Baltijos šalių šokio organizacijos skelbia kitais metais įvyksiančios Baltijos šokio platformos (Baltic Dance Platform) datas. Tai renginys, kuriame pristatomos Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio naujienos, o menininkai sujungiami su šokio ekspertais iš viso pasaulio. Pirmoji Baltijos šokio platforma 2019-aisiais įvyko Vilniuje, o dabar estafetę perima Talino miestas Estijoje.
Dainiaus Putino nuotraukos
Baltijos šokio platformą organizuoja Lietuvos šokio informacijos centras, Latvijos šokio informacijos centras bei Estijos teatro ir šiuolaikinio šokio platforma „Sõltumatu Tantsu Lava”. Platformos organizatoriai pažymėjo, kad viena esminių priežasčių, paskatinusių tokį glaudų bendradarbiavimą – šokio bendruomenių dydis ir jų sukuriamų produktų matomumas tarptautinėje rinkoje. Sujungiant jėgas siekiama sulaukti didesnio tarptautinių šokio institucijų ir organizacijų dėmesio, didinti konkurencingumą tarptautinėje šokio rinkoje ir pristatyti Baltijos regiono šokio spektrą.
Skelbiamos Baltijos šokio platformos datos
Naujos ir galutinės Baltijos šokio platformos datos – 2022 m. gegužės 19-21 d. Taline, Estijoje vyksiančiu Baltijos šalių renginiu šįkart rūpinsis Estijos teatro ir šiuolaikinio šokio platforma „Sõltumatu Tantsu Lava”.
Atviras kvietimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio menininkams bus skelbiamas 2021 m. spalio 1 d. Organizatoriai rekomenduoja sekti naujienas netrukus startuosiančioje Baltijos šokio platformos svetainėje www.balticdance.org. Kūrėjai galės aplikuoti į tris kategorijas: pasirodymo, pristatymo (Pitch presentation) ir kūrybinių dirbtuvių. Visos paraiškos turės būti pateiktos iki 2021 m. lapkričio 22 dienos.
Kaip ir pirmosios Baltijos šokio platformos metu, organizatoriai stengsis pritraukti šokio ekspertus iš skirtingų šalių, sektorių, organizacijų, tinklų ir festivalių.
Siekia pakartoti pirmosios Baltijos šokio platformos sėkmę
Pirmoji Baltijos šokio platforma, 2019-aisias vykusi Vilniuje, pritraukė net 60 scenos meno ekspertų iš 25 skirtingų šalių. Nepaisant to, kad daug laiko tarp pirmosios ir antrosios platformų buvo praleista pandemijos sąlygomis, partneriai iš trijų Baltijos šalių nuolat palaikė kontaktą ir tęsė intensyvų bendradarbiavimą bei pasiruošimą antrajai Baltijos šokio platformai.
„Didžiulis susidomėjimas pirmąja Baltijos šokio platforma patvirtino mūsų idėją, kad bendradarbiaudami tarpusavyje stipriau įsitvirtinsime tarp Europoje vykstančių nacionalinių ir regioninių šokio platformų. Ši platforma svarbi ne tik tarptautiniam žinomumui ir sklaidai, bet ir Baltijos šokio bendruomenės tinklinimuisi. Pandeminis laikotarpis tik sustiprino tokios platformos būtinybę ir pagilino diskusijas tarp visų platformos organizatorių,“ – teigia Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė.
Kodėl verta aplikuoti?
Tinklaveikos galimybės. Baltijos šokio platforma suteikia išskirtinę galimybę savo kūrybą tiesiogiai pristatyti užsienio ekspertams iš viso pasaulio, kurti naujus ryšius ir pasiūlyti savo darbą tarptautinei rinkai. Platformos metu vyks šokio vitrinos ir pristatymų sesijos (dance showcases and pitching sessions), taip pat vyks spektaklių pristatymai bei kiti tinklaveikos renginiai.
Tarptautinis dėmesys jūsų darbui. 2022-aisiais Baltijos šokio platformos organizatoriai Baltijos šalių šokį pirmą kartą pristatys vienoje didžiausių tarptautinių šokio bienalių „Tanzmesse nrw“ (Vokietija). Planuojamas dalyvavimas ir kitose scenos menų mugėse. Jose atrinkti menininkai bus aktyviai pristatomi, o kai kurie turės galimybę jose dalyvauti patys.
Viešinimo galimybės. Atrinkti dalyviai ir jų kūryba sulauks dėmesio Baltijos šokio platformos komunikacijoje, socialinėje medijoje ir partnerių sklaidos kanaluose.
Baltijos šokio platformą organizuoja Lietuvos šokio informacijos centras, Latvijos šokio informacijos centras ir Estijos teatro ir šiuolaikinio šokio platforma „Sõltumatu Tantsu Lava”.
Partneriai ir rėmėjai: Baltijos kultūros fondas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Estijos Respublikos kultūros ministerija, Estijos kultūros fondas, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Valstybinis kultūros fondas (Latvija).