Dafi Altabeb. Bežodis santykiavimas
2014-05-25 Akvilė Eglinskaitė
Pernykštėje „Naujojo Baltijos šokio“ festivalio programoje, plečiant spektaklių geografinę paletę, tiksliau, pristatant skirtingų socialinių ir politinių aplinkybių įtakotą šiuolaikinio šokio raidą už Europos ribų, buvo parodyti kontrastingi trijų Izraelio choreografų (vyrų) darbai, sulaukę palankių publikos ir vertintojų atsiliepimų. Šiemet sąlyginai jaunos judėjų valstybės šokį atstovavo moteriška kalbėsena. Šiek tiek jautresnė, lyriškesnė, bet gana artima pernai regėtai Roy‘aus Assafo miniatiūrai „Po šešerių metų".
Antrus metus festivalyje stebėdama Izraelio šiuolaikinio šokio pasirodymus ryžčiausi apibendrinti – nebestebina, bet ir nenuvilia. Izraelio šiuolaikinis šokis išsiskiria rafinuotu, bet nesaldžiu poetiškumu, suprantamomis temomis, universaliomis metaforomis bei labai profesionalia ir preciziška judesio raiška. Šokėjai publikos simpatijas pelno savo plastika ir emocionalumu, o choreografinė struktūra komponuojama nuosekliai, dinamiškai ir neperkraunant atsitiktiniais bereikšmiais judesiais ar kitais sceniniais elementais.
Nuoširdus ir intymus šokančių partnerių bendradarbiavimas, nujaučiama abipusė kūrybinė partnerystė tarp choreografo/-ės ir šokėjų, nepretenzinga grynąja šokio kalba išreikšta išorinė komunikacija publikai, pasitelkus artikuliuotą ir pagaulią tematiką, teikia šios tautos atstovams patrauklumo ir populiarumo globaliu kontekstu. Juolab, kad spektaklių naratyvinis ar prasminis laukas dedikuojamas žmonių (dažniausiai dviejų – vyro ir moters) tarpusavio santykiams. Žmogiškųjų ryšių aspektą galima laikyti svarbiu skiriamuoju Palestinos žemėse gyvenančių kūrėjų bruožu. Toks temos kryptingumas nuspėjamas ir gana aktualus. Istoriškai viename iš civilizacijos lopšiu vadinamų regionų, tankiai apgyvendintų dar istoriniais laikais, žmonių ar etninių grupių bendrystė buvo gana įtempta, o tai įtakoja visuomeninę aplinką ir sąlygoja įtemptą atmosferą, mažesnių bendruomenių, asmeninių ryšių formavimuisi bei patirtims.
Šias aplinkybes savaip kvestionuoja gimtinėje ir kitose Europos šalyse įvairiais apdovanojimais įvertinta choreografė Dafi Altabeb. Savo kūrybą Dafi pradėjo prieš aštuoneris metus nuo labai asmeniškų, savianalizės principu paremtų, moterų atliekamų spektaklių. Prieš porą metų Italijoje pristatė šešiems šokėjams skirtą premjerą „Sensitivity to Heat“, o dabar inspiracijos ieško socialinės sistemos įtakotuose žmonių tarpusavio santykiuose. Pirmiausia vyro ir moters santykių problematiką konkrečios poros portretu choreografė analizavo kartu su šokėjais Olivia Court Mesa ir Yochai Gintonu spektaklyje „Mažiau niekada“ (Never the Less, 2012 m.). Kaip rašoma gudriai ir filosofiškai užkoduotose programėlės tekstuose – „Niekada mažiau“ kelia įprastuose gyvenimiškuose poros santykiuose svarbius, bet retai užduodamus klausimus, kaip antai – „ar žmogus, su kuriuo gyveni, yra tas, kurį pasirinkai, ar tiesiog tas, prie kurio pripratai?“.
„Švari“ choreografija ir tuščias scenovaizdis kaip tabula rasa atveria galimybes asmeniniam interpretacijų laukui ir nuolat eskaluojami, nulinksniuoti, sentimentalūs žmonių santykiai suskamba ne muilo operų ar kasdienių kriminalinių suvestinių TV eteryje naratyvais, bet kažkaip naujai, o drauge paprastai ir nuoširdžiai. Nėra nieko nereikalingo, jokios perkrovos ar įtampos, sykiu neatrodo paviršutiniškai, nuvalkiotai ar nuobodžiai. Estetika suteikianti regėjimo ir aliuzijų malonumą.
Naujausiame pastatyme „Ne-priklausomas“ (In-dependent) atveriama platesnė individų ryšių erdvė. Neišbaigtame, eskiziniame variante šoka trys atlikėjai, kuriuos choreografė apiberia komplimentais už nuostabią kūno kalbą ir plastiką bei turtingą intelektinę patirtį bei svarų indėlį spektaklio kūrybiniame procese. Neįmanoma individo laisvė atakuojama arba rėminama nenutrūkstama grandine besijungiančiais ryšiais su kitais šalia esančiais bendruomenės nariais: draugais, sutuoktiniais, šeimos nariais, kaimynais etc. Sterilioje aplinkoje, bendro sceninio apšvietimo nutviekstoje erdvėje trys asmenys komponuoja Geštalto teorijos pasufleruotą mintį, kad „visuma yra didesnė nei jos dalių suma“.
Toje visumoje pakankamai sudėtinga, bet ir nebe tiek svarbu į(si)vardinti, kokius tarpusavio ar socialinius santykius šoka, mezga, atstovauja du vyriškiai ir viena moteris. Pradžioje akių kontaktas ir flirtuojantys šypsniai gali kelti užuominas į meilės trikampį, kartu į labai artimus šeimyniškus santykius. Vėliau pasitelkiant argentinietiško tango melodiją ir stiprėjant grupuotės judėjimo po scenos erdvę dramaturgijai, galima atpažinti Izraelio tradicinių šokių judesius ar fragmentus. Svarbu priminti, kad pasirodymas buvo viešai rodomas pirmą kartą, t.y. kūrybinė visuma dar buvo neišbaigta, todėl garso takelį atstojo repeticijų metu naudoti muzikiniai akompanimentai. Nuolatinis judesių, judėjimo trajektorijų ir partnerių pynimas(is) kelia ne tik aliuzijas į tautinius šokius, bet ir kuria neišvengiamo bendruomeniškumo svarbą, paramą ir įtaką individui, deklaruoja neįmanomo atsiribojimo nuo aplinkinių situaciją. Vienaip ar kitaip žmogus gimsta iš dviejų žmonių intymaus santykio, tad neišvengiamai tampa tuo pirmu trečiuoju mažiausioje visuomenės ląstelėje. Nenutrūkstamas socialinių molekulių judėjimas prasideda ir negali pasibaigti. Kaip ir šokėjos Olivios Court Mesos kūnas perduodamas estafete iš vieno vyro glėbio į kito glėbį, taip karta iš kartos atskiri individai perimama bendruomeninėje/socialinėje sistemoje susiformavusius įpročius, sukurtas taisykles, galimus ar net privalomus santykių kodus.
Po dviejų neilgų pasirodymų vykusiame pokalbyje su žiūrovais Dafi atviravo ir taikliai reprezentavo save, savo kūrybą bei ją įtakojančius veiksnius. Įsiminė kelios nepažodžiui atkartojamos nuotrupos, kurios taikliai reziumuoja scenoje matytus vaizdus: Esu iš šalies, kurioje vyrauja šiltas klimatas, kur žmonės ekspresyviai reiškia savo mintis ir jausmus. Nesu feministė, tiesiog labai mėgstu tikrus tvirtus apsikabinimus. Pasirinkau šokį, nes šokis man padeda tiksliausiai išreikšti, ką jaučiu ir mąstau. Dažnai neužtenka žodžių išsakyti, kokio judesio tiksliai reikia, tačiau šioje komandoje mes galime suprasti vienas kitą ir be žodžių.
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos