“Bitės” startuoja folkloro, atvangos ir muzikos iš praeities sinteze

Jau trečius metus iš eilės VšĮ „Artopia“ kviečia stebėti procesus, paprastai liekančius už uždarų durų. 2007-2015 m. šokio mylėtojai lankėsi „Bičių sąskrydyje“, kuriame galėjo susipažinti su jaunais kūrėjais, pristatinėjusiais nedidelius etiudus ar profesionalių choreografų būsimų darbų eskizus. 2016-aisiais organizatoriai pasivadinę šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“ susitelkė į mentorių vedamas kūrybines dirbtuves ir jų rezultatų pristatymą publikai. 2019-aisiais nerta dar giliau ir dėmesys sutelktas į Lietuvoje lėtai populiarėjančią praktiką – meninius tyrimus.

Sausio 9-20 dienomis Vilniuje bus pristatyti menininkių Austėjos Vilkaitytės, Aistės Kriukelytės ir Marijos Baranauskaitės tiriamieji darbai. Pirmajame – A. Vilkaitytės „Atvangoje“ – jungiamos sustojimo, poilsio, „ištempto“ laiko, emocinio judesio ir ritualo temos. „Atvangos“ tiriamąjame darbe autorė taip pat koncentruojasi į garsą, jo sureikšminimą bei stebi jį kaip fenomeną. „Su muzika iš praeities dirbu nuo pat savo kūrybos pradžios 2012-aisiais metais. Visuomet mėgau įtraukti lietuvišką estradą – tai susiję su mano tapatybės paieškomis bei domėjimusi praeitimi, mėgstu tyrinėti savo pačios bei  supančios aplinkos archyvus“.


Mildos Zabarauskaitės nuotrauka

Pagonybė, folkloras, atmintis, spontaniška kompozicija, performatyvumo choreografija, erdvės ir konteksto paveika – toliau vystomos temos „Atvangoje“. Choreografė teigianti nemokanti dirbti nekompleksiškai. „Visos šios potemės man reikalingos kaip vedliai, įrankiai, impulsai. Jos kyla intuityviai, atsakydama į vienus klausimus, atrandu kitus, kurie sufleruoja naujas potemes ir taip pamažu išsikristalizuoja žinutė.“

Apie atvangos sąvoką Vilkaitytė pati teigia susimąsčiusi išgirdusi kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus žodžius: „atvangoj galbūt ir yra atsakymai į tuos sudėtingus klausimus“. Jau anksčiau svarsčiusi apie šokio lauke vyraujantį „darbą be atvangos“, šiuo metu ji domisi galimybe scenoje leisti laikui sustoti, taip pat tikrina, kas atsitinka sukūrus personažą, jo struktūrą, o tada leidus jam stebėti kaip čia ir dabar tas personažas jaučiasi paralelinėje realybėje, santykyje su publika.“

Paklausta apie tyrimo pristatymo žanrą, A. Vilkaitytė teigia norinti kurti negalvodama apie rėmus, tačiau pripažįsta, kad ją sąmoningai domina spektaklio ir performanso jungtys bei skirtys. „Mane džiugina šių žanrų persipinimas – performansas spektaklyje ir spektaklis performanse. Performansas remiasi į vizualaus meno tradiciją, o spektaklis – į teatro. Manau, kad šokis gimsta tarp šių kategorijų ir gali nuolat laviruoti, griežtai neprisirišdamas nė prie vienos iš jų. Man performansas siejasi su tikrumo ir netikrumo žaismu, buvimu čia ir dabar, rizika ir spontaniškumu pristatant žiūrovui nesurepetuojamą darbą. Jaudina tai, kad performanso medžiaga tampa esamuoju laiku analizuojami santykiai, politinės, socialinės temos, kurių viduje galiu laviruoti spektaklio žanro įrankiais, dekonstruoti teatro tradicijas.“

Austėja Vilkaitytė neseniai baigė Choreografijos magistro studijas DOCH universitete Stokholme, o 2012 m. Lietuvoje debiutavo Menų spaustuvės programoje „Atvira erdvė“ su spektakliu „Lietuva brangi“. Ji yra rodžiusi savo darbus Nacionalinėje dailės galerijoje, Šiuolaikinio meno centre, Titanikas galerijoje, Nidos meno kolonijoje ir kitur.

Choreografės tyrimo „Atvanga“ pristatymas vyks sausio 9 dieną 19 valandą Menų spaustuvės Kišeninėje salėje. Įėjimas laisvas.

Visa informacija: www.bitesdance.lt

Daugiau aktualijų