Pokalbis apie kalbančias galvas

Yesterday 2013m. rugsėjo 20d.

[22:01:42] Mhm: Laba 🙂

[22:02:33] Mhm: Tu čia?

[22:03:41] Aha: Laba

[22:03:43] Aha: Aš čia

[22:03:44] Aha:Tu čia?

[22:03:47] Aha: Alio?

[22:04:00] Aha: (hug)

[22:04:11] Mhm: Alio alio 🙂

[22:05:37] Mhm: Šiandien Auros festivalyje buvo toks vienas spektaklis apie Skype santykius.

[22:06:09] Mhm: Liquid Loft trupė iš Austrijos.

[22:06:42] Mhm: Pavadinimas „Kalbančios Galvos“.

[22:08:42] Aha: Nu nu. Ką jau jie ten? Skyp‘as civilizacijos kipšas?

[22:09:06] Mhm: Tai viskas prasidėjo, nuo pokalbio garso. Kalbas mergina ir vaikinas. Kažką apie skype kavą… Kad tai absurdiška. Ir labai dirbtina. Kad nėra jokios tikros romantikos. Kaip buvo anksčiau… Siųsdavai laišką, laukdavai mėnesius. Tokį iškvepintą… O dabar visus gautus mylimojo sms ištrini kai tik užsikemša telefono atmintis.

[22:17:53] Mhm: Man pasirodė viskas labai nostalgiška. Mums dar mokykloj liepdavo rašyti samprotavimus kaip sunku buvo žmonėms iš kaimų persikelti į miestietišką gyvenimą. Kokia tragedija buvo.Tai man čia kažkas panašaus… Bet tiems kas gimė mieste, jokių konfliktų čia nebeiškyla. Tai gal ir tas bendravimas tik per ekranus, tik labai trumpas laiko klausimas. Tuoj net minčių nekils, kad čia kažkas ne taip. Ar galėtų išvis būti kitaip… Laiko neatsuksi atgaaal :D. Laikas visagaalyyyss.

[00:01:36] Aha: Nu jo, čia natūralios kaitos dalykas vyksta. Kaip ir mano viena mokytoja Šilutėje, kuri viena iš dviejų tik žmonių Lietuvoje moka šišioniškių tarmę. Ji sako, kad išnyks šita tarmė ir tai visiškai natūralu, taip buvo ir turi būti. Viskas visada keičiasi. Bet vistiek žmogiški jausmai neleidžia taip lengvai atsisakyti įprastų gražių dalykų. Tai tokie spektakliai ir atsiranda vis.

[22:22:30] Aha: Sakyčiau paskambink, bet as sėdžiu čia pliku užpakaliu, reiktų apsirengt 😀

[22:23:00] Mhm: (Dull)

[22:25:16] Mhm: Beje scenografija, buvo visai nieko. Tokia estetiškai ir techniškai tvarkinga. Scena įrėminta ryškiai baltų šviesų stulpeliais. Du kompiuteriai, vienas į vieną pusę nusuktas, kitas į kitą. O jų tarpe toks milžiniškas kartono gabalas, panašus į kažkokios neaiškios formos origamį. O scenos gale kabo didelis ekranas, ir per du atvirai scenoje kabančius projektorius transliuojamas vaizdas iš tų kompiuterių. Per video kamerą. Ir jie apsirengę pilkai.

[22:29:31] Aha: Plikai apsirengę? Ar nusirengę? :O

[22:29:47] Mhm: Pilkai… Su džinsais ir pilkom maikėm. Buitiškai. Užpilkėję nuo technologijų.

[22:29:47] Aha: Aaa :DD Plikai nieko kostiumai būtų.

[22:30:05] Mhm: Ai nepradėkim dabar apie plikumus gal, užteks tavęs neapsirengusios 🙂 Čia tiesiog pagvildenimas klausimo ką tie skypai daro su mūsų gyvenimais?

[22:31:00] Aha: Na, ir ką gi skypai daro su mūsų gyvenimais?

[22:31:23] Mhm: „Kalbančios galvos“ sako, kad kiautu kažkokiu daugmaž virsti.

[22:31:50] Aha: O kiautas, tai čia kas?

[22:32:03] Mhm: Spektaklio pabaigoje, tas didelis skypo ekranas – projekcija nukrito ant žemės ir virto dar vienu tokiu kartoniniu origamiu neaiškios formos. Ir šokėjai, vaikinas ir mergina, abu į juos sulindę taip ir liko spektaklio pabaigoj.

[22:32:35] Mhm: O tau išvis įdomu?

[22:33:25] Aha: Ai aš vistiek serialus žiūriu 😀 bet skaitau kai parašai.

[22:33:35] Aha: Tai tu tik rašyk rašyk…

[22:34:24] Mhm: Nu tarkim. Tęsiu. Žodžiu, prisėda jie prie tų savo kompų. O ten jų galvos kaip beždžionių. Nu žinai, kaip gali visaip viedus ištampyt dabar. Oi būtum mačius kokių grožių ten sukūrė… Veidrodžio principu iš rankų, taip gerai priplasnojo delnais ir visokių figūrų iš rankų išlipdė. Juk ir pats savo galvą gali kaip tik nori pagražinti ir kaktą išsididinti, ir burną, ir kaip beždžionė ir kaip kiaušingalvė gali atrodyti. Tikra kreivų veidrodžių karalystė ir tiesiai tau ant stalo. O be to… Visada pats matai ar tavo plaukai gražiai sutvarkyti… 🙂

[22:35:15] Mhm: Ir tada prasideda tipinis pokalbis, toks komiškas, su tom beždžionių galvom, akis taip varto: „Hey… hey.. How are you?… good… are you good? Yes. I‘m also good. I miss you. Oh… I miss you too… How is your project going? Nice. Nice people. Yes? Yes. Cool. Yes.“ Ir tada viskas pakimba. Technikos nesklandumai.

[22:39:44] Mhm: Ir taip jie vis bendrauja keisdami savo balsus, veido formas, nors šokio spektaklis, bet judesys ir visas kūniškumas tikrai toks menkas ir nereikšmingas lieka. Mergina pradeda kažką lyg ir šokt vidury scenos, bet taip padrikai, kažkokius nemotyvuotus judesius. Vaikinas ją giria sako „awesome“. Ji sako: „Ne ne, baik, čia juk nieko nėra, čia nieko nereiškia“. Vaikinas: „Čia video menas, amaaaziing“.

[22:39:44] Mhm: Po to buvo visai graži choreografija kai jie lyg ir vienas su kitu šoko, kažkokia neva intymumo akimirka, bet visai nemokant prie viens kito prisiliesti, kiekvienas judesys kompiuterio įgarsintas ir jie vis ieško kurią čia kūno dalį ir kur čia prie to partnerio pridėti. Taip nejaukiai, bet gerai, tiksliai padaryta. Kartu ir nekartu viename.

[22:49:57] Aha: Ai nežinau, man Skype’as asmeniškai tai daug ką duoda.

[22:50:15] Aha: Jeigu susirašinėji tai gali spėt pagalvoti ką sakai :D.

[22:50:20] Aha: Visada gali ištrinti ir perrašyti. Ir tai kartais labai į naudą. Vis sudėtingiau šeip padrikų žvirblių į orą prileisti. Mažesnis pavojus impulsyviai prišnekėt ko nereikia.

[22:51:16] Aha: Bet tuo pačiu…Visokie nesusišnekėjimai…Kitas žmogus nesupranta ar tu juokauji ar rimtai. Kartais ne taip perskaito. Užknisa. Gerai, kad bent tos šypsenėlės yra. Ir visada smagu gauti kokį meškiną (hug). Arba kažką tokio (inlove).

[22:52:27] Aha: Ir iš esmės daug lengviau pasakyti kaip jautiesi negu akis i akį. Drąsiau.

[23:05:35] Aha: Tai yra normalus šiuolaikinio pasaulio komunikacijos palaikymo būdas.

[23:27:33] Aha: Sutaupomi milijonai pinigų, nevažinėjant po pasaulį, bet paskambinus per skype.

[23:29:00] Aha: Aišku viskas būtų kitaip jeigu gyventumėm mes 20-30 metų atgalios, bet negyvenam. Nu mums nebereikia eiti į banką ir nešti pinigų, tvarkyti popierių ar laukti kol kas pensiją atneš. Tai ko čia liūdėt dabar. Judam į priekį.

[23:33:30] Aha: O dar kaip apie šeimas? Senelius ir anūkus. O jeigu jie kitoj pasaulio pusėj?

[23:37:10] Mhm: Tai, o kam reikia tiek toli trenktis? Vien žinojimas, kad skypas egzistuoja suteikia žmonėms vargiai pelnytos drąsos galvoti, kad vaikams ir anūkams skype bendravimo pakaks. Gal jei ne skypai tai mažiau emigracijos ir paliktų vaikų Lietuvoj būtų :D.

[23:38:00] Aha: Jeigu bobutė būtų su ratais – būtų dviratis.

[23:38:20] Mhm: Šventa tiesa. Telieka tai puikia išvada.

[00:18:59] Aha: Ir puiku! Einu aš miegot! Labanaktis 🙂

[00:19:08] Aha: (hug)

[00:23:27] Mhm: (hug)

[00:23:29] Mhm: Labos.