Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujais Baltijos šokis“ programoje pristatytas Daniel Mariblanca kūrinys „71 bodies 1 dance“ – tarsi įtrauki kelionė kūno bei asmenybės transformacijų keliu. Šios kelionės gidu tapo žmogus, galintis šia tema kalbėti geriausiai – translytis šokėjas. Jis scenoje įkūnija ne tik savo asmeninius išgyvenimus, bet ir kelis metus užtrukusį tyrimą, per kurį surinko 71 trans istoriją. Daniel Mariblanca žiūrovą veda ne tik per kūno, bet ir kartu su juo besikeičiančios asmenybės patirtis. Ši komplikuota ir visuomenėje stigmatizuota tema atskleidžiama keliais sluoksniais, ne tik šiuolaikinio šokio choreografija, bet ir muzikiniais intarpais ir interaktyviais epizodais, kurie paverčia kūrinį lengviau suprantamu platesnei auditorijai. Spektaklį vainikuoja „Black (little) boxes“ instaliacija, sukurta tyrimo metu. Ji leidžia artimiau susipažinti su dalimi iš Mariblanca įkvėpusių trans istorijų, priglaudžiant veidą prie juodos dėžutės ir intymiai stebint interviu.
Donato Ališausko nuotraukos
„71 bodies 1 dance“ prasideda atlikėjo buvimu su publika jo nuogume, tylia akistata su kūnu, kuris tarsi lakmuso popierėlis kiekvienam žiūrovui leidžia pasitikrinti save bei pastebėti, kokios mintys bei jausmai kyla, žvelgiant į nuogo translyčio vyro kūną.
Tuomet kūnas, judinamas kvėpavimo ima banguoti bei transformuotis, panirdamas ir kartu su savimi nusinešdamas žiūrovus į vis intensyvėjančią vidinių patirčių tėkmę. Po truputį, minimalaus švelnaus apšvietimo ir žemo, beta bangas primenančio garso nešama tėkmė ima panašėti į slegiančią ir kankinančią savijautą, sukeliančią norą išsinerti iš odos. Garsas intensyvėja, švelnus apšvietimas tampa stroboskopiniu transo mirguliu, buvimas kūne sukelia agoniją, o stebėjimas ima reikalauti ištvermės. Tačiau, nors kelionė skausminga ir pilna jautrių akimirkų, Daniel Mariblanca žiūrovą veda saugiai, tarsi vaiką pasiėmęs už rankos.
Staiga nutraukęs šį skausmingai hipnotizuojantį epizodą, jis pasitelkia kitokią sceninę kalbą. Atsiranda žodis, kuris virsta dainomis, atsiranda simboliai ir scenografija bei interaktyvumas. Kūniškų išgyvenimų sukeltas sunkumas tarsi nusėda dideliuose juoduose maišuose, kuriuos atlikėjas atvelka į sceną. Galiausiai sukilusių jausmų paletę nuplauna absurdiškos, juoką išprovokuojančios interaktyvios scenos bei pop muzikos garsai. Paskutinis kūrinio epizodas yra gan simboliškas – maišai pasirodo esantys pripildyti žemių, kurias atlikėjas išberia tarsi tiesdamas taką naujam sau. Su žemėmis maišosi kūno skysčiai ir pats kūnas, tarsi įsižemindamas ir sugrįždamas į primityvų pradą, kuriame nėra binarinių skirčių ar skirtingų kategorijų.
Supažindinęs su jausmu, kai tavo vidinė savijauta neatitinka lyties bei dėl to patiriamais sunkumais, Mariblanca paskatina publiką kartu tarti žodžius pussy ir dick. Taip jis hiperbolizuoja visuomenės polinkius skirstyti individus į dvi kategorijas pagal jų biologinę lytį ir sukuria situaciją, kurioje tai tampa akivaizdžiai absurdiška. Tuo pačiu autorius tarsi „pakrikštija” žiūrovus gėdos jausmu, sukylančiu dėl minėtų žodžių ar dėl Mariblanca pasirinktos išraiškos primityvumo. Šis epizodas neabejotinai sukelia nepatogumo jausmą, tačiau yra pateisinamas dėl nagrinėjamos temos komplikuotumo – tarsi nukelia visus į tą patį lygmenį, pramuša baimės apsikvailinti barjerą ir suteikia galimybę kalbėtis.
Ir toliau vis persismelkia absurdas, su kuriuo lytį pakeitusiam šokėjui tenka susidurti kasdienybėje, gaunant įvairiausius nepatogius klausimus. Matyt todėl ir kūrinio formatas yra tarsi mozaika, sudaryta iš stiprias emocijas keliančių šokio epizodų, paviršutiniškų, smagių „beat‘ų“, simbolinių, paslėptą reikšmę turinčių performatyvaus meno elementų bei primityvių interakcijų.
Dar vertėtų atkreipti dėmesį, kaip Mariblanca nuolatos palaiko ryšį su žiūrovais, ar tai būtų savo kūno demonstravimas, ar kaip tik panirimas į vidinius išgyvenimus ir noras pasislėpti. Atlikėjas visuomet būna kartu su publika. Tai sudaro minėtąjį vedimo už rankos įspūdį ir leidžia susikurti asmeninį santykį su šia tema.
Po visko Daniel Mariblanca pakviečia žiūrovus į diskusiją, kurios metu jie turi galimybę užduoti klausimus bei sužinoti daugiau apie projektą. Taip Mariblanca nuoširdumas suteikia galimybę pralaužti lyčių stereotipų suformuotus ledus bei pasirodymą palikti, tapus šiek tiek labiau empatišku visuomenės nariu.
—
Projektą „Šokio ir cirko aktualijos: asmenybės, įvykiai ir jų analizė, ugdymas“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.