Triukas yra triukas. Šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ dalyvių pokalbiai

2020 metų šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ įvyko nauju pandeminiu formatu – Gildas Aleksa, festivalio meno vadovas, programos dalyvius pakvietė į Zoom pаsikalbėjimus. Su pažadu žiūrovams, kad 2021 metais cirko kūrėjai atvyks į festivalį ir susitiks su žiūrovais! Pažadas ištesėtas – birželio 6-13 dienomis festivalis vyks skirtinguose Lietuvos miestuose (visa programa: www.cirkuliacija.lt), o mes kviečiame žiūrovus prisiminti įvykusius pokalbius ir artimiau susipažinti su cirko kūrėjais!

Inka Pehkonen, Suomija, baltas džemperis su gobtuvu, fone balta siena, šiuo metu Berlynas

„Sisus Company“ trupės akrobatė, atlieka Vašingtono trapeciją

Karantino metu kai kurios dienos buvo geresnės, kai kurios liūdnesnės

Mintis, kuri niekur netilpo: „Stiprios nuomonės, stiprios emocijos yra gerai. Išgauti emociją yra vertybė, net jei tai neigiama emocija, – svarbu, kad ji būtų stipri.“


Alejandro Estrada nuotr.

„Kai pradėjau lankyti cirko mokyklą, iškart pasijutau kaip namie. Turėjome maždaug 15 žmonių grupę, kurioje visi buvo labai skirtingi. Nedažnai pamatysi tokį skirtumų spektrą vienoje grupėje, ir viskas – tik dėl cirko. Čia visi gali atrasti savo nišą ir joje ištobulėti. Vieni gali žongliruoti, kiti užsiimti oro akrobatika, magija, bet kuo, tačiau branduolys išlieka tvirtas. Cirkas yra vieta išmokti priimti kitus. Vieta atvirumui.

Su visomis „Sisus Company“ narėmis susitikome jaunimo cirke, Suomijoje. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad visos kartu norime vieną dieną įkurti kompaniją. Mums niekad nebuvo svarbu suburti vien moterų trupę. Mes visos draugės, ir visos atsitiktinai moterys. Lygiai taip pat mes galėjome būti trys vyrai ir dvi moterys. Kadangi visos esame bičiulės, dirbant kartu nekyla daug klausimų: jei kažkuri susilauks vaiko, vaikas keliaus į turą su mumis, nes gastroliuojame ilgai, vaiką reikia pasiimti. Kadangi nuolat repetuojame ir pasirodome, reikia pasiimti ir auklę arba vaiko tėvą, tad kompanija – vis didesnė ir didesnė. Trupėje turime taisyklę – visos turi laisvę daryti kitus dalykus: nesame sutarusios, kad ateinančius 30 metų dirbsime tik čia ir niekur kitur. Jei kuri nors kad ir metams išeina kitur, visada laukiame sugrįžtančios.


Christoffer Collina nuotr.

Mane, augusią Suomijoje, aplinkoje, kur buvimas mergaite ar moterimi apskritai nėra tema, pirmieji pasirodymai su spektakliu „Mosh Split“ nustebino. Mes kūrėme darbą, kuriame tiesiog buvome savimi. Tačiau žiūrovai, išvydę siurblį ir tualetinį popierių, iškart ėmė klausti, ką norime pasakyti visais tais namų apyvokos daiktais? Mes nesiekiame kalbėti apie moters padėtį, kaip ir nebandome suteikti joms stiprybės. Mes tiesiog esame mes, ir mums tai yra labai gilu. Tiesa, mūsų viduje gyvena moterys, to nepaslėpsi. Tačiau priėmimo skirtumai net Europos viduje yra didžiuliai. Kai kur nustemba, kad moterys vairuoja furgoną. Tada mes imame plaktukus ir pradedame statyti santvarą (sujungtų strypų konstrukcija cirko triukams atlikti – red. past.), kuri yra maždaug 9,5 m aukščio. Žmonės žiūri ir klausia, o kur vyrai? Kaip mes tai pastatysime pačios? Tačiau po pasirodymų žmonės pamato, kad žinome, ką darome. Juk suprantame kiekvieną žingsnį, pačios pastačiusios galime būti tikros, kad viskas yra tinkamai paruošta. Mums nekyla klausimas, ar tai saugu, ar ne. Mes žinome, ką daryti, ir darome. Tačiau matydami, kad stato moterys, žmonės abejoja konstrukcijos patvarumu, ir tai yra juokinga.

Kai pradėjome dirbti, pirmiausia supratome, kad norime pasirodyti lauke, kad tai būtų prieinama visiems. Kad nebūtų svarbu, ar turi pinigų bilietui, – kad vis tiek galėtum pamatyti cirką. Tada pagalvojome, kad reikia konstrukcijos, kuri sukurtų erdvę, pavyzdžiui, suktųsi dvi trapecijos. Gavome finansavimą Suomijoje, nusipirkome santvarą, paskui furgoną, tuomet keturias savaites gyvenome Švedijoje, ugdėmės pasitikėjimą. Kurdamos „Mosh Split“, nenorėjome visko permąstyti; tiesiog darėme tai, kas mums patinka.

Esu dalyvavusi ne viename projekte, kuriame bandžiau surasti prasmę: pavyzdžiui, stoviu ant galvos, ant trapecijos, ir ką tai reiškia? Ką aš tuo noriu pasakyti? Žinote, lig šiol reikšmės neradau. Tai taip absurdiška: juk tu tiesiog stovi ant metalinio strypo, ant galvos, ir viskas. Jei kas nors man pasakytų kokią gerą to prasmę, priimčiau. Bet cirkas yra cirkas, triukas yra triukas, nieko daugiau.“

Klausykitės viso pokalbio Youtube platformoje:

Skaityti daugiau