Nagrinėti atminties archyvus šių laikų kontekste | Naujasis Baltijos šokis

Tarsi laikinas eksponatas, atsiradęs Nacionalinėje dailės galerijoje, „Fandango & other cadences – study 4” įsuka į ritmingą kirčių ir spyrių sūkurį, kuriame atsispindi kultūrinės atminties perdavimo ir tradicijose glūdinčių stereotipų priešpriešos. Šios temos kūrinyje skleidžiasi palaipsniui, choreografei Ainai Alegre nagrinėjant baskų kultūros aspektus ne per tikslius tradicinių šokėjų judesius, bet per jos partnerio, Yannicko Hugrono atsimenamų judesių ir patirčių nuotrupas  bei pokalbius su  baskų krašto bendruomenės atstovais. Surinktą informaciją Alegre perleidžia per savo kūną, įvelka ją į šiuolaikinio šokio formatą ir atskleidžia, kaip kartu su žmonėmis evoliucionuoja ir šokis.

Donato Ališausko nuotr.

Aina Alegre yra šokėja, choreografė ir performanso menininkė,  jos kūryba pagrįsta socialinių, istorinių bei antropologinių kūno reprezentacijų tyrinėjimu bei fikcijos konstravimu. Kelis metus besigilindama į kalimo plaktuku gestą ir sekdama šio motyvo atsikartojimą skirtingose kultūrose, ji sutinka šokėją Yannicką Hugroną, kuris vaikystėje šoko tradicinius populiariuosius baskų šokius. Atradusi kalimo (kirčių) svarbą baskų šokiuose, choreografė nutaria sukurti šiuolaikinio šokio kūrinį, pagrįstą tautinių šokių atsiminimais. Kaip istorijos pasakojimo metodą Alegre pasitelkia fandango – plačiai paplitusį ispanų šokį poroje trijų ketvirtinių tempu. Tai jai padeda sukurti erdvę, kurioje turėtų sugrįžti Hugrono vaikystės prisiminimai ir įvairūs jausmai, kylantys šokant baskų šokius.

Tačiau Alegre tikslas – ne kruopščiai atkurti judesius ar pristatyti baskų kultūros paveldą, o perimti ir gyvai perduoti tam tikrą asmeninę bei kolektyvinę patirtį, kuri apsireiškia šokio energijos pavidalu. Todėl tradiciniai judesiai  dekonstruojami ir modifikuojami, o Hugrono atminties spragas čia užpildo kitų baskų atsiminimai, pasirodyme skambantys  ispanų ar prancūzų kalbomis su angliškais subtitrais, pasirodančiais dviejuose ekranuose. Toks kūrinio pateikimas kalbos nesuprantančiam žiūrovui leidžia pasirinkti savo patyrimo būdą: ar pasikliauti kinestetine empatija, fiksuojant kiekvieną atliekamą judesį ar leisti žvilgsniui klaidžioti nuo teksto prie šokėjų. Abiem būdais žiūrovas gauna galimybę patirti atsiminimų fragmentais pripildytą erdvę, kurioje du šokėjai savo kūnais nagrinėja istorinės atminties, jos perdavimo ir santykio su šiais laikais klausimus.

Dažniausiai atliekamas kaip aistros ar iššūkio išraiška, pasižymintis pirštų spragsėjimu, plojimu ir trepsėjimu, fandango prasideda, kai pirmas šokėjas nustato ritmą ir žingsnius, o antras juos perima ir išplėtoja. Šiuo atveju šokį pradeda Alegre, kuri savo padiktuotu ritmu siekia tarsi iššaukti energiją, slypinčią Hugrono atmintyje. Trijų metrinių dalių tempas čia virsta  keturiomis ketvirtinėmis, supaprastinant melodingumą ir paliekant tik monotoniškus garsinius dūžius, šokyje išryškinančius kojomis atliekamus kirčius (strikes). Baskų šokiuose jie turi daugybę skirtingų reikšmių, priklausomai nuo intensyvumo ir pėdos santykio su žeme, o šiame pasirodyme kirčiai generuoja jėgą, kuri vėliau panaudojama kaip asmeninius atsiminimus ir socialines normas transformuojanti galia.

Galima būtų daryti prielaidą, kad kūrinyje kalbama apie bendražmogišką patirtį, o šokis suvokiamas kaip tam tikros energijos išraiška, kurią patirti galima ne tik sekant tradiciniu judesių receptu. Tačiau kūrinyje nuskamba frazė, jog nėra tokio dalyko kaip „cultura pura“ – kultūra grynąja forma, kuri niekam nepriklauso. Kiekvienas šokis turi savo istoriją, o kiekvienas šokėjas atlieka vaidmenį, kuris atspindi tam tikras visuomenės normas. Baskai šoka su kardais ar lazdomis bei raudonomis piemenų beretėmis, o šiuos šokius atlieka išskirtinai vyrai. Jų judesiai labai energingi, stiprūs, kilę iš kovų motyvų ir neišvengiamai susiję su lyčių stereotipais. Todėl tiesmukai tęsti šių šokių tradiciją reikštų toliau perduoti juose užkoduotas normas, kurios, kaip pasirodymo metu girdimas balsas atskleidė, žmogų gali priversti pasijausti neatitinkančiu jam iškeliamų lūkesčių. Atlikėjas Hugronas reflektavo, kad jautėsi  silpnas dėl savo smulkaus sudėjimo, bet kartu ir patyrė jėgą, kurią iššaukia pasikartojantys kirčiai „I felt so frail, yet so strong in those strikes“.

Šį šokį atliekant skirtingų lyčių duetui (Alegre ir Hugronas), stiprybė atsiskleidžia kaip nuo lyties ar kūno sudėjimo nepriklausoma savybė. Tai leidžia kitaip pažvelgti į tuos pačius judesius ir pamatyti juos ne tik kaip konkrečią reikšmę turinčius simbolius, o kaip frazes, kuriose slypinti energija leidžia nusikelti į kitą laiką, atrasti ten egzistuojančias patirtis ir jas perdirbti dabartyje. „Kirčių metu sugeneruota jėga pasirodyme transformuojasi iš karingos į išlaisvinančią, baskų berečių raudonis čia pasklinda švelniais rožių žiedlapiais, o pasirodymas virsta švente, kuri savo intensyvumu ir varpų gaudesiu tarsi prasprogsta pro skirtingų laikmečių ribas“.

Skirtingi laikmečiai keičia ir šokio kaip reiškinio prasmę, ir jame glūdinčios patirties kodavimo principus. Seniau baskų kultūroje šokis buvo perduodamas kaip ritmas, iš kūno į kūną – vaikai šokio mokėsi tiesiog stebėdami ir kartodami kitus. Šokis buvo kaip bendruomeninis vyksmas švenčių metu, sukuriantis tarsi bendrą pulsą ir artumą tarp žmonių, formuojantis empiriniu būdu perduodamą kultūrą. Atliktas Nacionalinės dailės galerijos patalpose šis kūrinys tarsi tapo monumentu tokiam kultūros perdavimo būdui. Nors Aina Alegre siekė sukurti miesto šventės atmosferą garso įrašu bei perteikti masinio judesio energiją meistrišku, itin stipriu atlikimu, tačiau pati kūrinio pristatymo specifika sukūrė ne išgyvenimą, o verčiau ilgesį socialiniam vyksmui, prarastam per laikmečių kaitą. Liko tik įspūdis, reprezentuojamas dviejų judančių kūnų priešais statišką auditoriją, sukuriamas per fikciją scenoje, išgyvenamas žiūrovų vaizduotėje ir pajuntamas priklausomai nuo kiekvieno kinestetinės empatijos sugebėjimų.

Projektą „Šokio ir cirko aktualijos: asmenybės, įvykiai ir jų analizė, ugdymas“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Skaityti daugiau