Jau šią savaitę, kovo 20–23 d. startuoja įtrauktį, amžėjimą, lyčių vaidmenis bei kitas socialiai jautrias temas nagrinėsiantis šokio festivalis „Dance ALL IN“, organizuojamas Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“. Renginyje laukia ir pasirodymai visai šeimai – kovo 22 d. 17 val. ispanų trupės „BAAL“ spektaklis „A&S Space Travellers“ bei kovo 23 d. 17 val. portugalų „CiM Dance Company“ darbas „SOMATATI“. Trupių kūrėjai Catalina Carrasco ir Ana Rita Barata dalinasi mintimis apie kūrybą vaikams bei įtrauktį.
Kurti spektaklį „A&S Space Travellers“ nusprendėte į kūrybinį procesą įtraukiant vaikus. Kaip gimė ši idėja?
Catalina Carrasco: Šiame spektaklyje šoku su savo sūnumi ir, tiesą sakant, tai buvo jo idėja, kadangi būtent jis norėjo, kad sukurtume spektaklį jam ir man. Kūrybinį procesą pradėjome žaisdami ir didžioji dalis spektaklio turinio gimė būtent iš to. Visgi turėjome įsitikinti, ar ir kiti vaikai lygiai taip pat įsitrauks į „mūsų“ žaidimus ir istorijas. Mums patinka abstraktus menas (tai viena iš priežasčių, kodėl spektaklį įkvėpė dadaizmo bei fluksus meno judėjimai), nes jis yra tiesioginis raktas į vaizduotę ir kūrybiškumą. Vaikai yra abstraktaus mąstymo meistrai.
Spektaklis „A&S Space Travellers“, Paula Fuentes nuotr.
Ką kūryba drauge su vaikais suteikia šokio spektakliui bei jums patiems kaip menininkams?
Catalina Carrasco: Pirmiausiai tai moko atsikratyti kai kurių nusistovėjusių savo įpročių arba bent jau kuriam laikui juos palikti nuošaly. Privalai būti labai atviras ir atidžiai stebėti kaip vaikai įsitraukia į įvairius pasiūlymus bei kaip juos plėtoja. Šokis „iš prigimties“ yra abstraktus, tad tuo galima pasinaudoti. Nors darbas su vaikais kartais gali būti itin sunkus, tačiau tai yra labai naudinga patirtis, reikalaujanti išties nemažai lankstumo planuose bei daug laiko resursų, kadangi užtrunka kol vaikai jaustųsi laisvai žaisdami. Trumpai tariant – tai sunkus ir daug laiko atimantis procesas, bet taip pat labai kūrybingas ir apdovanojantis.
Tiek spektaklyje, tiek jo auditorijoje susiduria skirtingų kartų atstovai – kuo šis susidūrimas jums svarbus?
Catalina Carrasco: Kartų susitikimas man iš tiesų labai svarbus. Pirmiausia turiu pasakyti, kad apskritai man labiau patinka būti su vaikais nei su suaugusiais. Mūsų visuomenė de facto yra orientuota į suaugusius ir aš jaučiu, kad tai nėra gerai. Mums reikia daugiau dėmesio skirti vaikams, nes tai svarbu jų vystymuisi bei mūsų ateičiai. Be to, galime daug ko iš jų pasimokyti. Norėčiau, kad mūsų, suaugusiųjų pasaulyje būtų daugiau sąžiningumo, kurio turi vaikai. Taip pat žaisti kaip vaikui, bet turint visas suaugusiojo žinias ir patirtį yra labai malonus patyrimas – tai suteikia mums galimybę žengti kelis žingsnius atgal ir pamatyti bei suprasti pasaulį kitomis akimis.
Kovo 22 d. Vilniuje taip pat vesite ir nemokamas judesio dirbtuves, skirtas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ko galima jose tikėtis?
Catalina Carrasco: Užsiėmimo metu per žaidimą ir kūrybiškumą, pasitelkdami savo kūnus kaip komunikacines priemones, kursime tarpusavio ryšius. Kurdami naujas sąsajas tarp judėjimo ir gebėjimo įsivaizduoti, sieksime atverti fantaziją. Dirbtuvių pratimai įkvėpti geometrinių formų, linijų ir brėžinių, o taip pat kūnų įsitempimo ir balanso vienas kito atžvilgiu bei kūno ir medžiagos santykio. Pratimams įgyvendinti pasitelksime tokius įrankius kaip sausi teptukai, elastinės juostos, lankai, o į užsiėmimą kviečiame visas amžiaus grupes nuo 5-erių metų – be amžiaus apribojimo, su šeima ar be jos.
Spektaklis „A&S Space Travellers“, Alvaro Maldonado nuotr.
Kaip gimė idėja sukurti šokio spektaklį kuriame veikia 4, skirtingas galias įgyjantys personažai? Kas dar be skirtingų galių juos jungia?
Ana Rita Barata: Spektaklis „SOMATATI“ gimė iš mūsų šokio trupės „CiM“ susidūrimo su vaikų pasauliu. Manėme, jog valstybinės mokyklos Portugalijoje veikia ne pačiais įtraukiausiais būdais, negalią turinčių vaikų atžvilgiu, tad jautėme poreikį sukurti projektą, kuris įsitrauktų į mokyklos klasę bei ją matytų kaip visumą bei paskatintų „normalizuotus“ mokinius pažinti negalios ir prieinamumo problemas.
Kūrybinio proceso metu sugalvojome apibrėžti keturias pagrindines spalvas (raudoną, geltoną, žalią ir mėlyną) bei susieti jas su kiekvienu šokėju – sukurti jas įkūnijančius personažus. Remdamiesi šia prielaida, ištyrėme kiekvienos spalvos super galias. Svarbu atkreipti dėmesį, jo super galios čia neturi nieko bendra su stereotipine to, ką reiškia būti superherojumi, puse, bet veikiau su magija, kylančia atpažįstant kiekvieno žmogaus trapumą. Spektaklyje, atradę kliūtį veikėjai turi ją įveikti kartu, o juos vienija jų pačių trapumo atradimas.
Savo šokių trupėje skatinate pionierišką požiūrį į įtraukią meninę kūrybą. Kokius metodus tam pasitelkiate?
Ana Rita Barata: Viso kūrybinio kūrybinio proceso metu įtraukties metodai, kuriuos taikėme buvo pasitelkti dirbant su žmonėmis, kurie buvo priešais mus, nepaisant to, kokią negalią jie turėjo. Įtrauktis yra tik požiūris. Nepaisant to, dirbant su regos arba psichikos negalią turinčiais asmenimis reikia atlikti pakeitimus, išmokti labai specifinio klausymo būdo ir sukurti mažus mechanizmus, kad aktoriai galėtų įgyvendinti spektaklio tikslą – papasakoti istoriją.
Spektaklis „SOMATATI“ , šokio trupės „CiM“.
Jūsų spektaklis jungia praeitį, dabartį ir ateitį – kaip matote įtraukties ateitį?
Ana Rita Barata: Įtraukties ateitis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tai kažkas, kas gimsta su mumis, auga mumyse ir nėra tiesiog pridedama gyvenimo viduryje. Netikime performatyviu įtraukimu, tad ir trupėje nedirbame su juo kaip prielaida. Įtraukimas yra mūsų DNR, atspirties taškas, persmelkiantis mūsų darbą. Mums įtraukties ateitis kuriamašiandien – dabartyje. Mes nežinome, kaip kitaip dirbti. Prieš mus esantys žmonės, neįgalūs ar ne, yra pagrindinis mūsų rūpestis. Tai yra jų gyvenimas, jų potencialas, jų silpnybės, jų vizijos, jų istorijos ir jų misijos, kurios mus „veža“.
Štai kodėl aš manau, kad įtraukties ateitis priklauso nuo žmonijos, net jei ji išgyvena labai sunkų laikotarpį. Konfrontacijos, trapumas ir tamsa, su kuria susiduriame šiandien, gąsdina. SOMATATI taip pat nagrinėja šią temą, šią tamsiąją gyvenimo pusę. Pralaimėjimas. Mirtis. Klausimas, kaip galime tęsti, net ir tamsiausiomis akimirkomis, tad šie keturi spektaklio veikėjai tiesiog nori rasti būdų, kaip nuspalvinti pasaulį.
Bilietai į spektaklius: bilietai.lt
Festivalio „Dance ALL IN“ organizatorius: Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“
Festivalį finansuoja: Perform Europe, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.