Rósa Ómarsdóttir: Man svarbiausia – abipusiai patirčių mainai

Lietuvos šokio informacijos centro organizuojamas edukacinis renginys „Summer Dance Intensive Villnius“ jau 22 metus iš eilės kviečia semtis naujų patirčių iš šokio srities profesionalų. Rugpjūčio 22-27 dienomis Menų spaustuvėje jūsų lauks Rósa Ómarsdóttir bei kūrybinė laboratorija „Ecosystem Practice”. Islandų šokėja ir choreografė Rosa, gyvenanti ir kurianti Briuselyje, seminaro dalyvius kvies ieškoti žmonių ir daiktų galios santykių, tyrinėti, koks yra aplinkos poveikis žmogui ir kaip savo ruožtu jis daro įtaką aplinkai.


Rósa Ómarsdóttir. Nuotraukos autorius: Hakon Palsson

Rosa, pasidalink savo profesinės karjeros pradžia, patirtimis?

Kaip dauguma šokėjų, dar būdama labai jauna, pradėjau lankyti baleto pamokas. Tiesa, nuo pat vaikystės mane intrigavo kūryba, o ne judesio standartai ar techninis žingsnių atlikimas. Nuolat atrasdavau skirtingas meno formas, bet vis grįždavau prie šokio praktikos. Po mokyklos baigimo įstojau į Islandijos menų universitetą, šiuolaikinio šokio programą. Studijas tęsiau tarptautinėje šiuolaikinio šokio mokykloje P.A.R.T.S. Briuselyje, kur įgijau daugiausiai praktikos ir žinių, susijusių su scenos menais. Po studijų dirbau tiek individualiai, tiek su buvusia bendrakurse – abi susidomėjome garsų gamyba kinui. Taip sujungėme dvi sritis, kurios mus domino – objektus ir garsą, nuo to laiko tęsiu šią kryptį. Gavusi tyrimams skirtą stipendiją, pradėjau plėtoti „Ecosystem Practice”, su kuria susipažinsite seminaro metu.

Kaip formavosi „Ecosystem Practice“? Kas įkvėpė kurti?

Proceso pradžioje koncentravausi tik į fizinę praktiką – norėjau išsiaiškinti, ką reiškia judėti kaip dalis ekosistemos, man buvo svarbu suvokti, kaip žmogus daro įtaką aplinkai ir atvirkščiai. Atlikdama rutina virtusius fizinius pratimus svarsčiau, ar įmanoma judėti ir mąstyti mažiau antropocentriniu būdu? Kaip dėmesį į žmogaus kūną nukreipti į antrą planą? Ar jis gali būti lygus kitiems elementams scenoje? Kaip pabrėžti, kad šokyje žmogus nebūtinai yra pagrindinė sudedamoji dalis? Būtinybė keisti įpročius dėl aplinkos pokyčių įkvėpė svarstyti šiomis temomis.

Ieškojimų procese domėjausi ekosistema kaip sąvoka, taip biologiniai terminai susijungė su šokio praktikomis ir padėjo suvokti mus supančią erdvę. Nors fizinė rutina padėjo suformuoti pirmines idėjas, praktiką praplėtė ir papildė vizualizacijų, scenografijos, objektų ir garsų įtraukimas. Prie ekosistemos seminaro tobulinimo prisidėjo ir teorinės medžiagos skaitymas. Domėjausi Jameso Benneto naujuoju materializmu, taip pat į objektus orientuota filosofija, teigiančia, kad viskas, net žmonės, yra objektai (Angl. object oriented ontology).

Ko dalyviai gali tikėtis iš „Ecosystem Practice“? Koks bus seminaro formatas?

Seminarai bus paremti skaitymu, kalbėjimu, garsų kūrimu ir judėjimu, tačiau visada apie šiuos elementus svarstysime ne iš antropocentrinės perspektyvos. Seminarų metu jungsime teoriją ir praktiką. Kartu bandysime suprasti, ką reiškia skaityti filosofų ir aplinkosaugininkų tekstų ištraukas meniniu būdu. Svarstysime, kaip patirti ir pajusti parašytus žodžius, kaip juos įgalinti judėti. Taip pat pristatysiu praktiką, susijusią su garsų tarpusavio sąveika, primenančią ekosistemos principus. Paliesime darbo su objektais, skirtingomis tekstūromis svarbą.

Nors seminaras bus paremtas improvizacija, praktikos metu apjungsime ir keletą techninių pratimų. Paprastai, po šių kūrybinių dirbtuvių, dalyviai pradeda jausti savo kūną kitaip, pažvelgia į jį iš netradicinių perspektyvų, suvokia kaip besikeičiantį objektą, kaip visatos ar ekosistemos dalį, kartais iš pagrindų reflektuoja savo žmogišką identitetą.

Kam šis seminaras yra naudingiausias?

Manau, kad „Ecosystem Practice“ yra tinkama tiek studentams, tiek patyrusiems šokėjams. Vis dėlto, seminaras labiausiai orientuotas į žmones, ieškančius gelmės šokio sferoje, kurioje specializuojasi. Ši praktika nemokys naujų technikų, ji padės iš naujo pažvelgti į pažįstamus darbo metodus, leistis į naujų judesių paieškas savoje srityje.

Nors „Ecosystem Practice“ seminaras buvo kurtas profesionaliems šokėjams, tačiau esu jį vedusi ir teoretikams, dramaturgams, svarbu, kad žmogus domėtųsi judesiu bei teorijos ir praktikos ryšiu.


Rósa Ómarsdóttir. Nuotraukos autorius: Owen Fiene

Kas tave įkvepia vesti seminarus įvairiose pasaulio vietose?

Man svarbiausia – abipusiai patirčių mainai. Jeigu kūrėjai nekomunikuotų, liktų susikoncentravę tik į savo sritis, koks tuomet tikslas? Kam kurti? Manau, kad mokymas ir seminarai yra puiki platforma žmonėms, kurie yra išvystę savo idėjas, vizijas ir nori joms pasidalinti su kitais, įkvėpti, padėti.

Kaip manai, ar yra svarbu susitelkti į savo darbą, kuomet šiandien pasaulis susiduria su tragedijų virtinėmis?

Manau, menas turi galią parodyti pasauliui daug galimybių, pasirinkimų ir teisingų kelių. Dalyvaujant meninėse praktikose, jas analizuojant, atsiveria įvairūs mąstymo kampai, kurie skatina į pasaulį žvelgti kitaip. Galbūt menas nepakeis pasaulio, nesustabdys karo ar aplinkosaugos krizių, tačiau jis gali būti vienas žingsnis į priekį suvokiant jo problemas ir grožį.

Projektą „Šokio ir cirko aktualijos: asmenybės, įvykiai ir jų analizė, ugdymas“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Skaityti daugiau