„Baltic Take Over“ – Baltijos šalių projektas, kurį organizuoja Latvijos naujojo teatro institutas kartu su Lietuvos šokio informacijos centru ir Kanuti Gildi SAAL/MTÜ Teine Tants (Estija). Projektas siekia dar labiau sustiprinti ryšius tarp Baltijos šalių šokio kūrėjų ir padėti jiems užmegzti ilgalaikes partnerystes su Helsinkyje veikiančiomis scenos meno erdvėmis bei skirtingomis institucijomis, pristatyti Baltijos šalių šokio meną Suomijos auditorijai.
2021 – 2022 metais įvyko didžioji dalis projekto veiklų bei pasirengimas 2023 metais Baltijos šokio menininkų pristatymui Suomijoje, buvo užmegztos partnerystės su Helsinkyje veikiančiomis scenos meno organizacijomis.
Latvijos laikraštis Specifically Latvian Vol. 6 dalinasi interviu su Maarja Kalmre, projekto vadybininke ir viena iš Kanuti Gildi SAAL/ festivalio SAAL Biennaal kuratorių.
– Atskleisk, ką reiškia BTO, kaip gimė šio projekto idėja?
BTO yra „Baltic Take Over“ projekto trumpinys. Jau visai greitai, 2023 metų birželio mėnesį Helsinkio miestą užvaldys Baltijos šalių šiuolaikinio scenos menų festivalis.
Tarptautinio šiuolaikinio teatro festivalio „Homo Novus“ (Latvija) kuratorė ir Latvijos Naujojo teatro instituto meno vadovė Bek Berger kreipėsi į „Kanuti Gildi SAAL“ (Estija) ir Lietuvos šokio informacijos centrą (Lietuva) su idėja sustiprinti ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio kūrėjų ir padėti jiems būti labiau matomiems tarptautiniame meno lauke. Tikiu, kad Bek asmeninės savybės ir žinios apie vietos ir užsienio meno lauką gali padėti realizuoti šią idėją.
– Kaip veikia šis projektas?
Festivalyje bus parodyti devyni spektakliai iš trijų Baltijos šalių. Dalį darbų pristatys didelės šokio trupės, bus ir solo atlikėjų. Festivalio metu visi atrinkti menininkai pasirodys skirtingose Helsinkio miesto erdvėse, tačiau šis projektas turi vieną svarbų bruožą, išskiriantį jį iš kitų festivalių – tai nuolatiniai atrinktų menininkų susitikimai, kurie vyks iki pat festivalio pradžios. Šių susitikimų metu mes dalinamės patirtimis, kartu lankomės meno renginiuose, aptarinėjame juos, diskutuojame. Visas bendravimas vyksta neformalioje, jaukioje aplinkoje, kuri padeda daug greičiau užmegzti kontaktą, pažinti vienas kitą. Šių susitikimų dėka jau spėjome suartėti ir susidraugauti. Dabar puikiai žinome su kokiomis meno praktikomis ar projektais dirba vienas ar kitas dalyvis. Tai padeda pakeisti projekto dalyvių bendravimo kokybę, stiprinti jų tarpusavio pažinimą ir ryšius. Atrankos metu mums buvo svarbu surasti tuo menininkus, kurie buvo pasirengę praeiti šį kelią.
– Su kokiomis meno erdvėmis bendradarbiaujate Suomijoje?
„Kiasma / URB“, „Annantalo“, „Viirus“ teatru ir „Mad House Helsinki“.
– Ar darbas Jūsų susitikimų metu buvo produktyvus? Aš netikiu, kad verta laukti netikėtai greitų naujų idėjų ir puikių bendradarbiavimo projektų iš pirmų menininkų susitikimų. Labai vertinu jaukią atmosferą ir terpę, kurioje menininkai gali palaipsniui susipažinti vienas su kitu. Menas negali vykti per prievartą. Kiekvienas susitikimas projekto metu buvo skirtingas, turėjome ir kūrybinių dirbtuvių, ir akimirkų, kai galėjome diskutuoti, net ginčytis įvairiausiomis temomis, buvo vietos ir vakarėliams, kartu žiūrėjome spektaklius, analizavome juos, ir žinoma, neapsiėjome be karaoke vakarų. Nuo šiol prasideda kitas etapas, kai turime planuoti festivalio programą, dėlioti norimus pasiekti tikslus bei derinti visus techninius dalykus su pasirodymų vietomis Helsinkyje.
Daugiau apie projektą galite sužinoti: baltictakeover.com.
Apie Latvijoje vykstančius meninius procesus ir aktualijas skaitykite: theatre.lv.
Projektą finansuoja: Baltijos kultūros fondas.
Kviečiame susipažinti su projekto atrinktais menininkais:
Lietuva: Anna-Marija Adomaitytė, Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė (Be kompanijos), Povilas Bastys;
Estija: Johhan Rosenberg, Karolin Poska, Liisa Saaremäel;
Latvija: Laukku, Sansusī, Kvadrifrons.
