Gruodžio mėnesį šiuolaikinio šokio gerbėjai kviečiami į dviejų spektaklių vakarą Klaipėdoje ir Vilniuje.
2015-12-07
Idėja kalbėti apie šiuolaikines problemas, remiantis XIX a. pabaigos filosofija, choreografei Agnijai Šeiko gimė bendradarbiaujant su scenografu Artūru Šimoniu. Rūmų gracija, šviesų žaismas ir sustojęs laikas –klaipėdiečių šokio spektaklis „Paikos mergaitės maldos“ išsiskiria vizualumu ir subtilia, išgryninta estetika. Istorinis laikotarpis spektaklio kūrėjus domina kaip lūžio mene ir socialiniame gyvenime taškas, modernizmo ir postmodernizmo pradžia. Be to, šiuo metu pradėjo formuotis ir moterų laisvėjimo idėjos. Literatūrinį spektaklio pagrindą sudaro Arthuro Rembaud „Paika mergaitė“, o filosofinį – Friedricho Nietzsche idėjos. Scenoje pasakojama vienos moters būties laike ir erdvėje istorija, judesio ir vaizdų kalba kuriama vidinių išgyvenimų drama, apgaubta laukimo dvasios bei kartkartėmis primenanti sudužusį moters vidinio pasaulio veidrodį. Trys klaipėdietės šokėjos Aušra Krasauskaitė, Agnija Šeiko ir Anos Kareninos vaidmeniu Anželikos Cholinos šokio spektaklyje sužibėjusi Beata Molytė šiuolaikinio šokio leksika ir skambant nuostabiai Giya Kancheli muzikai tiesia pasakojimo, nusidriekiančio per laiko sustabdytus ir atgaivintus paveikslus, giją.
XX a. pradžios istorija tapo ir kito šokio spektaklio „ID: D&G“ pagrindu. Pamenate legendinę Dariaus ir Girėno istoriją? Po finansinės kampanijos ir kruopštaus techninio pasirengimo, 1933 metais du lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko pasiruošė skristi per Atlantą. Nors neturėjo navigacijos įrangos ir skrido prastomis oro sąlygomis, jų skrydis tuo metu buvo vienas iš tiksliausių. Daugiau nei 25 000 žmonių jų laukė Aleksoto oro uoste Kaune, bet „Lituanica“ sudužo Soldino miške Vokietijoje (dabartinė Lenkijos teritorija). Šiandien abiejų herojų vardai vienas nuo kito neatskiriami (kaip ir jų veidai ant 10 litų banknoto).
Atsispyrę nuo visiems žinomo pasakojimo, padariusio įtaką kelioms lietuvių kartoms, du šokėjai – Marius Pinigis ir Mantas Stabačinskas (kuris yra ir spektaklio autorius) – ieško sąlyčio taškų tarp praeities herojų ir šiuolaikinio žmogaus. Kokiu būdu galima tapti ikona? Kaip herojus atrodytų šiandien? Kodėl istorijose apie didvyrius nėra moterų? Kas iš praeities atkeliavusiose legendose gali būti aktualu šiandien? Šokio scenoje svarbiausiu įrankiu tampa šiandien gyvenančio žmogaus kūnas, judėjimo impulsą jam suteikia vakar palikti ženklai.
Herojų tapatybės virsmus režisavo Vilma Pitrinaitė, dramaturgiją kūrė Monika Jašinskaitė, apšvietimą Povilas Laurinaitis, kostiumus „LT Identity“, o prodiusavo Gintarė Masteikaitė. Spektaklyje skamba Dávid Kovácsovics ir Tina Turner muzika.
Šokio spektaklių vakarai vyks:
gruodžio 4 d., 19 val. „Kultūros fabrike“ (Bangų g. 5A, Klaipėda);
gruodžio 10 d. 19 val. „Menų spaustuvėje“ (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).
Renginio trukmė 80 min. (su pertrauka).
Bilietus platina Bilietai.lt
Bilietus taip pat bus galima įsigyti prieš spektaklius renginių vietose (nuo 18 val.).
Daugiau info Goda Giedraitytė / tel.: 8 615 31052 arba Gintarė Masteikaitė / tel.: 8 657 71080