PLARTFORMA | Šokio spektaklis „Vakaro šėšėlis“ Compagnia Teatropersona (Italija)

  • Data: 2020 m. rugsėjo 17 d. 19:30
  • Vieta: Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė (Teatro g. 2)
  • Premjera: 2015
  • Trukmė: 60'


Alessandro Serra nuotr.

Režisūra, scenografija, šviesų dizainas: Alessandro Serra
Atlikėja: Chiara Michelini
Produkcija: Compagnia Teatropersona
Ko-produkcija: Sardegna Teatro, Foundation Centro Giacometti – Stampa (Šveicarija / CH)
Finansuota: Regione Toscana Sistema regionale dello spettacolo dal vivo


Alessandro Serra nuotr.

Man atrodo, kad Giacometti menas nori atskleisti tą slaptą žaizdą, esančią kiekvienoje būtybėje ir net kiekviename objekte, kad galėtų juos apšviesti.
Jean Genet

Spektaklį „Vakaro šešėlis“ įkvėpė Alberto Giacometti gyvenimas ir kūryba. Jie ir vėl atgaivinami tyliame, bet esmingame pasakojime, sudarytame iš vaizdų ir judesio. Judesys čia nėra tik paprastas poslinkis. Tai – giluminė, intymi kokybė. Giacometti darbai įkvėpė ir dramaturginę spektaklio struktūrą: tikslios, judėjimą apibrėžiančios formos, ir žmonijos fragmentai, kuriuos reikia pažadinti. Atrasti ir atskleisti, nes šių lieknų figūrų substancija neturi nei mėsos, nei kaulų. Greičiau tai nematoma membrana, kuri suliepsnoja vos sutikus tiesų žvilgsnį, prasiskverbiantį į giliausią žaizdą ir atidengiantį jos vienatvę ir kenčiantį grožį.

Istorija pasakojama iš moters perspektyvos. Tiksliau trijų jo gyvenimo moterų: motinos Annettos, žmonos Annette ir prostitutės Caroline. Erdvė – tai ir mažas viešbučio kambarėlis, ir jo vaikystės ola, ir/ar nedidukė ateljė pirmame aukšte. Kuklus, pusiau tuščias kambarys, paprasta elektros lemputė, diena ir naktis. Viena jo studijoje, kita – ant naktinio stalelio miegamajame. Švelni, bet atoki, intymi, bet svetima erdvė, kurioje laikas sustoja tame taške, kai naktis žengia į aušrą ir aukščiausiame netikrume viskas ir vėl transformuojasi į vertikalų lėtumą.

Didysis Giacometti nuotykis greičiausiai buvo tame pačiame veide kasdien pamatyti kai ką dar nepažinto. Nieko tikresnio jis nebuvo sukūręs: menininko darbai gimė iš aistros vaizduoti tiksliai tai, ką jis matė ir kaip jis matė. Kalbame apie realaus gyvenimo portretus, o ne apie abstraktų meną. Apie tikrą portretą yra ir šis spektaklis.

Compagnia Teatropersona 1999 m. įsteigė Alessandro Serra kaip teatro tyrimų ir kūrybinę grupę. Pradėjęs nuo J. Grotowskio tradicijos – fizinės praktikos ir vibracinių giesmių analizės, vėliau jis priartėja prie objektyvių sceninio judesio dėsnių, kuriuos perrašė Mejercho’ld ir Decroux. Esminis formavimosi metų komponentas buvo susitikimas su Yves Lebretou ir jo „Corporeal Theatre“. Trupės „Teatropersona“ darbai gimsta akcentuojant aktoriaus svarbą, vaizdo kompoziciją ir dramaturginį šviesų, objektų ir garsų panaudojimą. Trupės spektakliai buvo pristatyti daugelyje prestižinių festivalių Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, Rusijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

APDOVANOJIMAI

Publikos apdovanojimas Lugano FIT festivalyje už spektaklį „Didžioji kelionė“ (2013 m.)

Eolo Awards 2016 apdovanojimas už geriausią naują spektaklį jaunesnei auditorijai „H + G“ (2015 m.)

Associazione Nazionale Critici di Teatro apdovanojimas, PREMIO UBU už spektaklį „Makbetas“ (2017 m.)

Auksinės kaukės apdovanojimas – Oslobodenje apdovanojimas ir Luka Pavlović teatro kritikų apdovanojimas (MESS festivalis, Sarajevas) už geriausią metų pasirodymą – spektaklį „Makbetas“ (2017 m.)

Le Maschere del Teatro italiano apdovanojimas už geriausią pasirodymą – spektaklį „Makbetas“ (2019 m.)