> Projektai > Naujasis Baltijos šokis > Naujasis Baltijos šokis'16
Gerro, Minos ir Jis
Propagande C | Prancūzija
Gegužės 9, pirmadienis
18.30 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Bilietai: Tiketa.lt
N-18
Choreografija ir šokis: Roger Sala Reyner, Simon Tanguy, Aloun Marchal
Šviesų dailininkas: Pablo Fontdevila
Meniniai patarėjai: Katerina Bakatsaki, Benoît Lachambre, Igor Dobricic
Prodiuseris: Het Veem Theater Amsterdam
Koprodiuseriai: zeitraumexit Mannheim, Musée de la danse /CCNRB
Rėmėjai: Prancūzų institutas Amsterdame, Nyderlandų institutas Paryžiuje, Dansbyrån Gothenburg, Švedijos menų grantų komitetas
Premjera: 2012 m.
Trukmė: 50 min.
„Gerro, Minos ir Jis“ – tai spektaklis apie tris vyrus (Gerro yra Rogeris (jo vardas žiūrint iš kito galo), Minos – Simonas, Jis – Alounas), įmestus į tuščią kambarį, kuriame jie ieško, kaip kartu leisti laiką. Čia ir prasideda žaidimas. Kambaryje jie pradeda savo kūnų ir santykių transformaciją. Naudodami tik tai, kas yra šalia: savo vaizduotę, kūną, vieną partnerių ir žiūrovus, jie perkelia save iš kambario scenoje į sukurtą įrėmintą erdvę, kuri susiduria su tuščia scena ir susikerta tarp jų pačių.
Nuotrauka: Laurent Paillier
Ten ir jiems, ir žiūrovams prasideda siurreali kelionė, kur žaidimai yra tokie pat žaismingi kaip ir pavojingi, tokie pat jaudinantys kaip ir absurdiški. Jie įtraukiami į šauksmų verpetą, mažus šokius, kabuki teatro meilės scenas, gentinius dainavimus. Viskas keičiasi nuo vienišumo iki bendrumo, nuo jausmo iki solo šokio, nuo grotesko iki subtilių judesių, nuo degimo iki švytėjimo, nuo pranykimo iki atgimimo.
septembre 2014
Kaip sako autoriai: „Judėjimas tarp įvairių proto erdvių yra šio pasirodymo centras. Tai nukelia auditoriją į sumišimą, kuriame žiūrovas bando išsiaiškinti, ką atlikėjai veikia ir kaip jie atsidūrė toje vietoje. Neaiškumas ir sumišimas yra dalis politinio šio pasirodymo pareiškimo. Šis sąmyšis provokuoja žiūrovą suabejoti tuo, kas atpažįstama, ir nukelia jį į platesnę patirtį, kurios negalima lengvai nusakyti žodžiais.“
Nuotrauka: Laurent Paillier
Šokėjai ir choreografai Simonas Tanguy (1984 m., Prancūzija), Rogeris Sala Reyneris (1981 m., Ispanija) ir Alounas Marchalas (1983 m., Prancūzija) susitiko SNDO (Naujojo šokio plėtros mokykloje) Amsterdame. Kartu jie sukūrė spektaklį „Gerro, Minos ir Jis“, kuris yra gavęs tokius apdovanojimus kaip „Danse Elargie 2010“ Paryžiuje (trumpoji versija) ar Štutgarto miesto šokio ir teatro prizas 2013 m. Šis spektaklis Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje) ir už jos ribų (Beirute, Tel Avive ir kt.) buvo parodytas daugiau kaip 50 kartų. Simonas, Rogeris ir Alounas bendradarbiauja ir pasirodo Steve'o Paxtono, Jeanine Durning, Martino Nachbaro, Boriso Charmatzo ir kitų choreografų darbuose.
Simono fizinis domėjimosi laukas – tai mišinys, kuriame kūrėjas nagrinėja būsenas, judesių intensyvumą ir staigius muzikalumo pokyčius. Dabar jis dirba ties tema „kūnas – tai radijo siųstuvas“, ties kūnu, kuris keičiasi nuo skirtingo dažnio ir muzikalumo.
Rogeris domisi tema „Kelionė“. Tai kelionė ir atlikėjui, ir auditorijai, kurioje nuo savęs stebėjimo pereinama prie pojūčių ir pasąmonės išraiškų. Kūrėjas mėgsta tyrinėti įvairias sąmonės būsenas, susijusias su šamanizmu, ekstazėmis ir alchemija. Alounas žavisi smegenų troškimu sukurti prasmę. Tai yra paprastesnės suvokimo būsenos priešingybė.
Nuotrauka: Laurent Paillier