Vasara, kaip ir visi praėję bei einantys metai yra kupina. Pastaruoju metu jau, rodos, priprantame gyventi perpildytoje kasdienybėje, kupinoje virsmo, nežinios, uždarymo ir atidarymo, stagnacijos ir bėgimo. Turbūt savotiškai simboliška, jog Airos Naginevičiūtės kūryba šiandien, kaip niekad tikslingai, o tuo pačiu ir jautriai atliepia vykstantį gyvenimą bei esantį pasaulį.
D. Matvejevo nuotraukos
Naujojo Baltijos šokio rėmuose, liepos mėnesį, choreografė su komanda pristatė instaliaciją „Nėščia tyla“, kurios pats pasirodymas buvo gana paradoksalus. Nacionalinėje Dailės Galerijoje kūrybinį trisdešimtmetį turėjęs atskleisti ir reprezentuoti meno kūrinys įvyko metai po faktinės fiksuotos ir planuotos datos, dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos. Tačiau tuo pačiu, tai savotiškai natūralu ir atliepia choreografės filosofinį požiūrį į šokį, kuris yra galimybė prabilti bei diskutuoti, kaip ir pats terminas „nėščia tyla“ – prasmės pripildytas tuštumas. Tad choreografės šokio filosofijai nesvetimas paradoksas vardan prasmingos kūrybos. O kūryboje nėra svarbiausia metinės bei jubiliejai, kadangi yra gijos, kurios tęsiasi, peržengia chrestomatinio laiko ribas įpinant kūrinius, žmones, emocijas, jausmus. Tokia buvo ir instaliacija, kurioje natūraliai įsipynė ir vienas naujausių A. Naginevičiūtės darbų – projektas kūnams „Alkis“.
„Alkis“ – tai šiandienos ir ateities visuomenės sankirta, taškas, kuriame peržengiamas laikas ir interpretuojamas pats gyvenimas. Todėl atrodė tikslinga, jog ir akliną uždarymą kultūros sektoriuje karantino laikotarpiu pabaigė būtent šis kūrinys. Taip pat tai gija, kurioje susipina choreografija, muzika, filosofija, dramaturgija, savistaba ir pasaulio interpretacija. Temos aktualumą bei gebėjimą paliesti kiekvieną atvykusį bei stebėjusį atskleidžia ir tai, jog po balandžio mėnesį Dūmų fabrike įvykusios premjeros žiūrovai, žurnalistai, ir kritikai vieningai pozityviai ir teigiamai išreiškė vertinimus. „Alkis“ – paveikus reiškinys Lietuvos šokio, o ir apskritai kultūros padangėje, taip pat tai galėjo būti bei yra savotiškas pabudimas po pasaulį ištikusio stingulio.
Projektas kūnams „Alkis“ yra ir kelionė, kurioje tarsi ateities scenarijuje kiekvienas žiūrovas pasirodymo metu saugiai talpinamas į simbolinę kapsulę ir panyra į potyrį drauge su šokėjų kūnais, kurie yra už menamos ribos, tarsi stiklo. Nes šie kūnai, savo ruožtu, visi ir kiekvienas atskirai yra filosofijos disputo, šiandienos pasaulio parafrazė. Muzikos ir garso architektūros aide (kompozitorius Darius Čiuta), futuristinėje scenografijoje (scenografas Arūnas Adomaitis), 7 kūnai (Greta Grinevičiūtė, Gytis Ivanauskas, Goda Laurinavičiūtė, Agnietė Lisičkinaitė, Paulius Prievelis, Ugnė Kavaliauskaitė, Gediminas Rimeika) reprezentuos gyvenimą ir jį gyvens tuo pat metu.
Tai gija kūrybinės atminties, kuri nukeipta į ateitį, tai mėlynu intensyvumu spindinti ir garso architektūros, vardan susimąstymo, pripildytas projektas kūnams. O šiandien, kuomet žmonija yra perkraunama nesibaigiančiais informacijos srautų šuorais, renginiai bei įvykiai keičia vienas kitą, o sustoti ir pamąstyti yra prabanga – šokio teatras „Airos“ kviečia bent vieną vakarą patirti šią prabangą visu jos spindėsiu. Ne tik ir ne tiek linksmintis, pripildyt laisvalaikį, konformistiškai susitaikyti su esatim, tačiau atvykti ir būti, svarstyti, mąstyti pasaulį. Projektas kūnas „Alkis“, tai vieno vakaro intelektualus ir simboliškas manifestas leidžiantis prabilti mūzoms vardan savistabos, mąstymo apie gyvenimą ir pasaulį atvėrimo.
Kaip byloja pats kūrinys – „Alkis“ – tai ne tik tam tikru momentu trunkantis kūrinys, tai klausimų pripildyta kelionė, kurioje nėra vienalaikių atsakymų, tačiau yra prasmės, grožio, pokyčių, paieškų. Tai nekonformistiškas, neįprastas kasdienybės potyris. „Alkis“ yra kolektyvinė fantazija, o gal kolektyvinis gyvenimas, kurį reikės vienaip ar kitaip susikurti. Nepriklausomai kokiu būdu – išdaužiant stiklą, kūnais veikiant aplinką, nepaisant kurioje stiklo pusėje bebūtų žmogus.
Rugpjūčio 6-7 d. Hofas, Naujojo uosto g. 3, Klaipėda.
Įspėjimai:
- N-18
- Dėl kūrinio specifikos ir Vyriausybės nustatytų ribojimų, vienas bilietas parduodamas į vieną stiklo cilindrą 1 asm. arba 2 asm. Viename cilindre negalės būti nepažįstami asmenys. Cilindrų skaičius yra ribotas.
- Spektaklyje itin intensyvus garso takelis, garsi, tiesiogiai žiūrovus veikianti muzika.
- Žiūrovų vietos stovimos bei, vadovaujantis kūrinio koncepcija, vietų skaičius labai ribotas.
Kūrybinė komanda:
režisūra – Aira Naginevičiūtė | choreografija – Aira Naginevičiūtė ir šokėjai | šokėjai – Greta Grinevičiūtė, Gytis Ivanauskas, Ugnė Kavaliauskaitė, Goda Laurinavičiūtė, Agnietė Lisičkinaitė, Paulius Prievelis, Gediminas Rimeika | scenografija – Arūnas Adomaitis | garsas – Darius Čiuta | kostiumai – Laura Darbutaitė | dramaturgija – Silvija Čižaitė-Rudokienė | šviesos – Vilius Vilutis | prodiusavimas – Gintarė Palkevičienė
Projektą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba
Informaciniai partneriai – Delfi, dienraštis Klaipėda, JCDecaux
Partneriai – Kultūrinė erdvė HOFAS (Naujoji uosto g. 3, Klaipėda)