Kai įkvėpimas ateina nekvėpuojant

„Jei ne nardymo instruktorius, spektaklio gal ir nebūtų“ – tokius žodžius apie šokio spektaklį girdėti neįprasta, tačiau choreografė ir šokėja Erika Vizbaraitė tikina, kad viskas prasidėjo būtent nuo vandens ir nėrimo gilyn, visomis prasmėmis. Po pertraukos į šiuolaikinio šokio sceną sugrįžtanti kūrėja pasakoja apie premjerai „Apnea“ įkvėpusius potyrius ir išsamų apnėjos būsenų tyrimą.

Erika, į šokio sceną sugrįžti su nauju kūriniu. Pirminę spektaklio idėją pristatei šokio tyrimo platformoje „Bitės“, dabartinę premjerą „Apnea“ taip pat pristatai kaip tiriamąjį šokio spektaklį. Ką tau reiškia tirti šokį?

Tai šokio spektaklis, kurio svarbiausia dalis yra procesas, o ne pats rezultatas. Aišku, galų gale žiūrovas pamatys rezultatą, tačiau palikau tyrimo dalį darbo pavadinime, nes čia ji labai svarbi. Spektaklis nebus tik meninė mūsų patyrimų išraiška – jame naudoju ir daug dokumentinės, video medžiagos, kuri užfiksuota tyrimo, pasiruošimo metu.

Tyrimas buvo labai įdomus, per jį palietėme medicinos, psichologijos temas, gilinomės į kvėpavimą, išbandėme laisvąjį nardymą. Tyrimas nuėjo net iki šventų raštų skaitymo. Kaip tik ten išskaitėme mintį, kad kiekvienam iš mūsų yra skirtas tam tikras įkvėpimų skaičius, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip galime sulėtinti savo kvėpavimą ir prailginti gyvenimą. Tai tapo spektaklio ašimi.


Pasiruošimo spektakliui akimirkos

Papasakok, nuo ko prasidėjo ir kaip vyko jūsų kūrybinis procesas?

Viskas prasidėjo 2013-aisiais, Lietuvos operos ir baleto teatro vykdomo projekto „Kūrybinis impulsas“ metu. Kūriau choreografiją duetui, kuris šoko medijų pagalba sukurtame akvariume. Tada pagalvojau, kad būtų labai įdomu šokėjus iš tiesų pamatyti vandenyje. Sužinojau, kad Klaipėdoje yra devynių metrų gylio vandens baseinas, kuriame treniruojasi narai ir gaisrininkai. Šokėjai nebuvo labai sužavėti šia idėja, bet nusprendėme padaryti šokio filmą. O jam reikėjo pasiruošti.

Pirmiausia treniravausi sulaikyti kvėpavimą po vandeniu tiesiog vonioje, kad pavyktų nufilmuoti kuo ilgesnius kadrus, bet sekėsi sunkiai. Ieškojau informacijos internete ir radau laisvąjį nardymą praktikuojantį instruktorių Tadą Jurgaitį. Jis sutiko man padėti, tad pradėjau lankyti nardymo treniruotes. Nuo pusės minutės nekvėpuojant vonioje, su trenerio pagalba savo laiką prailginau iki keturių minučių ir dvidešimties sekundžių. Atrodė, kad buvau  pasiruošusi nerti ir filmuotis, tačiau iššūkių buvo daugiau, tokių kaip slėgis ir gylio prisijaukinimas. Pirmąjį vandens apnėjos tyrimo  rezultatą pristatėme šokio tyrinėjimo platformoje „Bitės“. Visa ši tyrimo patirtis mane stipriai paveikė ir įkvėpė, tad norėjau tai perkelti į choreografiją scenoje. Taip prasidėjo spektaklio „Apnea“ kūrimas.

Kaip ir minėjau, tyrimo metu palietėme ir medicinos temą, kadangi viena iš apnėjos rūšių yra miego, keliavome į miego kliniką pasidaryti visą naktį trunkančio miego tyrimo. Filmuotos medžiagos ištraukas bus galima išvysti spektaklio metu.

Kaip pavyko tai perteikti šokiu? Ar sunku kurti choreografiją tokiems realiems pojūčiams?

Užduotis buvo nelengva, tačiau spektaklyje nėra vien gryna choreografija – daug kitokio veiksmo, judesio, skirtingo judėjimo kvėpuojant ir nekvėpuojant. Nenoriu išduoti visų paslapčių, bet galiu pasakyti, kad spektaklyje pristatysime keturias apnėjos rūšis: scenoje pamatysite miego, vandens, sausumos apnėjas, o video medžiagoje – mirties.

– Ką spektaklyje turėtų patirti žiūrovas?

Mūsų psichologija veikia taip, kad matydami nekvėpuojantį žmogų, mes patys sulaikome kvėpavimą. Tikiuosi, kad tai įvyks ir mūsų spektaklio metu, žiūrovas galės bent trumpam nekvėpuoti ar įsiklausyti į savo kvėpavimą, nusiraminti. Labai noriu, kad darbą pamatytų kuo daugiau žmonių, vien todėl, kad norisi pasidalinti tuo, ką patys patyrėme. Trys iš kūrybinės komandos narių procese nėrė, tyrė kartu ir dabar esame finalinėje tyrimo stadijoje, kurią pasidalinsim su žiūrovais scenoje.

– Metus pradedi su premjera. Prieš tai kurį laiką nevykdei aktyvios kūrybinės veiklos šiuolaikiniame šokyje. Kokia veikla teko užsiimti? 

Taip, buvau padariusi pertrauką, ji atėjo labai natūraliai. Šis laikas buvo skirtas asmeniniam ir pedagoginiam laikui. Iš tiesų, specialiai bandžiau nekurti, bet neišėjo. Ši pauzė man buvo svarbi patirčių, pažinimo prasme, tad dabar šiek tiek kitaip žiūriu į dalykus, kapstau giliau ir viskas atrodo tikriau.


Erika Vizbaraitė, Audriaus Kacelavičiaus nuotrauka

– Kokie dar kūrybiniai planai tavęs laukia 2020-aisiais?

Šį kartą  iš tiesų turėjau mintį, kad į sceną sugrįšiu pristatyti paskutinio savo darbo. Labai keistas jausmas, lyg pradžia ir pabaiga tuo pat metu. O kas laukia iš tikrųjų – nežinau. Vienas ateities planas aiškus: tarp premjerų su spektaklio komanda keliausime nardyti į giliausią pasaulyje, keturiasdešimties metrų gylio baseiną Italijoje.

Šiuolaikinio šokio spektaklio „Apnea“ premjera vasario 20 ir kovo 1 dienomis, 19 val.,  Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6, Vilnius.

_____

Projektą „Šokio, cirko aktualijos: analizė, naujienos, ugdymas“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Daugiau aktualijų