilė? Kaip jis atėjo į jūsų gyvenimą?
J. K.: – Kaip tėvas, turintis šešių mėnesių dukrelę, turėčiau pasakyti, kad ji yra mano gyvenimo meilė. Bet sakykime, kad šokis yra labai svarbi mano dalis, be kurios savęs neįsivaizduoju. Jį atradau būdamas paauglys ir gana greitai suvokiau, kad šokis yra tai, kam noriu save atiduoti.
– Daugelį metų dirbote kaip laisvai samdomas choreografas ir net turėjote savo nepriklausomą šokio trupę „Karttunen Kollektiv“. Dabar esate pagrindinės institucinės šiuolaikinio šokio trupės Suomijoje meno vadovas. Ar jaučiate skirtumą tarp viešojo statuso ir kūrėjo laisvės?
J. K.: – Laisvės samprata (arba laisvės apribojimas) yra labai skirtinga atsižvelgiant į kontekstą. Esu dėkingas už galimybę plėtoti savo meninę aistrą ir įgūdžius didesniu mastu ir platesnei auditorijai.
***
Iš viso festivalyje dalyvaus 19 trupių, jungtinių grupių ar choreografų, atstovausiančių 18 valstybių ir pristatysiančių 22 šokio ar su šokiu susijusius kūrinius. Be Flamandų, kinų šokio, Lietuvos žiūrovai išvys mūsų laimynų – latvių, estų, taip pat buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje esančių valstybių choreografų – naujausius darbus. Laukia dvi lietuvių – Urbanistinio šokio teatro „Low Air“ ir Kauno šokio teatro „Aura“ – premjeros, du užsienyje gyvenančių lietuvių – Ievos Kuniskis ir Raimondos Gudavičiūtės – spektakliai bei jaunųjų kūrėjų darbai.
Iki pasimatymo festivalyje!