Liza Baliasnaja – viena iš trijų kūrėjų, atliekanti tyrimą 2018 m. Šokio tyrinėjimo platformoje Bitės. Šių metų tiriamuosius darbus apjungia tema „trans – “. Šis priešdėlis, kurį kūrėjai užbaigia individualiai, aiškinamas kaip kurios nors erdvės perkirtimas, perkėlimas į kt. vietą ar buvimas už ko nors ribų.
Lapkričio 19 – 23 d. Liza kartu su šiam projektui susibūrusia grupe tirs ritualo, savotiško šamanizmo būties galimybes socialiniuose santykiuose. Savaitės tiriamojo darbo pristatymas vyks lapkričio 23 d. Tsekh galerijoje (Vytenio g. 6, Vilnius)
Lizos tiriamojo darbo kertiniai klausimai: kaip ir kada yra formuojamas bei atliekamas kolektyvinis ritualas, kaip galima jį išgyventi choreografijoje? Kokią reikšmę įgyja dvasinės bei fizinės praktikos kolektyve? Remiantis esama Lizos kūrybine praktika bei tiriamojo darbo dalyvių patirtimi, grupė generuos potencialius atsakymus į šiuos klausimus ir reflektuodami darbo metodologijas bei kūrybines strategijas kurs savo choreografinį ritualą.
Liza : “Tyrimas tai galimybė ieškoti, bet nebūtinai surasti. Pavyzdžiui, mokslinio tyrimo metu kai kurie eksperimentai pavyksta, o kaikurie ne, tačiau tik bandant ir ieškant susiformuoja tikslios žinios apie kiekvieno elemento savybes. Taip pat ir šokyje, tiriant pradedame nuo tam tikrų elementų ir reflekcijos dėka bandome suprasti kaip šie elementai veikia.
Pagrindinis fokusas PROCESAS – kas tai? kaip jis vyksta šokyje? kuom skiriasi tyrinėjimas kaip procesas nuo kūrybinio proceso.
Šio tyrimo pabaigoje įvyks tyrimo pristatymas – tai visai kas kita negu pasirodymas. Tyrimo pristatymas – tai galimybė išbandyti tam tikras atrastas strategijas su žiūrovu ir vėliau jas aptarti.“
Liza Baliasnaja – lietuvių kilmės atlikėja, šokėja ir choreografė, šiuo metu gyvenanti Briuselyje. Po studijų P.AR.T.S. akademijoje pabaigos 2016 m. Liza šoko Mårten Spångberg, Ezster Salamon, Ulos Sickle, Eglės Budvitytės kūriniuose. 2017 m. sukūrė choreografiją kūriniui „Figūros“ su Sidney Barnes. Šuo metu studijuoja filosofijos bakalauro studijas KU Leuven universitete, taip pat aktyviai pasirodo bei kuria naujus darbus tarp Belgijos ir Lietuvos.
Rugsėjo mėnesį Liza paskelbė atvirą kvietimą dalyvauti šiame tiriamąjame darbe. Trumpai apie tyrimo dalyvius:
Grėtė – chreografė ir atlikėja iš Lietuvos, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Berlyne.
Greta – atlikėja, kūrėja dirbanti su įvairiais performatyviais menais, šiuo metu gyvenanti Vilniuje.
Ugnė – Low Air šokio mokyklos moksleivė, šokanti įvairius gatvės šokio stilius ir aktyviai besidominanti šiuolaikiniu šokiu.
Eglė – vizualiojo meno ir taikomosios dailės atsotvė, ketvirto kurso šiuolaikinio šokio bakalauro studentė.
Aušrinė – šokio mylėtoja – domisi lindy hopu, gatvės šokiu, tačiau ją labiausiai žavi šiuolaikinis šokis.
Karina – dirba kinezoterapeute, domisi oro gimnastika ir laisvu nuo darbo metu veda šokio pamokas
ir Liza – atlikėja, choreografė ir šokio dėstytoja dirbanti tarp Lietuvos ir Belgijos. Liza studijuoja filosofiją Leuveno universitete ir gyvena Briuselyje.
In other words, what separates us from others also connects us to others. This paradox is clear if we think of the skin surface not only as that which appears to contain us, but as where others impress upon us. This contradictory function of skin begins to make sense if we unlearn the assumption that the skin is simply already there, but begin to think of the skin as a surface that is felt only in the event of being ‘impressed upon’ in the encounters we have with others.
From Sarah Ahmed’s Collective feelings