Rugpjūtis lepino kaitria saule, džiugino akis sužydėjusiomis saulėgrąžomis ir maitino sielas tarptautiniu scenos menų festivaliu „ConTempo“. Renginių būta per akis, o manąsias patraukė bendras dviejų Europos kultūros sostinių Esh‘o ir Kauno projektas „Tribune // Dance Your Self!“. Tris dienas (rugpjūčio 11-13 d.) trukusį šokio ciklą atidarė choreografė, šokėja Agnietė Lisičkinaitė savuoju darbu ,,Hands up“.
,,Šokio tribūna“ pradėta kvietimu išeiti laukan. Vilkėdama sidabrinėmis kelnėmis, balta palaidine ir mūvėdama baltus aukštakulnius A. Lišičkinaitė žiūrovus pasitiko Kauno kamerinio teatro prieigose. Priešais ją gulėjo dvipusiai balti plakatai su užrašais: „Už atsinaujinančią energiją“, „Aš esu biseksualus“, „Prieš imigrantus iš užsienio“ ir kt. Atlikėja kai kuriuos plakatus paliko ir be jokių užrašų. Susirinkusieji galėjo pasirinkti labiausiai jų pažiūras atspindinčius plakatus ir kartu su ja iškelti rankas.
Gintarės Žaltauskaitės nuotraukos
Tokia buvo performatyvaus pasirodymo „Hands up“ pradžia, o vėliau žiūrovai ėjo eitynėse Laisvės alėja: pro paminklą R. Kalantai atminti, Kauno miesto savivaldybę, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančias įstaigas. Viso pasivaikščiojimo metu neapleido stiprus bendrumo jausmas. Dalyvius vienijo įkaitusiais skruostais tekantis prakaitas, pastangos nenuleisti rankų laikant protesto plakatus ir jauki tyla. Pasibaigus šiai daliai, sugrįžę į teatro salę radome tyloje stovinčią atlikėją, lyg vertikalią tiesę, o fone – transliuojamą tik ką vykusio protesto filmuotą medžiagą. Susėdę žiūrovai kurį laiką vis dar sėdėjo iškėlę rankas, tačiau šokiui įgavus pagreitį, jos pradėjo kristi lyg rudeniniai lapai.
A. Lisičkinaitė šokiu tyrinėja protesto sandarą į jį žvelgdama kaip į fizinį ir dvasinį savęs sekinimą. Ilgai laikyti virš galvos iškėlus rankas – sunku. Pirštų sunėrimas, lenkimas ties alkūnėmis ir vėl grįžimas į pradinę padėtį skambant trankiai muzikai simbolizavo nuovargį, kuris apima šio fizinio proceso metu. Taip pat ir ekstremumą, kiek ilgai mes pasiryžę laikytis savo nuomonės protesto metu. Be abejo, ši mintis gali iššaukti ir pykčio sau gimdomą motyvaciją. Tad atlikėja ritmingai vis mėtė rankas aukštyn-žemyn. Puikiai išnaudota ne itin didelė Kauno kamerinio teatro scena toliau kūrė artumo jausmą. Šviesos efektai naudoti minimaliai, neapsunkindami pasirodymo ir leisdami matyti šokį aiškiai.
Pasirodymo metu dešine ranka buvo pačiupta baltos palaidinės apačia ir po kelių šokio elementų ji skriejo nuo šokėjos kūno. Tuomet atlikėja ėmė tepti save baltais dažais ir plaštakomis trankyti sau į krūtinę. Dažų lašeliai, lyg protestą Laisvės alėjoje stebėjusių praeivių replikos, skriejo aplink ją palikdami žymes ant grindų, sienų, lubų. Po pasirodymo vykusio pokalbio metu A. Lisičkinaitė prisipažino, jog šiuo šokiu stengėsi parodyti egzistuojantį nuomonių dualizmą ir pati nusižengė šiai minčiai šokio gale pasakydama, jog ,,Rusija yra teroristinė valstybė. Nesustokite aukoti“. Rusijos prieš Ukrainą karas daugumai lietuvių yra jautri tema, tad šiai frazei nuskambėjus šokio metu visos nuleistos rankos kaip palaikymo ženklas kilo į orą, o akis užliejo susigraudinimo ašaros. Tai parodė, jog net ir turint skirtingas nuomones, kai kurie dalykai yra savaime suprantami.
A. Lisičkinaitės spektaklis ,,Hands up“ pačiumpa žiūrovą ir jo nepaleidžia nuo pirmųjų minučių iki pat pabaigos. Nuoširdus atlikėjos pamąstymas apie nuomonės svarbą išreikštas šokiu bei priminimas, jog laisvė protestuoti yra pasirinkimas ir prabanga.
—
Pirmą kartą įvykusi Contempo jaunųjų kritikų programa suteikė galimybę jauniesiems Vytautas Magnus University (Vytauto Didžiojo universitetas) Menų fakulteto menotyrininkams labiau pažinti šiuolaikinius scenos menus.
Festivalio išvakarėse universitete vyko kritikos tekstų rašymui ir mažiau Lietuvoje tyrinėjamoms teatro kryptims skirtos paskaitos, kurias vedė žinomi šalies kritikai. Festivalio metu jauniesiems kritikams suteikta galimybė lankytis visuose pasirodymuose ir rašyti labiausiai įsiminusiųjų recenzijas.