Spektaklis–ekskursija „Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“ – tai pasivaikščiojimas Klaipėdos vietomis, kuriomis prieš 200 metų vaikščiojo karalienė Luizė ir Prūsijos karališkasis dvaras, apie 800 žmonių, pabėgusių iš Berlyno nuo Napoleono kariuomenės.
Nuotraukų autorius – Vytautas Petrikas
Pastatų, menančių karalienės Luizės istoriją Mėmelyje, išlikę labai nedaug. Tai Consentiaus namas, dabartinė Rotušė, kur 1802 m. ir 1807 m. apsistojo Prūsijos karalienė ir karalius, XIX a. nukentėjo nuo gaisro ir buvo rekonstruotas. Bei trys namai Liepų gatvėje, vienas iš jų – masonų namas. Istorikas dr. Jonas Genys pasakoja, kad Biržos rajonas labiausiai nukentėjo nuo II pasaulinio karo bombardavimų ir, deja, po jo, kai buvo pritaikytos šios miesto dalies planinės pertvarkos.
Kas gi spektaklio-ekskursijos dalyvius priartina prie XIX a. pradžios įvykių, jei Mėmelio architektūrinis palikimas toks skurdus?
Rašant scenarijų, išeities tašku buvo pasirinkta kalbėti ne objektyviu istoriniu balsu, bet vidiniu monologiniu, kuris perteiktų moters karalienės gyvenimo Mėmelyje aplinkybes, jausminius niuansus ir dvariškių išgyvenimus šiauriausiame Prūsijos uoste. Tekstas buvo kuriamas pirmiausia ieškant žmogiškojo ryšio, bandant iš šios dienos perspektyvos suprasti, kas gi vyko tų XIX amžiaus žmonių mintyse ir širdyse, kai jie atsidūrė skurdo, karo ir tremties akivaizdoje.
Karalienė Luizė, būdama savo šalies avangarde, meistriškai sužaidė šachmatų partiją kaip tikra karalienė, galinti net baisiausiomis aplinkybėmis išlikti aiškiai suvokiančia situaciją. Šiame žemiausiame savo karalystės taške ji tampa Prūsijos madona, moterimi, pagimdžiusia 10 vaikų, išdidžiai atlaikiusia savo tautos pažeminimą kare su Napoleonu.
Scenarijaus sukūrimui buvo naudojami karalienės Luizės, grafienės fon Woss, princų auklėtojo Delbriuko laiškai ir dienoraščiai, kuriuose skleidžiasi XIX a. pradžios Mėmelio kraštovaizdis bei kultūra. Ir žinoma, karalienės Luizės gyvenimo tyrinėtojos Jovitos Saulėnienės knygos bei patarimai buvo ta medžiaga, kuri padėjo suvokti nugrimzdusios Klaipėdos epochą.
Žiūrovai, keliaudami su ausinėmis, atsiduria intymioje akistatoje su vidiniu žmogaus balsu, kurį išpildo garso dizainerio Kristijono Lučinsko sukonstruotas garso takelis ir maestro Mindaugo Bačkaus violončelė.
Viena iš pagrindinių spektaklio muzikinių dominančių – M. K. Oginskio polonezai. 1802 m. polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“ prasidėjo Prūsijos karališkosios poros ir Rusijos caro Aleksandro I pokylis Consentiaus namuose Mėmelyje. Polonezas – tai laikmečio melodija, turinti sąsajų su karalienės Luizės ir Aleksandro I santykiais. Spektaklyje skamba K. Lučinsko dekonstruoti Oginskio polonezai.
Spektaklio-ekskursijos režisierė choreografė Agnija Šeiko karalienės Luizės paveikslą kuria iš skirtingų jos vaidmenų: Prūsijos valdovė, karaliaus žmona, vaikų motina, išmintinga diplomatė ir moteris-sesuo. Karalienės vaidmenis išpildo penkios šiuolaikinio šokio atlikėjos, kurios yra tarsi karalienės alter ego. Jos išdidžiai ir drąsiai veda žiūrovus paskui save miesto gatvėmis, pasiūlydamos tolimo ir mistifikuoto pasaulio regėjimą. Šokančių vaikų būrelis miesto erdvėms suteikia angeliško sparno palytėjimo įspūdį ir papildo karalienės Luizės, rūpestingos motinos, paveikslą.
Spektaklyje-ekskursijoje perpinami keli laiko planai: dabarties, praeities ir viršlaikinis, skrodžiantis amžius kiaurai. Kosminę idėją spektaklyje išreiškia delfino pasirodymas prie jūros vartų. Šis egzotiškas faktas yra užfiksuotas princų auklėtojo Delbriuko dienoraštyje, rašytame Mėmelyje 1807 m. spalio 23 dieną.
„Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“ – tai intymus, vidiniu monologu paremtas spektaklis–ekskursija, suteikiantis galimybę žiūrovui išgyventi nugrimzdusio Mėmelio spiritus (kvėpavimą) per karalienės Luizės ir jos artimos aplinkos žmonių laiškus ir dienoraščius, muziką bei lakonišką judesio magiją Klaipėdos miesto gatvėse ir aikštėse.
Spektaklį-ekskursiją sukūrė šiuolaikinio šokio teatras „PADI DAPI fish“, bendradarbiaudamas su Rotary klubu „KARALIENĖ LUIZĖ“.