Perfekcionizmas – šokėjui naudinga ar žalinga savybė?

Lapkričio 29 d. Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia dalyvauti Scenos meno atlikimo psichologijos seminare. Toliau pateikiamas straipsnis padės geriau susipažinti su seminaro metu nagrinėjama tema.

Tai pirmas iš dviejų tekstų, skirtų nagrinėti dar mažai tyrinėjamą šokio atlikimo psichologijos temą.

Tekstą parengė ir seminarą ves tyrėja, edukologė ir pianistė Ugnė Peištaraitė, šiuo metu dirbinti dėstytojo asistente Karališkame Muzikos Koledže Londone. Ten įsikūrusiame Atlikimo Mokslo Tyrimų Centre (AMTC) ji taip pat atlieka doktorantūros studijų tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti kaip muzikantų emocinis intelektas gali padėti jiems siekti geresnių sceninių rezultatų. Nors tyrėja savo darbe koncentruojasi į muzikantų emocinio intelekto  analizę, Ugnės Peištareitės bei AMTC mokslinė veikla aprėpia įvairiausių sričių atlikimą –  šokį, sportą, performatyvų meną, verslą, mediciną, edukaciją, ir t.t.

Įžanga

Moksliniai tyrimai rodo, jog profesionalių šokėjų tarpe perfekcionizmas yra asocijuojamas su pervargimu [1], sumažėjusia motyvacija, padidėjusiu baimės ar nerimo jausmu, nerimu dėl fizinės išvaizdos, valgymo sutrikimais, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi [2], bei psichologine ir fizine sveikata [1].

Remiantis statistiniais duomenimis, apie trys ketvirtadaliai profesionalių šokio atlikėjų yra perfekcionistai [1]. Panašu, jog profesionalaus šokio nišoje perfekcionizmas dažnai idealizuojamas ir vertinamas kaip pageidautina savybė norintiems siekti aukščiausio lygio atlikimo. Pavyzdžiui, legendinis šokėjas Rudolf Nureyev apibūdinamas taip: „Visi, tiek šokėjai tiek žiūrovai, išgyveno ekstazę žavėdamiesi šio išskirtinio šokėjo (…) sugebėjimais (…). Jis turėjo nenumalšinamą troškulį, norą žinoti viską, šokti viską, išmokti viską kas siejosi su jo specialybe ir menais (…). Jis niekuomet nebuvo patenkintas savo rezultatais[1] [3]. Paskutiniame sakinyje išreikštas Nureyevo nepasitenkinimas savimi pateikiamas tarsi kaip teigiama ir siektina šokėjo savybė.

Susidaro įspūdis, jog didžioji dalis profesionalių šokėjų yra kone pasmerkti perfekcionistinėms kančioms. Tačiau, dėka per pastarąją dešimtmetį atliktų empirinių tyrimų, ši situacija aiškėja – atpažinta keletas skirtingų perfekcionizmo rūšių, kurios, pasirodo, turi labai skirtingos įtakos šokėjo funkcionavimui. Apie tai detaliau ir kalbame sekančiose pastraipose.

Kas yra perfekcionizmas

Perfekcionizmas yra asmenybinis poreikis siekti nepriekaištingumo ir nusistatyti labai aukštus atlikimo standartus, kurie dažnai pasireiškia kartu su itin kritišku vertinimu [4]. Taip pat, perfekcionizmas gali pasireikšti kaip tobulumo siekimas, aukštų standartų kėlimas aplinkiniams, perdėtai detalus dalykų apmąstymas, ypatingas organizuotumas ir planavimas, prisiimamas spaudimas iš aplinkinių žmonių (pvz., tėvų) ir jų įvertinimo poreikis [5]. Perfekcionizmas yra ilgalaikė, visą apimanti ir daugialypė asmenybės savybė [6].

Mokslininkai, tyrinėjantys perfekcionizmą, pastebėjo, jog perfekcionistas perfekcionistui nėra lygus, ir nustatė, jog ši savybė gali būti skirstoma į keletą rūšių. Pasirodo, jog perfekcionizmo rūšis turi labai skirtingos įtakos mūsų funkcionavimui.

„Geras“ ir „blogas“ perfekcionizmas?

Perfekcionizmas gali būti skirstomas į kelias kategorijas (žiūrėti 1 paveikslėlį): perfekcionistinius siekius (taip pat dar vadinamą asmeniniais standartais) ir perfekcionistinį nerimą (taip pat dar įvardijamą kaip įvertinimo nerimas) [4]. Perfekcionistiniai siekiai (PS) atspindi asmeniškai orientuotą aukštų standartų ar tikslų siekimą. Tuo tarpu perfekcionistinis nerimas (PN) yra asocijuojamas su asmens nerimavimu ir baimėmis dėl suklydimų (tiek potencialių, tiek įvykusių praeityje), dvejonėmis ir negatyvia reakcija į netobulumą. Žinoma, ribos tarp šių dviejų perfekcionizmo rūšių nėra aiškiai nubrėžtos. Asmuo gali turėti abiejų perfekcionizmo rūšių apraiškų, tad egzistuoja ir trečioji kategorija – taip vadinamas maišytas perfekcionizmas (MP).

Asmuo su PS savybėmis yra vedamas sėkmės troškimo ir apibūdinamas kaip pozityvus, iniciatyvus, į veiklą orientuotas asmuo, keliantis sau ambicingus tikslus bei standartus ir siekiantis pagerinti savo asmeninius rezultatus. Tuo tarpu asmuo linkęs į PN pasižymi negatyvumu, dėmesio kreipimu į nepasisekimus, nerimavimu dėl to kas gali būti ne taip, dvejojimu dėl besiimamų veiksmų, dažnai pasireiškiantis susijusios veiklos vengimu tam, kad išvengti bijomų klaidų ar nesėkmių [2].

[1] Peištaraitės vertimas iš anglų k.

Statistiškai, PS yra asocijuojamas su didesniu sąžiningumu bei saviverte, geresne socialine integracija ir pasitenkinimu gyvenimu, mažesne depresija, savęs kaltinimu, baime, delsimu ir priklausomybe nuo aplinkos įtakos. Tuo tarpu PN yra asocijuojamas su menkesne saviverte ir nepasitikėjimu savimi, nepasisekimu, motyvacijos trūkumu, neigiamomis reakcijomis į klaidas, atlikimo nepasitenkinimu, rizika fizinėms traumoms, valgymo sutrikimais, orientacija į kūno tobulumą, padidėjusia baime ir psichologiniais sunkumais.

Tyrimų su profesionaliais šokėjais rezultatai

2011 metais muzikos ir šokio konservatorijos Trinity Laban tyrimų centre tyrėja S. M. Nordin-Bates su kolegomis Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje atliko tarptautinį tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti perfekcionizmo paplitimą tarp aukšto meistriškumo siekiančių šokio studentų Anglijoje, Kanadoje ir Australijoje [2]. Rezultatai parodė, jog paplitimas ganėtinai didelis: tik 15.06% dalyvių neturėjo jokių perfekcionistinių tendencijų, 40.59% pademonstravo ryškius ir 44.35% – vidutiniškus perfekcionizmo požymius.

Įdomu tai, jog perfekcionizmo paplitimas tarp baleto ir šiuolaikinio šokio atlikėjų yra vienodas [2], [8]. Tai kvestionuoja ir gal net kiek paneigia vyraujančią nuomonę apie baleto paruošimą, pavyzdžiui, jog balete praktikuojamos labiau autoritarinės, nelanksčios, į išvaizdą orientuotos mokymo tradicijos nei šiuolaikiniame šokyje [9], [10]. Taip pat, perfekcionizmo paplitimui įtakos neturėjo nei amžius, profesinė patirtis, praktikavimosi valandų skaičius, mokymosi įstaiga ar šalis [2]. Tačiau moteriškos lyties šokėjos pademonstravo didesnį polinkį į perfekcionizmą nei vyrai. Nors priežastys nežinomos, vienas iš galimų paaiškinimų yra didesnė konkurencija tarp moterų nei tarp vyrų – kadangi šokio profesijoje vyrų yra ženkliai mažiau, jų poreikis rinkoje yra didesnis.

Apibendrinus keletą atliktų tyrimų su šokėjais [1], [2], [11]–[14], galime matyti aiškesnes tendencijas apie tai kokią įtaką skirtingos rūšies perfekcionizmas daro šokio srityje. Į PN arba MP labiau linkę šokėjai pademonstravo didesnį socialinį nerimą dėl kūno sudėjimo, negatyvią patirtį ir emocijas, fizinius negalavimus, bei emocinį ir fizinį pervargimą, mažesnę savivertę, motyvaciją ir kūrybiškumą, negu šokėjai linkę į PS [1], [14]. Sportininkų tarpe buvo rasta jog MP yra mažiau žalingas, kadangi yra iškeliami aukštesni tikslai nei PN. Deja, priešingai negu sporte, šokėjų tarpe polinkis į MP demonstruoja lygiai tokius pačius neigiamus rezultatus kaip ir grynas PN [12].

Tuo tarpu šokėjai su PS pademonstravo ne tik stipriai mažesnį su kūno sudėjimu susijusį nerimą ir negalavimus, bei pervargimo nebuvimą, bet taip pat ir stipriai pozityvesnes patirtis ir emocijas negu ne perfekcionistai šokėjai [1]. Taip pat, buvo pastebėta jog lankstūs PS asocijuojasi su didesniu kūrybiškumu [14]. Negana to, pastebėta jog PS veikia tarsi kaip „priešnuodis“ pervargimui – atlikėjai su aukštesniais PS patiria mažiau pervargimo nei atlikėjai su mažesniais PS. Tai patvirtina vieno iš pagrindinių perfekcionizmo tyrėjų Frost teigimą jog “aukštų standartų nusistatymas ir jų siekimas nėra patologinis sutrikimas” [15, p. 450]. Veikiau, kai šie aukšti standartai yra palydimi pernelyg savikritiško vertinimo tendencijų, tuomet perfekcionizmas tampa žalingu ir nefunkcionaliu.

Norint iliustruoti kaip tai pasireiškia, aptarkime konkretesnius procesus. Pavyzdžiui, šokėjai su PN matuoja savivertę pagal pasiekimus ir yra pernelyg savikritiški savo elgesiui bei rezultatams [1]. Dėl pastarųjų mąstymo polinkių kenčia savivertė bei motyvacija. Asmuo su PN sau išsikels aplinkos diktuojamus standartus ir tikslus, o ne tuos, kuriuos pats mano esant svarbius jo tobulėjimo procesui. Tai ves link mažesnės motyvacijos ir menkesnio pojūčio jog individo vystymasis yra jo paties rankose. Dėl neatitikimo tarp itin aukštų sau išsikeltų ir aplinkos diktuojamų standartų (pvz., sudėtingų, netinkamų, ar net nepasiekiamų, griežtų užsibrėžtų tikslų) ir jų dabartinės situacijos ar lygmens (pvz., atlikimo repeticijų metu), šie šokėjai dažniau patiria negatyvias emocijas ir nepasitenkinimą, bei menką savivertę [16]. Todėl šie atlikėjai ženkliai nuvertina savo atlikimą ir sumenkina savo pasiekimo jausmą [12]. Rezultate, negana to, jog šokėjai su PN patiria daugiau psichologinių ir fizinių negalavimų, jie neišsikelia sau (tad ir nepasiekia) tokių aukštų standartų, kokius nusistato į MP ar PS linkę atlikėjai, o tuo tarpu nuo dvejonių ir nerimo dėl klaidų ir nepasisekimo kenčia daug stipriau.

Tuo tarpu atlikėjai su PS koncentruojasi ties pozityviomis mintimis – ko jie sau linkėtų ar svajotų geriausiu pasisekimo atveju [11]. Tai jiems suteikia daugiau jėgų bei motyvacijos siekti tų įsivaizduojamų tikslų. Taip pat, tam, kad padėtų sau tų tikslų pasiekti, jie linkę atitinkamai rūpintis savimi. Pozityvus mąstymas bei gera savijauta suteikia sąlygas kūrybiškumui. Negana to, šokėjai su PS yra labiau linkę išsikelti tikslus kylančius iš asmeninių motyvų, o tai veda link stipresnės vidinės motyvacijos ir pojūčio jog viskas yra jų rankose. Tuomet, situacijos kontroliavimo pojūtis veda link stipresnio tikėjimo, jog jie gali pasiekti išsikeltą tikslą, tokiu būdu pakeldami ir pasitikėjimą savimi.

Neramina tai, jog apie trečdalis šokėjų yra linkę į PN ar MP [1], [12]. Tikėtina, jog šie šokėjai rinksis atitikti išorinius, kitų nustatytus standartus ir tikslus, neigdami ir ignoruodami savo fizinę, emocinę ir socialinę gerovę bei poreikius, vardan noro išlikti konkurencingais ir progresyviais [17]. Šie atlikėjai yra labiau linkę į didesnį psichologinį diskomfortą ir baimę dėl fizinio sudėjimo bei atlikimo įvertinimo, priešinimąsi medicininiams patarimams ir galbūt netgi medicininės priežiūros vengimą. Taip pat, jie mažiau lanksčiai reaguoja į savo klaidas, sunkiau adaptuojasi prie aplinkybių, patiria daugiau nerimo ir baimės, kreipia daugiau dėmesio į aplinkinių nuomonę ir dažniau jaučiasi tarsi nekontroliuojantys situacijos ir priklausantys nuo aplinkos [11].

Ko iš to išmokome

Kaip matome iš įvairiausių tyrimų, perfekcionizmas pats savaime nėra kenksmingas, tačiau labai svarbu yra žinoti kaip jį „pakinkyti“. Nereikia vengti aukštų tikslų ir standartų kėlimo, tačiau reikia stebėti savo minčių ir veiksmų eigą sekančią po to, vardan noro įgyvendinti išsikeltus tikslus. Asmenys, turintys įtakos šokėjams, tokie kaip choreografai ar pedagogai, taip pat galėtų pagelbėti atlikėjams kreipiant jų mintis reikiama linkme, konstruktyviai formuodami keliamus tikslus ir, atsiradus erdvės nerimui ar baimėms, priminti ir sutelkti atlikėjų dėmesį pozityviai suformuoto tikslo linkme. Vertėtų vengti nerimavimo dėl to, kas galėtų nutikti ne taip, ir klaidas priimti kaip normalų kūrybinį procesą, o tuo tarpu labiau koncentruotis į veiksmus tikslui pasiekti. Taip pat, derėtų išsikelti gerai suformuluotus tikslus: jie turėtų būti individualūs, konkretūs, realiai pasiekiami, aktualūs atlikėjo dabartinėje situacijoje, laiko apibrėžiami, ir pamatuojami. Negana to, PS turėtų būti atskirti nuo savęs kaip asmenybės suvokimo ir neturėtų tapti sąlyga, dėl kurios jaustumėmės labiau vertesni savo ar kitų pripažinimo [18]. Nors šokio specialybėje tai nėra paplitę, sportininkų tarpe taikomos mąstymo ir elgsenos technikos, skirtos lavinti lankstesnį aukštų tikslų siekimą, galėtų atnešti naudos ir šokio atlikėjams [1]. Pavyzdžiui, protinė vizualizacija, relaksacijos užsiėmimai, kalbos su savimi technika, efektyvių tikslų išsikėlimo strategijos yra keletas potencialių protinio ir psichologinio lavinimo technikų, taikomų įvairiausių sričių atlikėjų, kurios galėtų būti pritaikytos ir šokėjų tarpe [19]. Šios technikos padėtų pagerinti šokėjų savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmą, atsparumą sunkumams ir pervargimui, motyvuoti, bei padėti reguliuoti polinkį į nerimą ir baimę (tokį, kaip PN).

Straipsnis parengtas Šiuolaikinio šokio asociacijos užsakymu. Daugiau informacijos galite rasti www.lcda.lt 

Asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Literatūros sąrašas:

[1]  J. Cumming and J. L. Duda, “Profiles of perfectionism, body-related concerns, and indicators of psychological health in vocational dance students: An investigation of the 2 Â 2 model of perfectionism,” 2012, doi: 10.1016/j.psychsport.2012.05.004.

[2]       S. M. Nordin-Bates, J. Cumming, D. Aways, and L. Sharp, “Imagining yourself dancing to perfection? Correlates of perfectionism among ballet and contemporary dancers,” J. Clin. Sport Psychol., vol. 5, no. 1, pp. 58–76, 2011, doi: 10.1123/jcsp.5.1.58.

[3]       H. Ciolkovitch, “The great stages of his life,” 2008. Retrieved from www.nureyev.org/rudolf-nureyev-memories-interviews/rudolf-nureyev-anniversary-2008.

[4]       J. Stoeber, “Perfectionism and Performance,” Statew. Agric. L. Use Baseline 2015, vol. 1, pp. 294–306, 2012.

[5]       R. W. Hill, T. J. Huelsman, R. M. Furr, J. Kibler, B. B. Vicente, and C. Kennedy, “A New Measure of Perfectionism: The Perfectionism Inventory,” http://dx.doi.org/10.1207/s15327752jpa8201_13, vol. 82, no. 1, pp. 80–91, 2010, doi: 10.1207/S15327752JPA8201_13.

[6]       P. L. Hewitt and G. L. Flett, “Perfectionism in the Self and Social Contexts: Conceptualization, Assessment, and Association With Psychopathology,” J. Pers. Soc. Psychol., vol. 60, no. 3, pp. 456–470, 1991, doi: 10.1037/0022-3514.60.3.456.

[7]       P. Gaudreau and A. Thompson, “Testing a 2 × 2 model of dispositional perfectionism,” Pers. Individ. Dif., vol. 48, no. 5, pp. 532–537, Apr. 2010, doi: 10.1016/J.PAID.2009.11.031.

[8]       D. Krasnow, L. Mainwaring, and G. Kerr, “Injury, Stress, and Perfectionism in Young Dancers and Gymnasts.”

[9]       J. Jackson, “My dance and the ideal body: looking at ballet practice from the inside out,” http://dx.doi.org/10.1080/14617890500373089, vol. 6, no. 1–2, pp. 25–40, Jan. 2006, doi: 10.1080/14617890500373089.

[10]     G. Morris, “Problems with Ballet: Steps, style and training,” http://dx.doi.org/10.1080/14647890308308, vol. 4, no. 1, pp. 17–30, Apr. 2010, doi: 10.1080/14647890308308.

[11]      S. M. Nordin-Bates and S. Kuylser, “High Striving, High Costs? A Qualitative Examination of Perfectionism in High-Level Dance,” J. Danc. Educ., 2020, doi: 10.1080/15290824.2019.1709194.

[12]     S. M. Nordin-Bates, T. D. Raedeke, and D. J. Madigan, “Perfectionism, Burnout, and Motivation in Dance: A Replication and Test of the 2×2 Model of Perfectionism,” J. Dance Med. Sci., vol. 21, no. 3, pp. 115–122, 2017, doi: 10.12678/1089-313X.21.3.115.

[13]     H. M. Haraldsen, S. M. Nordin-Bates, F. E. Abrahamsen, and H. Halvari, “Thriving, Striving, or Just Surviving? TD Learning Conditions, Motivational Processes and Well-Being Among Norwegian Elite Performers in Music, Ballet, and Sport,” Roeper Rev., vol. 42, no. 2, pp. 109–125, 2020, doi: 10.1080/02783193.2020.1728796.

[14]     S. M. Nordin-Bates, “Striving for Perfection or for Creativity?,” Journalof Danc. Educ., vol. 20:1, pp. 23–34, 2020, doi: 10.1080/15290824.2018.1546050.

[15]     R. O. Frost, P. Marten, C. Lahart, and R. Rosenblate, “The dimensions of perfectionism,” Cogn. Ther. Res. 1990 145, vol. 14, no. 5, pp. 449–468, Oct. 1990, doi: 10.1007/BF01172967.

[16]     L. E. Alden, P. J. Bieling, and S. T. Wallace, “Perfectionism in an interpersonal context: A self-regulation analysis of dysphoria and social anxiety,” Cogn. Ther. Res. 1994 184, vol. 18, no. 4, pp. 297–316, Aug. 1994, doi: 10.1007/BF02357507.

[17]      A. van Staden, C. P. H. Myburgh, and M. Poggenpoel, “A Psycho-Educational Model to Enhance the Self-Development and Mental Health of Classical Dancers.”

[18]     A. P. Hill, H. K. Hall, P. R. Appleton, and J. J. Murray, “Perfectionism and Burnout in Canoe Polo and Kayak Slalom Athletes: The Mediating Influence of Validation and Growth-Seeking,” Sport Psychol., vol. 24, no. 1, pp. 16–34, Mar. 2010, doi: 10.1123/TSP.24.1.16.

[19]     M. J. G. Holland, C. Woodcock, J. Cumming, and J. L. Duda, “Mental Qualities and Employed Mental Techniques of Young Elite Team Sport Athletes,” J. Clin. Sport Psychol., vol. 4, no. 1, pp. 19–38, Mar. 2010, doi: 10.1123/JCSP.4.1.19.

Skaityti daugiau