Lapkričio pabaigoje Lione įvyko paskutiniai Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) programos „Danse Lituanienne“ spektakliai Prancūzijoje. Per beveik du mėnesius programos dalyviai į Prancūzijos scenas septyniuose skirtinguose miestuose žengė per 30 kartų. Pilnos prestižiškiausių šalies teatrų salės, šiltas publikos sutikimas ir net nuostaba Lietuvos kūrėjų darbais – taip Gintarė Masteikaitė, LŠIC direktorė, apibūdina 2024 m. šokio programą Prancūzijoje. Kas stebino prancūzų publiką ir kaip atlikėjams pavyko ją prisijaukinti – dalijosi kūrėjai.
„Danse Lituanienne“ programos spektakliai vyko septyniuose Prancūzijos miestuose: Paryžiuje, Marselyje, Tulūzoje, Rubėje, Lione, Bastijoje ir Sen Uene prie Senos. G. Masteikaitė pažymi, kad tai buvo pirmas kartas, kuomet atrinkti Lietuvos šokio kūrėjai buvo pristatyti tokiu mastu aukščiausio lygio šiuolaikinio šokio ir scenos meno institucijose bei festivaliuose Prancūzijoje.
„Šios programos tikslas buvo pristatyti Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjus Prancūzijoje ir tokiu būdu apie juos kalbėti garsiau ir plačiau. Visi Prancūzijoje pasirodę šokio menininkai skinasi kelią tarptautinėje arenoje ir sulaukia vis daugiau palaikymo. Tad esu įsitikinusi, jog po centro organizuotos programos Prancūzijoje jiems atsivers dar daugiau galimybių – tiek naujų kvietimų, tiek įdomių bendradarbiavimo pasiūlymų. Žinau, kad dalis šių pokalbių jau vyksta“.
Agnietės Lesičkinaitės spektaklis „Hands Up“, Tulūzos bienalės archyvas.
Prancūzų reakcijos pranoko lūkesčius
6 Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjai Prancūzijoje pristatė įvairios stilistikos ir formato šokio spektaklius – nuo spektaklio kūdikiams iki kabareto pasirodymo ir protesto spektaklio. Atvira, tačiau reikli Prancūzijos publika Lietuvos šokio spektaklius priėmė šiltai, o jų reakcijos kartais nustebindavo ir pačius atlikėjus.
Šiuolaikinio šokio choreografė ir šokėja Vilma Pitrinaitė Paryžiuje, Marselyje ir Bastijoje pristatė savo solo spektaklį „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re Not Alone“, kuris remiasi rezistencijos sąvoka ir tyrinėja neramumus Rytų Europoje. Kūrėja džiaugėsi, kad kritiška ir intelektuali Prancūzijos publika spektaklį priemė labai emocionaliai, tačiau ją nustebino menkos prancūzų žinios šia tema:
„Prancūzai, su kuriais teko bendrauti, visai nežinojo rezistencijos istorijos. Interviu metu man teko pasakoti apie partizanus, Maidaną ir kitus Rytų Europoje vykusius pasipriešinimo įvykius. Buvau tikra, kad apie tai žino visi, tačiau jiems tai buvo naujiena”, – sakė V. Pitrinaitė.
Vilmos Pitrinaitės spektaklis „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re Not Alone“, Antoine Billet nuotr.
Choreografė ir šokėja Agnietė Lisičkinaitė Paryžiuje, Bastijoje bei Tulūzoje pristatė šokio ir protesto spektaklį „Hands Up“. Ji kvietė žiūrovus įsijungti į spektaklio vyksmą – kartu žygiuoti miestų gatvėmis su pasirinktais protesto plakatais rankose ir taip garsiai kalbėti svarbiomis politinėmis, socialinėmis temomis. Kūrėja teigia, kad jai buvo svarbu pristatyti savo solo darbą būtent Prancūzijoje – šalyje, kurioje puoselėjama protesto tradicija:
„Buvo įdomus nutikimas, kai antrą spektaklio rodymo dieną kažkas iš praeivių iškvietė „Riot Police“ ir į mano pasirodymą atvyko dešimt šarvuotų pareigūnų, nes jie manė, kad tai – tikras protestas,“ – juokėsi kūrėja. „Po spektaklio Paryžiuje iš žiūrovų sulaukiau komentarų, kad kūrinys jiems pasirodė itin drąsus ir kontraversiškas. Sutinku, kad jis tikrai drąsus, tačiau nesitikėjau to išgirsti būtent Prancūzijoje,“ – pridūrė menininkė.
Agnietės Lesičkinaitės spektaklis „Hands up“, Tulūzos bienalės archyvas.
Prancūzijoje gyvenantis lietuvių choreografas, šiais metais už choreografiją spektakliui „Duetas“ apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, Dovydas Strimaitis šios šalies publikai pristatė dvi spektaklio „Hairy“ versijas. Tai choreografinis kūrinys, skirtas 1 arba 4 šokėjams ir jų plaukams.
Kūrėjas spektaklį parodė net penkiuose Prancūzijos miestuose. Anot jo, kūrinys buvo priimtas labai įvairiai, mat „Hairy“ – fiziškai ir emociškai sudėtingas darbas, todėl žiūrovai dažniausiai būna arba be galo sužavėti, arba itin nepatenkinti. „Prancūzija – ne išimtis,“ – sakė D. Strimaitis. „Iš visų Prancūzijos miestų labiausiai išsiskyrė Paryžiaus publika, kuri savo emocijas reiškė itin laisvai – plojimais, šūksniais ar net riksmais.“
Dovydo Strimaičio spektaklis „Hairy“, Tulūzos bienalės archyvas.
Choreografas Lukas Karvelis Paryžiuje ir Lione pristatė naujausią solo spektaklį „Kur krantas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka šokėja Dominyka Markevičiūtė. Spektaklio atspirties taškas – Jūratės ir Kąstyčio legenda, tačiau kūrėjai siūlo naują jos interpretaciją per Jūratės istoriją. Šio spektaklio premjera įvyko tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.
L. Karvelis džiaugėsi, kad prancūzai spektaklį, kuris paremtas Lietuvos mitologija, priėmė šiltai ir entuziastingai. „Žiūrovų susidomėjimas ir įsitraukimas tik rodo, kad temos, kurias tyrinėjame spektaklyje, tai yra vienatvės, transformacijos balansuojant tarp laisvės bei suvaržymo, kūno ribotumo ir vaizduotės, yra universalios ir paliečia žmones nepriklausomai nuo jų kultūros,“ – sakė jis.
Luko Karvelio spektaklis „Kur krantas“, D. Ališausko nuotr.
Lietuviai Prancūzijoje pristatė naujus formatus
Šokio programoje „Danse Lituanienne“ dalyvavusių Lietuvių šokėjų darbai Prancūzijoje išsiskyrė ne tik savo drąsa, tačiau ir naujoviškumu.
Šokio teatras „Dansema“ Prancūzijoje pasirodė su spektakliu vaikams „Neregėtas pasaulis“. Anot teatro choreografės Birutės Banevičiūtės, prancūzams jų spektakliai buvo nauja patirtis:
„Paryžiuje žmonėms buvo netikėta, kad apskritai kuriame spektaklius kūdikiams – tokio formato jie dar nebuvo patyrę. Po spektaklių sulaukėme daugybės tėvų klausimų apie spektaklio kūrimo procesą ir apie mūsų naudojamus metodus, kurie padeda užmegzti ryšį su kūdikiais ir įtraukti juos į veiksmą, “ – sakė B. Banevičiūtė. „O Rubėje, kur rodėme spektaklį vaikams su negalia, mokytojai ir šokio centro vadovai stebėjosi, kad per judesį sugebame ne tik užmegzti kontaktą su jais, bet ir paskatinti jų emocines reakcijas“, – pridūrė kūrėja.
Teatras „Dansema“, asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos šokio menininkas Povilas Bastys prancūzams pristatė savo kuriamą personažą „Miss Plastica“. Paryžiuje jis atliko teatro šeimininko vaidmenį, pasitikdamas į teatrą atvykstančius žiūrovus, o Marselyje surengė kabareto vakarą ir moderavo susitikimą su Lietuvos kūrėjais.
P. Bastys prisipažino, kad teatro šeimininko vaidmuo jam buvo naujas ir kiek neįprastas, tačiau rasti kontaktą su žiūrovais padėjo specialiai šiai progai kartu su mados stiliste Milda Metlovaite ir kostiumo dizaineriu Raimundu Latviu kurtas kostiumas, tapęs gyva instaliacija.
„Ant mano galvos buvo pritvirtinta kabančio sodo imitacija, o drabužiui sukurti buvo panaudotos tautinės juostos bei rišimo ir pynimo technikos. Tokiu būdu siekėme šiuolaikiškai pristatyti Lietuvos tradicijas. Sulaukiau daugybės prancūzų klausimų apie kostiumą, jo kokybę ir mūsų šalies kultūrą. Buvo akivaizdu, kad jie daug žino ir labai vertina amatus“, – sakė P. Bastys.
„Miss Plastica“, Ovidiu Selaru nuotr.
Marselyje menininkas surengė kabareto vakarą, kurį laiko dideliu pasisekimu. Nors Lietuvoje jis rengia kabareto vakarus, tačiau dažniausiai juos organizuoja komerciniuose renginiuose, o ne teatro rėmuose. „Buvo labai gera sugrįžti į teatrą ir prancūzams pasiūlyti savo kabareto adaptaciją, kuri yra laisva kūrybos forma, nėra apribota jokių taisyklių. Prancūzams tai buvo nauja patirtis, o man – didelis pasiekimas, parodyti kažką naujo tokioje išsivysčiusioje šalyje“, – džiaugėsi P. Bastys.
Šokio programos svarba
Prancūzijoje savo kūrinius pristatę Lietuvos choreografai sutartinai teigė, jog mūsų šalies šiuolaikinio šokio sklaida valstybėse, turinčiose gilias šiuolaikinio šokio tradicijas, kaip Prancūzija, yra itin reikalingas. Programa „Danse Lituanienne“ suteikė galimybę parodyti spektaklius erdvėse ir festivaliuose, į kuriuos individualiai patekti jiems būtų kur kas sudėtingiau, taip pat padeda būti pastebėtiems ir rasti naujų partnerių.
„Tokie projektai labai svarbūs, nes Lietuvos scenos menai turi bendrą identitetą, tačiau tuo pačiu yra labai skirtingi. Tarptautinėje scenoje dalyvaudami kartu, jie įgauna svorio ir labiau sudomina tiek scenos profesionalus, tiek publiką,” – sakė šiuolaikinio šokio choreografė ir šokėja Vilma Pitrinaitė, savo solo spektaklį „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re Not Alone“ pristačiusi tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje „Actoral“, Marselyje ir centre „Atelier de Paris“, Paryžiuje.
Vilmos Pitrinaitės spektaklis „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re Not Alone“, Antoine Billet nuotr.
Be minėtų menininkų LŠIC Prancūzijoje pristatė šokio menininkes Gretą Grinevičiūtę, Lizą Baliasnają, kurios drauge su A. Lisičkinaite savo kūrybą parodė profesionaliai Paryžiaus šokio bendruomenei „Atelier de Paris“ studijoje. Ši erdvė buvo atvira ir menininkei Vilmai Pitrinaitei, kuri ten dalyvavo rezidencijoje. Taip pat LŠIC suorganizavo net penkiolikos scenos meno profesionalų iš Lietuvos dalyvavimą Tulūzos scenos meno bienalėje, kurios metu vyko menininkų pasirodymai bei diskusijos.
Pristatyti projektai ir renginiai yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzijos institutu Paryžiuje.
Projektus dalinai finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.