Didžiausias ir svarbiausias šiuolaikinio šokio renginys pasaulyje – tarptautinė šokio mugė Internationale Tanzmesse NRW – šiemet buvo nušviestas Dmitrijaus Matvejevo akimis. O tiksliau, fotoaparatu – pakviestas tapti oficialiu šios mugės fotografu, per keturias dienas Diuseldorfe jis turėjo įamžinti 123 šokio trupių stendus ir 72 šokio pasirodymus.
– Buvote kviestinis šio renginio fotografas – ar galėtumėte papasakoti plačiau, kaip atsidūrėte Internationale Tanzmesse NRW?
Dmitrijus Matvejevas: Esu fotografavęs daug įvairių meno renginių, tarp jų – ir Europos scenos menų tinklo IETM susitikimą, prieš keletą metų vykusį Vilniuje (jis kasmet rengiamas vis kitame Europos mieste). Jau tada jo organizatoriai samdė mane kaip renginio fotografą, ir, matyt, jiems patikau, nes pradėjo kviesti ir į kitus panašius renginius. Fotografavau IETM ir Zagrebe, Berlyne, Kopenhagoje, o šiemet jų rekomenduotas sulaukiau kvietimo ir iš Diuseldorfe vykusios Tanzmesse NRW organizatorių.
– Kokį įspūdį paliko šis renginys?
D.M.: Įspūdis geras, smagu, kad susirenka dalyviai iš viso pasaulio.
O nustebino tai, jog šalia jog šalia labai gerų projektų buvo ir labai vidutiniškų. Tačiau man, kaip fotografui, įdomiausia įvairovė, o jos netrūko.
– Šiemet renginyje pasirodymus surengė 72 šokio trupės ir pavieniai šokėjai – ar pavyko bent didžiąją dalį jų įamžinti? Kuris pasirodymas paliko didžiausią įspūdį ir kodėl?
D.M.: Kadangi vienu metu vyko daug renginių, o aš turėjau iš anksto paruoštą sąrašą, ką privalėjau nufotografuoti, dažnai kai kuriems renginiams skyriau vos kelias minutes, bet absoliučiai visko įamžinti vis vien nepavyko. O iš matytų spektaklių man labiausiai patiko „Uscita Di Sicurezza“ (Compagnia Palermo Di Danza, Italija) ir „Siena“ (La Veronal šokio trupė, Ispanija), taip pat parkūro performansas „Perforamance Parcours“, sudarytas iš septynių skirtingų dalių: šokio, performanso meno pasirodymų ir instaliacijų viešose erdvėse. Didelį įspūdį paliko ispanų trupės Cia Sonia Sanchez šiuolaikinio šokio pasirodymas flamenko tema „El Pliegue“. Buvo labai švaru ir gražu tai, ką jie darė scenoje – tikrai įspūdingas šokio stilių derinys.
– Ar pastebėjote festivalio pasirodymuose vyraujančių tendencijų?
D.M.: Pastebėjau, kad išpopuliarėjo hip-hop‘as: tiek jo šokis, tiek ir muzika.Kadangi pats esu šio stiliaus mėgėjas, galiu teigti, jog šis žanras, prieš gal 10 metų priklausęs tik juodaodžiams ir gatvės kultūrai, dabar išplito. Pavyzdžiui, vieną iš Tanzmesse NRW studijoje pristatytų hip hopo spektalių statė japonų kilmės choreografas – Takao Baba.
Man patinka iš hip hopo sklindanti nesuvaidinta energija, taigi atitinkamai patiko ir tie hip hopo ar su šiuolaikiniu šokiu maišyti hip hopo spektkaliai, kuriuos mačiau šiame renginyje.
– Ar per didžiulį tempą spėjote pabendrauti su mugės dalyviais, pačiais šokėjais ir choreografais?
D.M.: Žinoma. Fotografuodamas ne visad stengiuosi, kad manęs nepastebėtų ir nematytų. Mėgstu pirma užmegzti kontaktą, atkreipti dėmesį, pakalbinti ir tuomet fotografuoti.
– Kokį įspūdį paliko pati mugė? Kurie stendai labiausiai patraukė akį?
D.M.: Kur kuo nors vaišino (juokiasi). Jei rimtai, man atrodo, kad tokiuose renginiuose labiausiai veikia interaktyvūs dalykai, netradiciniai sprendimai. Aišku, jie atsiremia į pinigus, bet, pavyzdžiui, man labai patiko taivaniečių dalinti atmintukai su įrašytais 30-ties šokio trupių spektakliais. Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad peržiūrėsiu visus, bet peržiūrėjau, nes medžiaga tikrai labai gerai sumontuota – trumpai, aiškiai ir patraukliai.
– Daugiau kaip 15 metų fotografuojate teatrą, kuris turi savo specifiką. O kuo Jums išskirtinė šokio fotografija, jos procesas?
D.M.: Galiu pasakyti, kad ribos labai trinasi, ypač lyginant teatrą su šiuolaikiniu šokiu. Be to, kartais sunku įvardyti ir šokio žanrą, kur, pavyzdžiui, modernus, kur šiuolaikinis šokis, o kur moderni klasika ir panašiai. Galbūt skirtumas tas, jog fotografuojant dramos spektaklius svarbu užfiksuoti įsimenamas scenas, pateikiančias konkrečią informaciją, naudotiną reklamoje,o šokio fotografavimas šiuo požiūriu laisvesnis, subtilesnis ir subjektyvesnis.
[Straipsnyje publikuojamos nuotraukos LŠIC prašymu atrinktos paties Dmitrijaus Matvejevo.]