Naujasis „Auros“ šokio spektaklis: sprendimas būti laisvam

Straipsnio šaltinis: Kauno diena

Straipsnio autorius: Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Kauno šiuolaikinio šokio teatras „Aura“ pristatė pirmąją šiais metais premjerą – šokio spektaklį „Sprendimas“. Kartu su tarptautine kūrybine komanda choreografės Birutės Letukaitės išieškota originali judesio kalba leido pajusti tai, kas iš tiesų yra šiuolaikinis šokis.

Veidu į ateitį

Šiandien itin madingos tapo įvairiausios populiariosios psichologijos knygos, kurių lietuviškais leidimais knygynai tiesiog verste užversti. Ir tikrai daugelis jas pavartome, paskaitinėjame ieškodami įvairių patarimų, kaip tapti sėkmingiems, laimingiems, visur suspėjančiais lyderiais. Ne vienoje jų galima perskaityti diagnozę, kad dažnai žmonės yra linkę gyventi praeitimi, t. y. žengti ateitin atsukus jai nugarą. Atbulomis.

Panaši situacija pasitaiko ir mene. Be jokios abejonės, praeitis, istoriniai įvykiai, mitai ir legendos, visas kultūrinis paveldas yra be galo vertinga ir įdomu, kartu ir saugu. Tačiau bėgimas nuo šiandienos, kai būtent ji lemia tai, kas bus rytoj, yra ne pats geriausias būdas norint rytoj gyventi geriau. B. Letukaitė tokiam požiūriui skelia antausį ir kartu su likusia stipria kūrybine komanda ateičiai drąsiai atgręžia ne savo nugaras, o veidus.

Spektaklis itin šiuolaikiškai estetiškas, dinamiškas, paveikus, meniškai kokybiškas. Suvienijantis iš įvairių pasaulio kampelių į Kauną atvykusius šokėjus ir salėje sėdinčius žiūrovus bendrai patirčiai – šiandienos žmogaus egzistenciniam pojūčiui. Šiandien įvairiais išradimais besididžiuojanti žmonija lekia didžiuliu greičiu pirmyn, išlaisvindama žmogų nuo daugelio buities darbų ir kuo daugiau erdvės palikdama dvasinei būčiai skleistis. Paradoksalu, bet turėdamas daugiau laiko ir energijos lavintis ir savianalizei dažnas Vakarų pasaulio žmogus susiduria su dar kitais rūpesčiais – visa puokšte psichinės sveikatos sutrikimų.

Regis, viena iš priežasčių – šiuolaikinis žmogus, siekdamas didesnės saviraiškos, kildamas karjeros laiptais, pakliūdamas į tam tikros sistemos tinklą, patenka į nematomos nelaisvės spąstus. Apie tokius vidinius kalėjimus, kuriuos susikuriame ir patys sau, ir kitiems, apie laisvės plačiąja prasme sampratą šiuolaikiniame pasaulyje ir kalbama šokio spektaklyje „Sprendimas“.

Šiuolaikiškai šiuolaikinis

Vienas iš B.Letukaitės kūrybos bruožų – scenoje šokio kalba kalbėti aiškiai. Choreografė visuomet pasirenka kurią nors vieną aktualią temą ir scenoje ją tyrinėja įvairiais rakursais ir gyliais.

Paprastai ir daugiasluoksniškai, moderniai ir archetipiškai, sujungdama vakarykštę šiuolaikinio šokio patirtį su naujos kartos šokėjų kūrybiniu potencialu, nacionalinę tapatybę – su tarptautiniu identitetu. Ir net sudėtingiausias judesių kompozicijas meistriškai paversdama kur kas suprantamesnėmis nei verbalinis žodis. „Sprendimas“ visa tai įkūnija, leisdamas žiūrovui mėgautis atpažįstamomis emocijomis, būsenomis, puikiai fiziškai paruoštų šokėjų kūnais, šokį papildančios čia ir dabar atliekamos muzikos siunčiamomis žinutėmis ir keistais, siurrealistiniais juodos ir baltos spalvų  geometrines formas primenančiais kostiumais.

„Sprendimą“ sudaro dvi skirtingos dalys, atspindinčios du priešingus būvius – buvimą nelaisvėje ir išsilaisvinimą, sąstingį ir dinamiką. Pirmojoje dalyje akį labiau traukia šokėjų kostiumai nei pats šokis, mat šokėjų kuriami personažai čia vaizduojami it gyvosios skulptūros. Kostiumus kūrė menininkė Guda Koster iš Nyderlandų, kurianti fotografijos, instaliacijos ir skulptūros srityse. Kūrėja savo darbuose itin mėgsta tyrinėti drabužio galią – kaip jis gali sukurti ar dekonstruoti tam tikrą tapatybę, kokią reikšmę apskritai jis turi santykyje su žmogaus vidine savastimi, kodėl daromi būtent tokie įvaizdžio pasirinkimai ir pan.

Ši G.Koster patirtis originaliai ir itin taikliai leido perteikti tai, kaip ir kokią tapatybę mes sau bandome susikurti šią dieną. Kokią? Pasirodo, labai panašią. Ir nesvarbu, ar tu gyveni Kaune, ar Londone, ar Paryžiuje, ar Niujorke, kiekvienas norime būti aktualus, gyvendamas pagal tam tikrą populiarią ir vertinamą elgesio ir aprangos kultūrą. Šią mintį dar labiau sustiprina besiskleidžianti ryškiaspalvė skirtingų tautybių šokėjų trupės paletė: Blake Seidel (JAV), Chiara Corbetta (Italija), Clara Giambino (Prancūzija), Ericas Zarcone (Italija), Evgenii Kalachevas (Rusija), Jasperas Narvaezas (Filipinai), Julija Mintautė (Lietuva), Matthew Livingstonas (JAV), Marine Fernandez (Prancūzija), Mei Chen (Kinija).

Nusimetant pančius

Be galo smalsu ir įdomu tyrinėti žemyn siaurėjančius keistų formų kostiumus, kurie šokėjams tiesiog diktuoja judesius, juos stipriai ribodami. Apnuoginti lieka tik tai rankos ir veidai, visas kitas kūno dalis dengia žemę liečiantys drabužiai ir galvos apdangalai. Paslėpę savo tikrąją prigimtį tarytum robotai ar tam tikros sistemos maži varžteliai jie stebi vienas kitą, atkartodami judesius ir pavirsdami begalybe veidrodinių atspindžių. Toks panašus žmogaus mechanizmo įvaizdis buvo vaizduojamas praėjusio amžiaus pradžioje šiandien šypsnį keliančiuose fantastiniuose futuristiniuose filmuose.

Stebint spektaklyje šokėjų-judančių figūrų egzistenciją juoktis nebesinori, nes šis tikros realybės atspindys rodo pirštu į tave. Tad labai puikiai supranti kiekvieno judesio prasmę, kiekvieną šokio kalba taikliai išreikštą emociją. Puikiai suvoki ir tai, kad nėra prasmės apsimetinėti ir kad išeitis yra viena vienintelė – išsilaisvinti.

Kai priimi šį sprendimą, šokio aikštelėje ima dėtis neįtikimi dalykai. Atrodo, kad spektaklis tuo ir baigsis, nes ir šioje pirmoje spektaklio dalyje jau daug kas buvo pasakyta ir stipriai paliesta. Pažadi sau, kad grįžęs namo tikrai apmąstysi, ką būtų galima pakeisti, tačiau spektaklio kūrėjai kviečia išsilaisvinti čia ir dabar. Be jokio kompromiso. Drabužių ant šokėjų kūnų lieka vis mažiau ir mažiau, kol galiausiai jie atskleidžia visą savo ištreniruotų kūnų grožį, visas fizines galimybes, kurios tiesiog pranoksta visus lūkesčius.

Įvairių tautybių šokėjų įgimtos fizinės duotybės šokiui suteikia vis kitokį atspalvį. Šiuolaikinis šokis leidžia jiems atskleisti ir savo individualią šokio patirtį – regis, vienas simpatizuoja gatvės šokiui, kitas – klasikiniam, dar kitas – Rytų kovos menams ir t.t. Čia nėra šokančių gerai ir geriau – visi šokėjai šoka tobulai. Nevaržoma energija ir dinamika houso muzikos ritmu taškosi į visas puses. O tu sėdėdamas kėdėje jauti, kaip taip pat kilnojasi tavo krūtinė, kaip sieloje kartu aistringai šoki šį laisvės šokį.

Besiekiant originalumo

Aplodismentų nusipelnė ir muzikinės pastatymo dalies atstovai – kompozitorius Antanas Jasenka ir klaipėdiečių intelektualaus roko grupės „Royce“ vokalistas Ilja Gunas. Jiedu tampa visaverčiais „Sprendimo“ personažais. Tarytum pirmaprade jėga, valdančia judesių kompozicijas ir judėjimo trajektorijas.

Gyvas I. Guno balsas leidžia kiek atitrūkti nuo per didelio įsijautimo, padaryti pauzę ir į tai, kas vyksta scenoje, pažvelgti kritiškai, paliekant žiūrovą laisvam apsisprendimui, kas yra juoda, o kas balta.

Kas kiek domisi šokiu, ypač šiuolaikiniu, turbūt pastebėjo, kad (kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų) sukurti šiuolaikišką šiuolaikinio šokio kūrinį yra ypač sunku. Skirtingose šalyse šios krypties šokis šiandien yra supanašėjęs, besikartojantis ir atsikartojantis, tad scenoje parodyti kažką naujo yra pati sudėtingiausia užduotis. B. Letukaitės „Sprendimas“ nustebina. Originaliai ir išsamiai atskleista aktuali tema, paveiki terapinė funkcija, interaktyvi audiovizualinė estetika, įtikinama veikėjų transformacija, brandi judesio kalba, aktyvus dialogas su publika ir originali choreografija leidžia atsiskleisti aukštojo šiuolaikinio šokio meno grožiui.

Nuotraukų autorė: Svetlana Batura

Skaityti daugiau