Šokis ant gyvenimo žiedlapių

Atvėsusią Kauno atmosferą rugsėjo 28 – spalio 6 dienomis įkaitino tarptautinis šokio festivalis Aura 29. Savaitei judesys okupavo miesto bažnyčias, verslo centrus, muziejus ir kitas erdves, nuspalvindamas ir taip margą rudens miesto foną. Kontrastingiausiu festivalio vakaru tapo spalio 4-oji, kurios metu parodytas estų šokio trupės Roosna & Flak Pagrindinis variklis ir festivalio favoritų – dueto Niv Sheinfeld ir Oren Laor – Trečiasis šokis.

Šokio spektaklyje Pagrindinis variklis vaizduojamas pasaulis apvalytas nuo emocijų, išskaidytas į aplinką, technologijas, istorijas, pojūčius ir sapnus. Svarbiausiais elementais darosi impulsai ir kūno reakcijos, iš šio proceso kylančios reikšmės ir istorijos. Idėjiniu kūrinio pamatu tapo dramaturgo Heinerio Müllerio citata:

„A: Ar leisi man paguldyti savo širdį prie tavo kojų?
B: Su sąlyga, kad neišpurvinsi grindų.“

Antero Hein nuotrauka

Spektaklyje emocijos dekonstruojamos ir sudėliojamos iš atskirų elementų, tarsi mašina, kuri ardoma ir dėliojama iš naujo, bandant suvokti, kaip ji veikia.
Atlikėjai atrodo tarsi savo pačių judesių tyrinėtojai, analizuojantys judesio kilmę ir ką galima iš jo sukurti. Jie juda smalsiai, stebėdami savo judesius ir iš jų kombinacijų kylančias prasmes. Kiekvienas tyrinėja savo kūno reakcijas į garsus, impulsus, bando sužinoti, kas kiek gali būti laisvas, būdamas grupėje.

Antero Hein nuotrauka

Pavieniams šokėjams užrišami rankų ir kojų raiščiai, tokiu būdu parodoma, jog bus jų eilė reaguoti į garsus. Šis vaidmuo atlikėjams dviprasmiškas. Jiems suteikiama galimybė reaguoti į garsus ir taip parodyti savo gebėjimus, bet tuo pat metu muziką leidžiantys šokėjai gali žaisti ir manipuliuoti judančiu šokėju. Šitaip visi spektaklyje dalyvaujantys žmonės tampa tiesioginiais reakcijų, kūno galimybių ir prasmių tyrinėtojais.

Garsai tampa skardesni, šokėjai virsta judančia belyte mase, judesiai abstraktėja. Kurdami fragmentišką realybę, šokėjai jungia keistus pokalbius, siekį tapti bendruomenės dalimi bei egzistavimą medijų suskaldytame pasaulyje, o kulminacija – proto paralyžius ir visiška kūno laisvė. Tai puikiai pademonstravo Rakesh Sukhesh, virtęs nematomų elektros srovių krečiama būtybe.
Nors šokio trupės Roosna & Flak spektaklio Pagrindinis variklis idėjinė struktūra buvo tolygi, tačiau emociškai sterili aplinka nesuteikė daug galimybių įsijausti į spektaklio turinį. Tokio pobūdžio spektaklis yra įdomus judesio tyrinėtojams. Tačiau žiūrovams, norintiems pajusti emocines ar jausmines provokacijas, Pagrindinis variklis gali būti per daug sterilus.

Antero Hein nuotrauka

Visiška priešingybe tapo šokio projekto Niv Sheinfeld & Oren Laor spektaklis Trečiasis šokis, įkvėptas Liat Dror ir Nir Ben Gal kūrinio Trečiasis šokis atlikimo 1990 metais. Kaip ir festivalyje Aura 24 (2014 m.) pristatytame kūrinyje Dviejų kambarių butas, šokėjai nagrinėja tarpusavio santykius, pasitelkdami šokio ir fizinio teatro elementus.

Efrat Mazor nuotrauka

Šiame spektaklyje meilė tampa ryšiu tarp įsimylėjėlių, mokytojo ir mokinio, atlikėjo ir žiūrovo. Šokėjai, išnirdami iš žiūrovų tarpo, į sceną perneša bendras istorijas ir išgyvenimus. Žiūrovai sėdi scenos šonuose ir įrėmina pasirodymo erdvę – šitaip jie tampa namų sienomis, tarp kurių juda šokėjai.
Kūrinyje daug dėmesio skiriama judesių kombinacijų pasikartojimams, šokio tėkmei. Jis nuspalvintas šokėjų jautriu, bet stipriu emociniu ir kūrybiniu santykiu, pasižymi energija, jausmingumu ir humoru.
Svarbiu spektaklio elementu tapo gėlės – santykių atspalvių metafora. Žaižaruojančių spalvų puokštė įkūnijo skirtingais gyvenimo momentais dovanojamas gėles. Spektaklio pabaigoje, kai grindys buvo nusėtos ryškiaspalviais žiedlapiais, šokėjai, dėvėdami senukų kaukes, nuogi susiglaudė ir lėtai sukosi ant savo santykių istorijos. Tokiu būdu jie tarsi parodė, jog širdis yra tokia pat pažeidžiama kaip ir gėlė, tačiau ji sugeba atlaikyti sunkiausius išbandymus. Be to, meilė nėra tik meilūs žvilgsniai, serenados, žaidimai ir meilės prisipažinimai. Meilė taip pat gali tave numušti ir suplėšyti, atverti tavo vidų. Meilė yra tarsi grumtynės.

Efrat Mazor nuotrauka

Šių dviejų spektaklių sugretinimas festivalio žiūrovams leido naujai pažvelgti į tarpusavio santykių ir egzistavimo fragmentiškoje aplinkoje problematiką. Kol estų spektaklis mūsų egzistenciją sterilizavo nuo emocijų ir skatino pažvelgti į išardytą gyvenimo konstrukciją, Izraelio šokėjų pora įtraukė žiūrovus į emocinį šokį, kuriame santykių spalvos susiliejo ir nuspalvino vaizduotę. Skirtingais metodais, tačiau abiejų spektaklių kūrėjai dekonstravo žiūrovų emocijas ir paskatino naujai pamatyti gyvenimo spalvas.

Daugiau aktualijų