Tęsiame pažintį su šokio tyrinėjimo platformos „bitės’22“ dalyviais ir pristatome ketvirtąjį dalyvį – Kevin Fay – ir jo įžvalgas apie procesą:
Ar atradai klausimų/tezių/iššūkių, kurie motyvuotų tave tęsti tyrimą, kurį pradėjai platformos metu?
Savo darbe tyrinėju vyriškumo, feminizmo, kalbos ir kūno temas. Šių krypčių tyrimai yra labai platūs, todėl koncentruojuosi į dekonstrukciją, man ši tema atrodo svarbi, sudėtinga ir įdomi.
Laimei, po rimto, ilgo, kruopštaus vyriškumo ir feminizmo literatūros tyrinėjimo, šokio tyrinėjimo platformos „bitės“ indėlis ir parama man suteikė naujų galimybių. Kai galvoju apie sociopolitinę nesantaiką ir savo, kaip „queer“-baltojo vyro-menininko santykį, klausiu savęs apie meilę, lengvumą, žaidimą ir nuostabą. Klausdamas keliu sau iššūkį – „Kaip galiu atsiskleisti chaose arba atrasti malonumą beprotybėje? Kaip sukurti malonumą dekonstrukcijoje?“ Kadangi tai yra ašis to, ką darau, svarstau: kaip prasmingas gebėjimas, toks kaip klausymas, yra susijęs su susiskaidymu ar hibridiškumu, atsirandančiais kaip dekonstrukcijos pasekmė? Ar meninis darbas gali šią patirtį paversti malonia? Tai yra keblūs klausimai, bet aš į juos sau atsakinėju griežtai, nes žinau, kad tai yra vertinga.
Tęsdamas tyrimą, į savo patirtį kviesiu nuostabos ar žaidimo jausmus. Juk dekonstrukcija gali erzinti ir gluminti, o meilės, lengvumo, žaidimo ir nuostabos siūlomas tam tikras balzamas šiuo metu man atrodo labai svarbūs. Be to, kaip queer-baltasis vyras, tyrinėjantis problemas, klausimus ir norus, orientuotus būtent į patriarchato dekonstrukciją, jaučiu, kad šis mano nuotaikų ir orientacijos pokytis iššauks naujų darbo metodų ir idėjų. Tiesą sakant, nusprendžiau sukurti „jautrumo salonus“, kuriuos įsivaizduoju kaip seminarus ar performansus: šalia intymių, trumpų lopšinių sesijų juose egzistuos naujos socialinio šokio formos. Kai apie tai rašau, galbūt visa tai skamba painiai ir sunkiai suprantamai, tačiau ši idėja man atrodo būdas dirbti su žaidimu, nekantrauju pamatyti, kas iš to išeis.
Kurie platformos aspektai tave įgalino? Kurie aspektai buvo sudėtingi? Norint sužinoti: ko reikėjo tau / kas veikia būtent tau?
Įkvėpė kūrėjų-svečių ir dalyvių indėlis. Priartėjimas prie menininkų, kurie užsiima nesibaigiančio tyrimo klausimais ir procesais, man savotiškai suteikia vilties – ne tai, kad kažkas išsispręstų, labiau, kad yra vertinga ir žavu šiuos klausimus sekti ir prie jų sugrįžti.
Dalijimasis rašymo praktika grupėje suteikė solidarumo jausmą, o tai mane labai palaikė – juolab, kad mintimis ir įkvėpimais galėjome dalytis tinklaraštyje. Be to, kaip žmogui, kuris pastaruoju metu savo darbais internete nesidalina, įrašų rengimas socialinei medijai padėjo išsiaiškinti, ką noriu pasakyti. Tiesą sakant, kitų žmonių buvimas ir palaikymas padėjo man išgryninti mintis ir suprasti, ką noriu daryti. Kartais norėdavau, kad su dalyviais turėtume daugiau laiko pasikalbėti, užduoti vienas kitam klausimus ir dalytis ištekliais. Žinau, kad iš daug valandų spoksoti į kompiuterį yra nesveika ir nepraktiška, tačiau internete galime nuveikti tik tiek. Tikiuosi, kad ateityje asmeniškai susitiksime ir vieni su kitais pasidalinsime, kaip sekasi vystyti savo nesibaigiančius tyrimus. Dabartinėse aplinkybėse puiku, kad turime dienoraštį, kuriame įrašome tai, prie ko kartu dirbome. Tikrai prie jo grįšiu ir toliau tęsiu tai, kuo pasidalinau.
Kokia nuolatinio dalinimosi nuomonėmis ir diskutavimo su ta pačia grupe reikšmė tau? Kaip tai paveikė tavo mąstymą?
Nuolatiniai mainai ir diskusijos su ta pačia žmonių grupe yra tai, ko siekiau – ypač todėl, kad mane visada domino kolektyvinis, besiformuojantis intelektas. Pastaruoju metu ypač ilgiuosi ir trokštu nuolatinio bendrystės jausmo meninėje veikloje, esu labai dėkingas, kad šį laiką praleidome kartu.
Man didžiausia šio projekto vertybė yra ne tai, kokiomis idėjomis tarpusavyje pasidalinome (nors jos buvo puikios ir mano užrašuose jų yra daug), tačiau dėl aplinkinių, lydėjusių mane šiame procese, palaikymo. Nuolatiniai mainai ir diskusijos su ta pačia žmonių grupe, suteikė jausmą, kad kartu su manimi ir kiti taip pat klausėsi, sekė ir prisiminė, todėl kai mano požiūris keisdavosi ar atsirasdavo kažkas naujo, būdavo daug kelių visa tai apdoroti ir apmąstyti. Trumpai tariant, laikui bėgant, tai yra ne tik pastebimas nuoseklus asmenybės progresas, tačiau ir toks bendradarbiavimas, kuris praturtina individualų mąstymą ir suteikia asmenybei naujų galimybių. Turiu omenyje tai, kad tarp mūsų vyravo didžiulė pagarba ir laisvė, tačiau atvirumas, sąžiningumas ir įsitikinimų tvirtumas tarpusavyje kėlė klausimų, minčių ir jausmų, prie kurių sugrįšiu tęsdamas tyrimą. Manau, kad tai buvo ypatinga patirtis ir ją visada branginsiu.
🐝 Sekite „bitėsdance‘22“ tyrimus: https://www.facebook.com/Bitesdance
—
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
#bitesdance #unendingresearch