Profesionalų šokio pamokos specialiųjų poreikių vaikams: „Padedame rasti unikalius judėjimo būdus“

Šokis yra skirtas visiems – gali nuskambėti kaip elementari tiesa, tačiau šokio ir judesio edukacija vis dar dažnai aplenkia kai kurias visuomenės grupes. Viena jų – negalią turintys, be ne ką mažiau šokti ir judėti mokantys bei galintys žmonės. Tačiau šokėjai Vasara Visockaitė ir Mantas Stabačinskas įsitikinę, kad menines judesio praktikas galima sėkmingai taikyti negalią turinčių asmenų kūrybiškumo lavinimui ir taip padėti jiems įsitraukti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą.


Dainiaus Putino nuotraukos

Šią vasarą Kauno „Korio“ centre kūrybines laboratorijas vedę šokėjai, dabar kiekvieną savaitę keliauja į Vilniuje veikiančią „Šilo“ specialiąją mokyklą. Čia, miško apsuptame Valakupių rajone menininkai veda šokio ir judesio užsiėmimus įvairių tipų negalią turintiems paaugliams. Anot šokėjų, tokios veiklos tikslas – ne tik meninėmis priemonėmis skatinti žmonių su negalia kūrybiškumą ir integravimą į visuomenę, bet ir skatinti profesionalius šokėjus aktyviau dirbti su negalią turinčiais asmenimis ir gilinti žinias šioje srityje.

Didžiausio šokio edukacijos renginio šalyje dalis

M. Stabačinsko ir V. Visockaitės „Šilo“ mokykloje vedamos pamokos – Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) organizuojamos „Dance.lt Summer Intensive“ šokio edukacijos dalis, persikėlusi į rudenį. „Vasarą dėl pandemijos situacijos Europoje, teko atšaukti suplanuotą šokio edukacijos programą paaugliams, todėl džiaugiamės, kad ją galėjome suorganizuoti dabar ir dar tokiu ypatingu formatu. Už šios veiklos palaikymą dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai pirmą kartą tapo „Dance.lt Summer Intensive“ dalyviais, tačiau tikimės, kad ne paskutinį,“ – sako projekto koordinatorė Laima Zamžickė.

Užsiėmimus vedantis duetas jau turi darbo su protinę, fizinę ir kompleksinę negalią turinčiais žmonėmis patirties. V. Visockaitė daugiau nei trejus metus dirba ir šoka integruotoje trupėje „Young Amici“ Londone. Ją sudaro negalią turintys ir jos neturintys menininkai, kartu kuriantys scenoje. Daugiau nei dvidešimt metų aktyviai šiuolaikinio šokio srityje dirbantis ir  kuriantis M. Stabačinskas stipriausia profesine patirtimi įvardija darbą su spektaklio „Supergalios“ kūrybine komanda, kurioje dirbo su skirtingas fizines negalias turinčiomis menininkėmis.

Vienodų pamokų nebūna

„Šilo“ mokykloje M. Stabačinskas ir V. Visockaitė lankosi nuo lapkričio – du kartus per savaitę susitinka su 12-15 metų paaugliais. Nors kiekvienos pamokos turinys suplanuojamas iš anksto, šokėjai sako, kad pamokai prasidėjus, planai beveik visada pasikeičia. Anot jų, mokiniai turi ypatingai daug energijos ir skirtingų emocijų, tad niekada negali žinoti, kokios pamokos tikėtis. „Valandą prieš užsiėmimus sudėliojame pamokos struktūrą, idėjas, tačiau pamokos eiga nuolat kinta ir yra adaptuojama prie situacijos, tos dienos mokinių nuotaikos. Gerai, kad mes turime laisvę lengvai reaguoti į tai, kas vyksta salėje, nesame apriboti programos rėmų. Įsivaizduoju, jei esi mokytojas, turi nemažą darbų sąrašą galvoje, kurį turi įvykdyti ir tai ne visada lengva, kai tavo klasėje mokiniai, kasdien sudarantys skirtingas situacijas ir reikalaujantys unikalių reakcijų,“ – pasakoja V. Visockaitė.

„Darbas su vaikais visai kitoks, nei darbas su suaugusiais „Korio“ centre, todėl iš pamokų išėmėme visas technines dalis ir labiau dirbame ties improvizacija, naudojame skirtingus objektus – kaspinus, gumas, kamuoliukus. Žaidimo forma padedame vaikams atsipalaiduoti, kūrybiškai ieškoti judesio,“ – apie tai, kaip atrodo pamokos „Šilo“ mokykloje pasakoja V. Visockaitė. „Dar svarbu paminėti, kad mūsų pamokos tampa didele naujiena tiems vaikams, kurie sėdi neįgaliojo vežimėliuose. Mes ne tik juos bandome lygiavertiškai įtraukti į šokio pamoką, bet dažnai jiems skiriame net daugiau dėmesio. Stengiamės su jais šokti, važinėti, duoti mažas judesio užduotis. Stengiamės darbą adaptuoti jiems – jei vaiko judėjimo galimybės labai sudėtingos, kviečiame judėti galva, judėti akimis. Padedame rasti savo unikalius judėjimo būdus,“ – papildo M. Stabačinskas.

Kitokie mokytojai

M. Stabačinskas pažymi svarbų momentą, išskiriantį jų užsiėmimus iš kitų, vaikams įprastų mokyklos pamokų: „Manau, mokiniams ypatingai svarbu tai, kad čia jie gali matyti pamoką vedančius mokytojus, kurie juda kartu. Manau, kartais judantys mokytojai ir galimybė juos stebėti vaikus veikia net labiau, nei jų pačių judėjimas. Kad tai veikia, galima atpažinti iš emocijų veiduose. Šokantis kūnas skiriasi nuo to, ką jie mato kasdienėse pamokose.“

Kad profesionalų vedamos šokio pamokos stipriai išsiskiria iš vaikų kasdienybės tvirtina ir „Šilo“ specialiosios mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė. „Jaučiame didžiulį pasitikėjimą ir pagarbą, kai profesionalūs šokėjai, baigę mokslus ir šokę ne vienoje didelėje scenoje, ateina pas mūsų vaikus ir bando su jais atrasti ryšį šokio pagalba. Mūsų vaikams tai yra dar viena pažintis su žmogumi, kuris nėra iš jo įprastinės aplinkos. Mūsų vaikai yra gana izoliuoti, jų pažįstamų ir draugų ratas yra siauras, palyginus su įprastinės raidos vaikais. Tad nuostabu, kai ateina žmogus, neturintis visiškai jokių išankstinių nuostatų ir bando susidraugauti ne klausdamas vardo, o bendraudamas meno kalba,“ – pasakoja E. Urbanavičienė. Ji priduria, kad menas yra kalba, kurios dėka „Šilo“ mokyklos mokiniai nesiskiria nuo įprastinių gebėjimų turinčių vaikų: „Nesvarbu, kad tu sukaustytas vežimėlyje – kai jauti meną, esi absoliučiai visavertis žmogus. Visa tai įvyksta dėl profesionalių šokėjų pagarbos vaikui ir noro atrasti santykį.“

Anot direktorės, po tokių šokio projektų visada labai stipriai nustebusi lieka mokyklos bendruomenė. „Iš pradžių iš tėvų sulaukiame skeptiško požiūrio, tačiau kai pamato rezultatą, lieka sukrėsti. Tėvai išvysta savo vaikų galias, o ne negalias. Kai vyksta šokio užsiėmimai, vaikas reiškia savo emociją, jis yra laisvas, galintis kurti, atsiranda jo gebėjimai, kuriuos galime pastebėti: kaip jis geba komunikuoti, pajusti muziką, stengiasi atliepti judesį, panaudoti priemones savo sumanymams realizuoti. Tai – patys stipriausi dalykai. Todėl norėčiau, kad daugiau šokio profesionalų ateitų į specialųjį ugdymą,“ – sako E. Urbanavičienė.

Siekia įtraukti daugiau profesionalų

Šokėjai teigia, kad užsiėmimai su neįgaliaisiais tobulėti leidžia abiem pusėms. „Man ši veikla įdomi, nes ji labai skiriasi nuo įprasto šokėjo darbo. Kiekvienas negalios tipas, su kuriuo susiduriame, kelia skirtingus iššūkius. Kaip šokėjas, gali stipriai pagilinti savo žinias, – tvirtina M. Stabačinskas, – Mūsų tikslas – kad ši veikla galėtų toliau tęstis, kad turėtume šokio profesionalų, kurie nuolat gali tuo užsiimti.“

Pašnekovai pabrėžia, kad tam reikia įdirbio – šokis nelygus šokiui, svarbu įsiklausyti į kiekvieną mokinį, programą pritaikyti, adaptuoti skirtingą negalią turintiems dalyviams, kad nei vienas neliktų neįtrauktas. Todėl M. Stabačinskas ir V. Visockaitė ateityje planuoja šokio užsiėmimų su neįgaliaisiais mokymus. Anot jų, svarbi edukacija ne tik profesionaliems šokėjams, bet ir specialiosiose mokyklose bei centruose dirbantiems šokio mokytojams.

V. Visockaitė tikisi, kad pavasarį pavyks pakviesti kelis šokėjus iš Lietuvos į „Yong Amici“ trupę Londone, pasidalinti darbo metodais, idėjomis. „Nors ir lėtai, bet manau, viskas juda į priekį teigiama linkme,“ – sako V. Visockaitė.

Projektą „Šokio, cirko aktualijos: analizė, naujienos, ugdymas“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Daugiau aktualijų