Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje vis dar daugeliui neįprastas bei nepažintas reiškinys, dažnai siejamas su lengvabūdiško turinio pramoginiu žanru. Tačiau dėka tarptautinių platformų, tokių kaip circusnext, mūsų šalyje naujagimio statusą turintis scenos menas, gali sparčiau ūgtelti ir tvirtesniu žingsniu keliauti pas žiūrovus. Šiuo šventiniu laikotarpiu, iki pat Naujųjų metų, pirmajame Lietuvoje šiuolaikinio cirko centre „Cirko Sapiens“ reziduos kompanija iš Ispanijos „Cia DoisACordes“. Susipažinkime artimiau su jos nariais Thiago Souza ir Roberto Willcock, kurie malonią pietų saulę iškeitė į žvarbią viešnagę Kaune.
Kaip atradote cirką? O gal cirkas atrado jus?
Thiago Souza: Esu šiuolaikinio cirko artistas iš Brazilijos, taip pat baigęs viešųjų ryšių studijas. Cirką atradau atsitiktinai kaip hobį paauglystėje, būdamas 13-os metų savo gimtajame mieste Belo Horizonte. Mieste vyko socialinis projektas, kurio metu turėjau galimybę pirmą kartą prisiliesti prie cirko, šokio, teatro ir muzikos kūrybos. Iš visų užsiėmimų cirkas mane sudomino labiausiai. Galbūt dėl to, nes čia susijungė dar vaikystėje pamiltos veiklos – gimnastika ir klasikinis šokis. Nors tuo metu nei vienos iš šių veiklų nepraktikavau. Bet cirko menas, kaip joks kitas, mane sužavėjo – laisve. Ir tebežavi iki šiandien. Žinau, jog čia esu neribojamas, galiu užsiimti oro akrobatika, šokti, eksperimentuoti ir per šią kūrybinę laisvę pateikti naujų meninių sprendimų.
Roberto Willcock: Dirbu fizinio lavinimo mokytoju ir, žinoma, esu šiuolaikinio cirko artistas iš Čilės. Cirkas atrado mane studijų metu, kai vyresni studentai vedė oro šilko ir trapecijos dirbtuves. Per kelis užsiėmimų mėnesius tapome gerais draugais ir nuo tada prasidėjo nuotykiai. Nusprendžiau ir toliau sieti gyvenimą su šiuo menu ir tęsiau studijas cirko mokyklose Brazilijoje ir Italijoje.
Kaip susikūrė jūsų duetas „Cia DoisACordes“? Kur susipažinote, kokioje cirko mokykloje studijavote ir kiek laiko dirbate drauge?
Dueatas „Cia DoisACordes“ susikūrė 2019 metų viduryje, kai dar mokėmės ENC (nacionalinėje cirko mokykloje, Brazilijoje). Į šią mokyklą stojamieji vyksta tik kas dvejus metus. Sutapo, kad kartu įstojome 2017 metais. Beveik visų studijų metu buvome tik kursiokai, nieko daugiau. Tačiau paskutiniais studijų metais, kai nerimas dėl ateities didėjo, su kursiokais vis dažniau susėsdavome pasikalbėti apie kūrybinius planus. Vieno tokio neformalaus pokalbio metu supratome, jog abu labai panašiai matome tolesnį kelią cirko lauke. Nieko nelaukę pradėjome ieškoti bendrų kūrybinių sprendimų. Jau po kelių savaičių pasirodė bendro projekto juodraštis, po to ir būsimos kompanijos idėja. Baigę studijas Brazilijoje, tais pačiais 2019 metais, persikėlėme į Italiją. Turine esančioje FLIC cirko mokykloje studijavome trečius metus. Čia siekėme įgūdžių tobulinimo ir galiausiai susidirbome kaip duetas.
O ką reiškia jūsų kompanijos pavadinimas „Cia DoisACordes“?
Tai įkvėpimas ir žodžių žaismas portugalų kalba, kurio neįmanoma išversti. Bet pabandysime paaiškinti. Akordai – natų grupė skambanti tuo pačiu metu, taip sukuriamas harmoningas garsas, o harmonijos siekiame ir savo pasirodymų metu.
„Cia DoisACordes“:
Acordes = akordai
Dois = du
Cord = apkarpytas žodis virvė
Corda = virvė
Peržiūrėjus keletą „Cia DoisACordes“ spektaklių vaizdo įrašų pastebėjau, jog su vertikalia virve sukuriate itin teatrališkus bei žaismingus pasirodymus. Koks jūsų, kaip oro akrobatų tikslas? Kodėl pasirinkote šią discipliną? O gal dirbdami su virve atradote kažką naujo – unikalaus?
Pasirodymai su virvėmis gimė iš mūsų abiejų nepasitenkinimo šia disciplina. Buvome įpratę dirbti su virve individualiai ir daryti, o tiksliau, tiesiog atkartoti gerai žinomus triukus, kuriuos jau daugelį metų taip pat atlieka visi šios disciplinos atlikėjai. Tuo nusivylimo momentu įvyko tarsi nušvitimas, kad vien tik fizinis virtuoziškumas mums nebėra įdomus.
Taip prasidėjo apmąstymai – kvestionavimas: ką norime pasiūlyti kaip šiuolaikinio cirko atlikėjai? Šis klausimas iškilo ir dėl konfliktiškos cirko padėties mūsų šalyse (kaip ir Lietuvoje šiuolaikinis cirkas Italijoje vis dar vystosi). Pasiryžome permąstyti virvės discipliną ir jos technikas. Galiausiai atradome būdą kaip pasigaminti savitą virvę. Vėliau mus sudomino galimybė sukurti naują žodyną virvės disciplinoje. Dėl to nusprendėme atsiriboti nuo klasikinės technikos bei egzistuojančių vaizdinių šiame aparate, t.y.: vertikalumo, atsikartojančios oro akrobatikos ir nusileidimo taško. Šiandien naudojame virvę horizontaliai, su manipuliacijomis bei mazgais ant žemės.
Taigi, mūsų kompanijos tikslas buvo sukurti savo žodyną bei stilių šioje disciplinoje. Norime tikėti, jog tą sėkmingai įgyvendinome. Bet ir toliau trokštame ieškoti naujų kelių cirko mene. Minėti teatriniai vaizdiniai mūsų spektakliuose atsirado atsitiktinai, niekad nesiekėme atkartoti konkrečių metaforų. Dažniausiai naudojame tokias figūrines kompozicijas, kurios atsiranda repeticijų metu. O tada išgrynintus judesius pritaikome projektui su kuriuo dirbame.
Kas jus įkvepia kurti? Kokios temos svarbios jūsų kūryboje?
Pirmiausia didžiausias įkvėpėjas buvo pats cirkas ir galimybės jį permąstyti. Kūrybinius žvilgsnius kreipėme į paieškas, tyrinėjimus, siekdami atrasti naujų būdų sukurti dar nematytų vaizdinių. Jaučiame, kad mūsų kūrybai įtakos turi visi šie veiksniai, Visų pirma esame pasaulio piliečiai, todėl socialinio, politinio pobūdžio klausimai bei emocijos, santykiai, net jei ir nėra įvardinami kaip spektaklio temos, vienaip ar kitaip mus veikia.
Kas jums yra cirkas – gyvenimo būdas, bendruomenė, darbas, aistra?
Visa tai ir dar šiek tiek daugiau… būdas išreikšti, eksperimentuoti, pozicionuoti, apmąstyti, kvestionuoti, siūlyti ir provokuoti!
Kaip apibūdintumėte bendrą šiuolaikinio cirko situaciją jūsų šalyse? Ar daug atlikėjų savo gyvenimą dedikuoja cirkui?
Thiago Souza: Brazilijoje diskusijos apie šiuolaikinį cirką vis dar yra labai subtilus ir trapus dalykas. Kelioms kompanijoms ir menininkams, kurie bandė pasiūlyti savo darbus, kilo didžiulių sunkumų, visų pirma – gauti išteklių, kurie paverstų jų darbus realybe.
Roberto Willcock: Čilėje šiuolaikinis cirkas gyvuoja jau 20 metų ir auga kasmet vis labiau. Nors išteklių įgyvendinti idėjas stinga, bet fizinės technikos atžvilgiu Čilės cirko artistai tikrai stiprūs. Deja, dėl išteklių stygiaus man teko iškeliauti svetur ir jau devynerius metus gyvenu už savo šalies ribų. Tačiau kas kartą grįžęs stengiuosi pasidalinti savo patirtimi su tautiečiais. Pietų Amerikoje atsiranda vis daugiau galimybių savo gyvenimą dedikuoti cirko menui, nors tai ir sudėtingas pasirinkimas, bet dvasiškai labai praturtinantis.
Ar turite mėgiamų cirko, teatro, muzikos ar vizualiųjų menų menininkų, kuriuos sekate ar tiesiog žavitės jų kūryba?
Paskutiniais studijų metais Italijoje mums buvo be galo malonu susipažinti su Jean-Michel Guy, prancūzų šiuolaikinio cirko tyrinėtoju ir dramaturgu. Jis skatino žengti pirmuosius žingsnius į dialogą su cirku iš europinės perspektyvos. Nors tiesiogiai su juo nedirbome, dar būnant Brazilijoje jį laikėme etalonu. Buvo nepaprastai svarbu jį pažinti ir pasidalinti kūrybinėmis idėjomis, mūsų kompanijos ateities planais. Taip pat žavimės: Breno Caetano, IETO, Luis Sartori do Vale, Santa Madeira (MPTA).
Pabaigai – ko tikitės iš rezidencijos Lietuvoje?
Lietuvoje reziduojame pirmą kartą, dėl to nekantraujame čia pristatyti savo darbą. Esame dėkingi Teatronui už suteiktą „Cirko Sapiens“ erdvę bei rūpestį. Taip pat džiaugiamės galėdami prisidėti prie diskusijų apie šiuolaikinį cirką Lietuvos kontekste. Didžiulis ačiū ir iki pasimatymo!
circusnext rezidencijos pristatymas vyks gruodžio 29 d. 18 val. cirko centre Cirko Sapiens (Veiverių 134-201, Kaunas).
Renginys nemokamas, bet būtina registracija
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“.