![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/portretine-foto.jpg\")
<\/a>\nBeje, pokalbyje ne kart\u0105 minimas kitas Erikos Vizbarait\u0117s darbas \u2013 \u0161okio spektaklis \u201eAPNEA\u201c. Jame tyrin\u0117jamas kv\u0117pavimo sulaikymo fenomenas. Spektaklis suvertas i\u0161 keturi\u0173 nekv\u0117pavimo form\u0173 \u2013 sausumos, vandens, miego ir mirties apn\u0117j\u0173.<\/p>\n
\u201eMA 108\u201c man ne tiek pasakoja istorij\u0105, kiek kuria atmosfer\u0105 \u2013 pauz\u0117s, tylos, maldos, aliuzi\u0161kai taikliai nurodydamas \u012f situacij\u0105 \u0161iandienos pasaulyje. Jei ne pandemija ir ne karantinas, <\/strong>\u201eMA 108\u201c neb\u016bt\u0173. Ar teisingai sp\u0117ju? Kaip stipriai jo k\u016brim\u0105 nul\u0117m\u0117 pasaulio b\u016bkl\u0117 2020-aisiais?<\/strong><\/p>\n Viskas i\u0161 ties\u0173 i\u0161\u0117jo labai nat\u016braliai: kaip tik dirbau su projektu \u201eAPNEA\u201c. Prie\u0161 antr\u0105j\u0105 premjer\u0105 va\u017eiavome nardyti \u012f Italij\u0105, \u012f \u201eY-40\u00ae\u201c \u2013 giliausi\u0105 pasaulio basein\u0105. Jis yra kaip tik Italijos \u0161iaur\u0117je. Paskutin\u0119 dien\u0105 i\u0161neriame, o ten \u2013 jau visi\u0161kas Covid \u017eidinys. Niekas nieko nesupranta, niekas nesitik\u0117jo, kad \u010dia ka\u017ekas rimtai vyks. Buvo labai keista, gr\u012f\u017eome namo su visomis registracijomis \u2013 buvome patys pirmieji, i\u0161si\u0173sti \u012f dviej\u0173 savai\u010di\u0173 izoliacij\u0105. Prie\u0161 tai gyvenau labai intensyviai \u2013 i\u0161leidome premjer\u0105, tada susitelk\u0117me \u012f tolesn\u012f tyrim\u0105 \u2013 buvo ir fizi\u0161kai sud\u0117tinga, ir labai gyva; ir staiga mane u\u017edar\u0117, nieko neliko. I\u0161 to visko daug<\/em> etapo \u2013 staiga nieko<\/em>, taip tiesiog nukirto. Nat\u016braliai pasidar\u0117 \u012fdomu, kas gali b\u016bti toliau. Kaip gal\u0117\u010diau maksimaliai \u012f tai panirti, iki pat dugno \u012fsiknisti<\/em>, \u2013 juk ten da\u017eniausiai b\u016bna esm\u0117.<\/p>\n Kadangi kaip tik buvo paskelbtas \u0161aukimas ra\u0161yti projektus rezidencijoms namuose, o a\u0161 tuo metu s\u0117d\u0117jau namuose viena, tai ir para\u0161iau \u2013 apie momentus, i\u0161kilusius, kai gyvenau dvi savaites atskirty, nes buvo tylu, buvo keista. Pradin\u0117 mintis, kuri mane u\u017ekabino, buvo noras patyrin\u0117ti t\u0105 tyl\u0105. Paskui \u0117miau galvoti, kaip gal\u0117\u010diau maksimaliai sau tyl\u0105 pasidaryti<\/em>. Susiradau tok\u012f namel\u012f, kur aplink nebuvo \u017emoni\u0173. \u00a0Apsistojau jame de\u0161im\u010diai dien\u0173, kad neb\u016bt\u0173 jausmo \u201ebus \u010dia tikriausiai atostogos\u201c, nes pab\u016bti vienam man atrod\u0117 did\u017eiul\u0117 prabanga. Iki tol<\/em>. Ir gerai, kad de\u0161imt dien\u0173 buvo, nes po septintos, a\u0161tuntos prasid\u0117jo tokie dalykai… Visa filmo med\u017eiaga yra visi\u0161kai i\u0161 ten, nieko nereik\u0117jo prigalvoti. Darbas tuo ir i\u0161skirtinis, kad u\u017eteko tiesiog steb\u0117ti, fiksuoti, u\u017esira\u0161yti, nieko sukurti nereik\u0117jo. Man tai buvo i\u0161skirtin\u0117 patirtis.<\/p>\n Sustokime ties tuo jausmu, kad nieko nereik\u0117jo sukurti, tik noriu prieiti prie jo i\u0161 kitos pus\u0117s. \u201eNaujojo Baltijos \u0161okio\u201c film\u0173 programoje \u201eMA 108\u201c i\u0161siskyr\u0117 ne tik saiku ir sakralumu, tyla ir d\u0117mesiu ma\u017eiausiems pasaulio niuansams, bet ir poj\u016b\u010diu, kad filme niekas nevaidina. Esi scenos \u017emogus, ta\u010diau nei \u201eAPNEA\u201c, nei \u201eMA 108\u201c tau netapo vieta persona\u017eui \u2013 grei\u010diau abi vietos skirtos tau pa\u010diai, dokumenti\u0161kai, tikrai. Kaip tu pati suvoki savo buvim\u0105 scenoje ar kadre? Ar teisinga b\u016bt\u0173 teigti, kad tau tai \u2013 nat\u016bralios b\u016bsenos, tiesiog \u012fr\u0117mintos laike ir erdv\u0117je? Menas kaip b\u016bdas ne tiek i\u0161reik\u0161ti save, kiek tiesiog egzistuoti?<\/strong><\/p>\n Taip! Viskas \u0117m\u0117 keistis su \u201eAPNEA\u201c. Vaidinti arba \u012fsik\u016bnyti \u012f persona\u017e\u0105 man nebeatrod\u0117 taip \u012fdomu. Nor\u0117josi rasti kit\u0105 pri\u0117jim\u0105, kit\u0105 b\u016bd\u0105 \u2013 b\u016btent per savo patyrim\u0105. Ne\u017einau, kiek tai jaut\u0117si darbe \u201eAPNEA\u201c, bet ten siekiau b\u016bti taip, kaip esu, su tuo, k\u0105 turiu ir kuo galiu pasidalinti. Gal riba ir plona, bet tame ma\u017eiau egoizmo. A\u0161 visada k\u0117liau savo buvimo scenoje d\u0117l ego klausim\u0105: esu save i\u0161vis i\u0161traukusi i\u0161 ten, nes man atrod\u0117, kad einu tenai tiesiog d\u0117l to. Mano ego yra per didelis. \u0160is klausimas man kirb\u0117jo jau por\u0105 met\u0173. Ir \u0161itas \u2013 kitoks \u2013 pri\u0117jimas man pasirod\u0117 tikresnis, nuo\u0161irdesnis. Labiau duodantis ne sau, o kitam.<\/p>\n Taip m\u0105styti prad\u0117jau neseniai. Bet tikrai \u017einau, kad kiti mano darbai jau bus kitokie. Galb\u016bt \u012fvyko l\u016b\u017eis, gal at\u0117jo branda \u2013 pastaruoju metu \u0161iek tiek paaugau. Ypa\u010d kurdama \u201eMA 108\u201c \u2013 proceso metu susigr\u0105\u017einau dal\u012f savo stuburo, identiteto, savo \u0161eimos istorijos. Tai \u2013 labai asmeninis darbas. Bet a\u0161 netur\u0117jau siekio papasakoti apie save \u2013 tikrai ne. Nor\u0117jau tiesiog pab\u016bti su kitais per tam tikrus simbolius, per tylos pajutim\u0105, per pauz\u0119. Gal kad gal\u0117\u010diau per tas akimirkas, per buvim\u0105 jose sustabdyti ir kitus.<\/p>\n Nors sakai, kad nenor\u0117jai pasakoti apie save, ta\u010diau ir \u201eAPNEA\u201c, ir \u201eMA 108\u201c b\u016bdingas labai asmeni\u0161kas rakursas. Tas dokumenti\u0161kas pri\u0117jimas prie k\u016brybos i\u0161 sav\u0119s paties vieniems yra labai svetimas, kitiems labai artimas ir duodantis. Atrodo, kad vis d\u0117lto tau norisi atsispirti nuo autobiografin\u0117s sav\u0119s?<\/strong><\/p>\n Taip, nes a\u0161 tik save ir turiu, nieko daugiau. Galiu prisikurti, bet kiek tai bus tiesa? Kiek tai bus tikra ir nesumeluota? Man gal melo nebesinori. Su \u201eAPNEA\u201c gr\u012f\u017eau po penkeri\u0173 met\u0173 pertraukos. Buvo laikas, kai galvojau, kad \u012f scen\u0105 nebegr\u012f\u0161iu. Bet tokia forma \u2013 per tyrim\u0105 \u2013 man pasirod\u0117 priimtina.<\/p>\n Mano did\u017eiausias turtas \u2013 \u017emon\u0117s, kuriuos man pavyksta suburti. Tie \u017emon\u0117s tiek \u012fsitraukia \u012f proces\u0105, patys dalyvauja tyrime, vyksta labai platus pasidalijimas. I\u0161 to i\u0161eina gra\u017e\u016bs rezultatai. Su \u0161itais dviem darbais taip ir atsitiko. Su \u201eAPNEA\u201c po vandeniu n\u0117r\u0117 visa k\u016brybin\u0117 komanda: mes visi ten buvome, tup\u0117jome ir \u017ei\u016br\u0117jome, kas vyksta. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo mintis po vandeniu tiktai sukurti film\u0105. O paskui viskas pavirto \u012f spektakl\u012f.<\/p>\n Su \u201eMA 108\u201c buvome drauge kitais b\u016bdais. Bet abu darbai buvo dosn\u016bs visai k\u016brybinei komandai. Ir man pa\u010diai \u2013 po j\u0173 jau\u010diuosi stipriai apdovanota.<\/p>\n Kitas dalykas \u2013 ai\u0161ku, visada galvoji apie rezultat\u0105, bet vis d\u0117lto procesas abiejuose darbuose buvo svarbesnis. Galvojimas, kaip \u010dia viskas atrodys ir kaip tai pateikti, buvo antraeilis.<\/p>\n Pakalb\u0117kime apie tuos kitus b\u016bdus, kaip pati sakai, kuriais su visa komanda buvai prie <\/strong>\u201eMA 108\u201c. Kaip atrod\u0117 k\u016brybinis procesas jau prisijungus komandai, po tavo atsiskyrimo nuo i\u0161orinio pasaulio?<\/strong><\/p>\n I\u0161 prad\u017ei\u0173, kai kilo ta mintis, labai intuityviai pagalvojau apie \u017emones, su kuriais nor\u0117\u010diau ja pasidalinti. Nuo pat pirmos minties iki paskutinio ta\u0161ko visi jie ir i\u0161liko.<\/p>\n Kai gyvenau atsiskyrusi, su savimi tur\u0117jau bloknot\u0105 ir tris ra\u0161iklius, visk\u0105 fiksavau, ra\u0161iausi. Paskui mes skait\u0117me tuos u\u017era\u0161us. Taip pat kasdien po minut\u0119 filmuodavau arba \u012fra\u0161in\u0117davau gars\u0105. Tad tur\u0117jome med\u017eiagos, su kuria paskui visi dirbome. Labai daug kalb\u0117jom\u0117s su dramaturge Goda Grigolyte, kuri i\u0161 mano u\u017era\u0161\u0173 ra\u0161\u0117 tekstus. Ji pati paskui keturioms dienoms i\u0161va\u017eiavo pab\u016bti viena, sudar\u0117 tokius haiku \u2013 gaila, jie \u012f film\u0105 nepateko. Atrod\u0117, teksto b\u016bt\u0173 jau per daug, jis b\u016bt\u0173 k\u0117l\u0119s nereikaling\u0173 klausim\u0173. Tod\u0117l tekstus \u012fgyvendinome kitu b\u016bdu \u2013 tiesiog pasidar\u0117me atvirukus, pasidalijome tarpusavy. Ta\u010diau visas filmas yra i\u0161 t\u0173 tekst\u0173, jie ir buvo esm\u0117, pats filmo stuburas. O sprendimus priimdavome visi. \u017di\u016br\u0117jome, ar tikrai visiems viskas tinka.<\/p>\n Kiek laiko u\u017etrukote?<\/strong><\/p>\n Liep\u0105 prad\u0117jome filmavimus, u\u017etrukome iki rugs\u0117jo. Tarp filmavim\u0173 buvo dideli tarpai, pasikeit\u0117 ir dangus, ir sezonas. Per paskutinius filmavimus jau buvo tikrai labai \u0161alta.<\/p>\n Kur filmavote? Atrodo ne visai lietuvi\u0161kai.<\/strong><\/p>\n Filmavome Lietuvoje, karjeruose: Raudonajame karjere Akmen\u0117je ir sm\u0117liniame \u017evyro karjere Anyk\u0161\u010di\u0173 rajone. Ie\u0161kojau tu\u0161\u010di\u0173 viet\u0173, kad aplink b\u016bt\u0173 kiek \u012fmanoma ma\u017eiau triuk\u0161mo. \u0160ios vietos man atrod\u0117 \u0161variausios, tu\u0161\u010diausios. Va\u017eiavau ir \u012f mi\u0161k\u0105, ir \u012f pelkynus, bet visko ten atrod\u0117 per daug \u2013 per daug gyvyb\u0117s, savoti\u0161ko triuk\u0161mo.<\/p>\n Min\u0117jai, kad tekstiniai haiku \u012f film\u0105 nepateko. A\u0161 savoti\u0161k\u0105 haiku \u012f\u017ei\u016br\u0117jau daiktuose \u2013 i\u0161 j\u0173 filme ri\u0161asi savita poetin\u0117 forma. Ar gal\u0117tum papasakoti t\u0173<\/strong> daikt\u0173 istorij\u0105?<\/strong><\/p>\n Tie daiktai ir yra asmenin\u0117 duokl\u0117 filmui, apie kuri\u0105 kalb\u0117jau. Tai mano \u0161eimos istorija. Tai yra dalykai nuo man\u0119s<\/em>. Kiekvienas daiktas buvo labai svarbus. Tiek trimitas, tiek tos aguonin\u0117s skaros, raudoni gvazdikai, ikona. Ta\u010diau drauge, manau, toje daikt\u0173 simbolikoje kiekvienas susiranda ka\u017ek\u0105 sau.<\/p>\n Filmui ie\u0161kojau slavi\u0161k\u0173 skar\u0173. Labai nor\u0117jau vien\u0105 kadr\u0105 nufilmuoti su jomis. Tai, kas i\u0161\u0117jo, man yra be galo gra\u017eu, kaip paveikslas. Gal net Tarkovskis pasakyt\u0173, kad toje vietoje tikrai buvo gerai!<\/p>\n O atsirado skaros i\u0161 sapno. Ta mano dalis, kurios a\u0161 apie save ne\u017einojau, yra labai giliai slavi\u0161ka, iki sentiki\u0173 tik\u0117jimo. Sapnavau sapn\u0105 su savo mo\u010diute, kuri yra i\u0161 \u00a0sentiki\u0173 gimin\u0117s, kad nuo jos kaip palikim\u0105 gaunu piln\u0105 spint\u0105 skar\u0173. \u012ekv\u0117pta to sapno, prad\u0117jau j\u0173 visur ie\u0161koti, ra\u0161yti, gal kas filmui galite paskolinti, nes nor\u0117jau tur\u0117ti labai daug, pasidariau vis\u0105 did\u017eiul\u012f ry\u0161ul\u012f.<\/p>\n Dabar i\u0161eina, \u017einoma, mistifikuojant truput\u012f, kad po filmo a\u0161 gavau t\u0105 palikim\u0105: i\u0161 ties\u0173 turiu piln\u0105 spint\u0105 skar\u0173, \u017emon\u0117s pridovanojo. Beveik anekdotas, bet labai smagus. Dabar jas visada ne\u0161ioju. I\u0161dovanojau ir k\u016brybinei komandai, visus apsupau ir pasakiau: \u010dia jums \u2013 nuo mo\u010diut\u0117s ir man\u0119s.<\/p>\n O trimitu grojo mano t\u0117tis. Tas trimitas, kur\u012f ne\u0161iojausi, yra daiktas, lik\u0119s nuo jo, man be galo brangus ir gra\u017eus. Taip pat simboli\u0161ka slavi\u0161ka ikona, raudoni gvazdikai. Kai va\u017eiuoju \u012f kapus aplankyti tos \u0161eimos, kurioje nebuvau, ve\u017eu raudonus gvazdikus; Rusija man asocijuojasi su jais. Prisimenu tarybinius laikus, kai raudoni gvazdikai b\u016bdavo TA g\u0117l\u0117. Tokie sarkasti\u0161ki momentai, smag\u016bs, gal mano pa\u010dios susikurti, bet jie atspindi man svarbius dalykus.<\/p>\n Taip, ten buvo \u00a0identiteto \u2013 tiek kult\u016brinio, tiek gamtinio, tiek, jau susiaurinant, gimin\u0117s \u0161akn\u0173, dvasin\u0117s \u0161erdies \u2013 momentas. Visada ie\u0161kojau, i\u0161 kur a\u0161, apie k\u0105 a\u0161. Ir \u0161itie metai man buvo toks susigr\u0105\u017einimo laikas, at\u0117jo labai daug atsakym\u0173. Jau\u010diu, kad ne veltui gimiau b\u016btent \u010dia, b\u016btent \u0161itame kra\u0161tovaizdyje, b\u016btent \u0161itoje aplinkoje, klimatin\u0117je juostoje. Atrodo, kad visa tai viduje susideda ir sud\u0117lioja stubur\u0105, jausm\u0105, lyg b\u016bdamas \u010dia, sugr\u012f\u017eti namo. Ai\u0161ku, svarbu ir \u017emon\u0117s, kurie yra \u0161alia, nes su jais galb\u016bt bet kur gali jaustis kaip namuose. Bet a\u0161 tikiu, kad \u017eem\u0117 po kojomis duoda savo svor\u012f.<\/p>\n O su tuo susitapatinimu su gamta patyriau labai keist\u0105 dalyk\u0105: kai gyvenau atsiskyrusi, \u0117jo jau gal kokia a\u0161tunta, devinta diena; tuo metu poj\u016b\u010diai buvo labai stipr\u016bs, net jud\u0117ti buvo sunku \u2013 viskas tiek minimalizavosi, kad liko tik s\u0117d\u0117jimas, buvimas ir steb\u0117jimas. Ir a\u0161 s\u0117d\u0117jau lauke, a\u0161tuonias dienas nieko nema\u010diusi, ir staiga pama\u010diau, kad ateina \u0161uo \u2013 i\u0161 ka\u017ekur, nuklyd\u0119s. A\u0161 taip jo i\u0161sigandau! Bet i\u0161sigandau d\u0117l to, kad jis pro mane pra\u0117jo ir man\u0119s nepasteb\u0117jo, net neatsisuko. Mane ap\u0117m\u0117 toks siaubas \u2013 galvoju, kaip taip? Juk labai keista, kad jis nesureagavo \u012f s\u0117dint\u012f \u017emog\u0173. Jis nebuvo aklas, be to, yra uosl\u0117. Galvoju, jau tiek integravausi \u012f t\u0105 gamt\u0105… Kaip medis, kad net \u0161uo nekreipia d\u0117mesio.<\/p>\n Kuo toliau, tuo tyla dar\u0117si stipresn\u0117, prad\u0117jo bauginti. Paskutin\u0117mis naktimis, vakarais, b\u016bdavo, atsiguldavau, ir ta tyla tokia garsi, tokia did\u017eiul\u0117. Net u\u017esikim\u0161davau ausis kim\u0161tukais, kad negird\u0117\u010diau tylos. Iki tiek. Poj\u016b\u010diai b\u016bdavo labai stipr\u016bs, \u012f pabaig\u0105 tikrai labai suma\u017e\u0117jo ir \u00a0fizinio jud\u0117jimo \u2013 atrod\u0117, kad sujudinsi or\u0105, ir tave lyg ka\u017ekas pasteb\u0117s.<\/p>\n Ilgiau tikrai nenor\u0117\u010diau pab\u016bti \u2013 i\u0161 ties\u0173 tai labai sud\u0117tinga patirtis. Buvau susik\u016brusi tokias taisykles, kad negal\u0117siu nei knyg\u0173 skaityti, nei muzikos klausyti. Jokio interneto, telefono, nieko netur\u0117jau su savimi. Minimaliai maisto, ir k\u0105 darydavau \u2013 tai tuos nusilenkimus. Per \u0161i\u0105 praktik\u0105 susikaupusios patirtys i\u0161eidavo ir fizi\u0161kai, ir emoci\u0161kai. Tas fizinis sunkumas tarsi pramu\u0161davo dalykus. Paskutin\u0117mis naktimis sunku b\u016bdavo ir u\u017emigti. Viskas tiek nunyko, kad liko tiktai smegenys, kurios nuolatos kalb\u0117jo. Pagalvojau, kad tyrimas tikrai atliktas ir reikia va\u017eiuoti atgal.<\/p>\n O gr\u012f\u017eus..?<\/strong><\/p>\n O gr\u012f\u017eus kokias por\u0105 savai\u010di\u0173 irgi buvo labai sunku: visko atrod\u0117 be galo daug. Ka\u017ekas ka\u017ek\u0105 sako, ir atrodo, kiek daug \u017eod\u017ei\u0173 \u017emogus naudoja! A\u0161 jau supratau, k\u0105 jis nori pasakyti, o jis vis dar \u0161neka… Namuose irgi \u2013 tiek daug bald\u0173. Labai keistai skamb\u0117jo balsas \u2013 toksai \u017eemas, balso stygos nenaudotos… Kai save i\u0161girsdavau, atrodydavo, kas \u010dia kalba, argi \u010dia mano balsas? O technologijos i\u0161 viso \u2013 kompiuter\u012f, telefon\u0105 man pavyko \u012fsijungti tiktai po koki\u0173 dviej\u0173 savai\u010di\u0173. \u017dod\u017eiu, tas procesas buvo labai stiprus, jame visko buvo labai daug, vyko s\u0105mon\u0117s pakitimai, ir reik\u0117jo laiko paskui sugr\u012f\u017eti. Sav\u0119s nespaud\u017eiant, nat\u016braliai.<\/p>\n Per t\u0105 laik\u0105 taip pat paai\u0161k\u0117jo kitas dalykas \u2013 jeigu jau eini \u012f scen\u0105, turi tame jausti prasm\u0119. Jeigu jau eini, jeigu rodai, tai tikrai ne veltui, tikrai ne tik d\u0117l sav\u0119s.<\/p>\n Kalbi daugiausia apie b\u016bsen\u0105, kuri\u0105 tau suk\u0117l\u0117 atsiskyrimas. O koki\u0105 \u012ftak\u0105 buvimas gamtoje, pauz\u0117je tur\u0117jo tavo judesiui? K\u0105 nat\u016brali, neinvazin\u0117 gamta kaip lokacija pa\u017eadina tavyje?<\/strong><\/p>\n I\u0161 prad\u017ei\u0173 mintys buvo tikrai choreografin\u0117s, ten b\u016bdama band\u017eiau ir filmuotis. Bet paskui, paveikta \u00a0tu\u0161tumos, nor\u0117jau eiti per poj\u016bt\u012f, per buvim\u0105, o ne per m\u0105stym\u0105, kaip a\u0161 judu. Tod\u0117l \u00a0judesio filme liko minimaliai: vis nuimin\u0117jome, nuimin\u0117jome… Atrod\u0117, kad u\u017etenka atrinkti gest\u0105, atrinkti rakurs\u0105, kuris buvo i\u0161reik\u0161tas labiau per jausm\u0105. Filmuojant judesys keit\u0117si: kuo toliau, tuo labiau pavyko nebegalvoti apie tai, kaip judu, k\u0105 darau, kas \u010dia apie k\u0105. Galiausiai tiesiog band\u017eiau prisiminti, kaip jau\u010diausi, kai buvau atsiskyrusi. \u201eMA 108\u201c \u2013 \u0161okio filmas, bet \u0161okio ten nedaug. Gal pavadin\u010diau j\u012f judan\u010di\u0173 vaizd\u0173 \u0161okiu. Ten tikrai n\u0117ra technikos demonstravimo \u2013 labiau susitelkimas, buvimas.<\/p>\n Kol buvau atsiskyrusi, kasdien atsirasdavo vis nauja tema apie save pa\u010di\u0105. K\u016bno klausimas irgi i\u0161kilo, nes buvo diena, kai pasirei\u0161k\u0117 b\u016btent k\u016bnas. T\u0105 dien\u0105 atid\u017eiai steb\u0117jau k\u016bn\u0105 \u2013 a\u0161 save ap\u017ei\u016brin\u0117jau, pama\u010diau dalyk\u0173, kurie kei\u010diasi, tur\u0117jau laiko ap\u017ei\u016br\u0117ti visus apgamus, visas strijas, kaip viskas yra, koks tas k\u016bnas. A\u0161, kaip \u0161ok\u0117ja, kaip k\u016br\u0117ja per k\u016bn\u0105, pati suvokiu ir jau\u010diu, kiek jame yra informacijos. Visa istorija! Jis visk\u0105 atsimena, niekur nieko nepadeda. D\u0117l ko nor\u0117josi \u012ftraukti k\u016bn\u0105 \u2013 nes jis nemelagis.<\/p>\n Svarbus ir k\u016bno santykis su \u017eeme. Vienoje filmo <\/strong>\u201eMA 108\u201c scenoje guli oda prigludusi prie \u017eem\u0117s. Prigludusi taip, lyg b\u016btum j\u0105 apkabinusi. V\u0117liau ranka tyrin\u0117ji kiet\u0105 \u017eem\u0117s plut\u0105, daug vaik\u0161tai basomis. Kokius jausmus tau kelias \u0161itoks artumas su \u017eeme \u2013 kai j\u016bs susiglaud\u017eiate odomis?<\/strong><\/p>\n Yoko Ono yra pasakiusi: \u201eGalva debesyse, o kojos ant \u017eol\u0117s.\u201c Su debesimis man visada viskas labai gerai, bet su \u017eeme b\u016bdavo reikal\u0173<\/em>. D\u0117l to \u017eem\u0117 atrodo labai svarbi, ypa\u010d \u0161iuo periodu, ir tas jos poj\u016btis, tos basos kojos, atsigulimas, \u017eem\u0117s jautimas atrod\u0117 esminis, labai tikras. Vis gr\u012f\u017etu prie to atsiskyrimo, vis bandau prisiminti, \u2013 kai buvo k\u016bno diena, i\u0161vis atrod\u0117, kad nereikia drabu\u017ei\u0173. \u0160iaip nesu hedonist\u0117 nei nudist\u0117, bet ta diena buvo tokia \u2013 basos kojos, pajautimas. I\u0161 ten ateina labai daug j\u0117gos, atsiranda labai gra\u017ei\u0173 dalyk\u0173, ypa\u010d kai pavyksta i\u0161laikyti kontakt\u0105 su \u017eeme per p\u0117das ir palikti galv\u0105 debesyse. I\u0161 \u017eem\u0117s man ateina ir stipryb\u0117, apsauga, stabilumas. A\u0161 pati dar esu \u017eem\u0117s paie\u0161kose \u2013 tiek kaip \u017emogus, tiek kaip k\u016br\u0117ja. Dabar ji man \u2013 vienas svarbesni\u0173, daug klausim\u0173 kelian\u010di\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n Kai pagalvoju, kokia ji gra\u017ei. Kiek gyvyb\u0117s i\u0161 jos.<\/p>\n Labai \u017eemi\u0161kas ir paprastas klausimas: kiek laiko u\u017etrunka<\/strong> 108 kartus nusilenkti?<\/strong><\/p>\n Pusvaland\u012f.<\/p>\n O kas apima po to? Koks k\u016bno ir vidinis jausmas u\u017epl\u016bsta po \u0161ios praktikos?<\/strong><\/p>\n A\u0161 net turiu tok\u012f haiku, para\u0161yt\u0105 Godos Grigolyt\u0117s; galiu parodyti. Kas \u010dia para\u0161yta, tas ir vyksta man:<\/p>\n Ties 30 i\u0161pila prakaitas<\/p>\n Ties 70 nesulaikau raudos<\/p>\n O nuo 100 tegaliu d\u0117koti<\/p>\n Man tie nusilenkimai \u2013 toks atradimas! Nusilenkti \u017emogui, nusilenkti \u017eemei, viskam, kas aplinkui tave, ir atsigulti ant \u017eem\u0117s prie\u0161 visa tai.<\/p>\n Su \u0161itais klausimais a\u0161 ir prad\u0117jau \u2013 kas a\u0161 esu, i\u0161 kur a\u0161 esu? Ir i\u0161 proceso i\u0161sine\u0161iau daug. Nes procesai vyko ir mano asmenin\u0117je istorijoje \u2013 sapnai, mintys, ta visa istorija su manimi, vykusi nuo pat ma\u017eens, \u2013 a\u0161 tik dabar j\u0105 i\u0161ri\u0161in\u0117ju. Matyt, kai neliko \u012fprasto gyvenimo, daug kas i\u0161sigrynino, dalykai sukilo prie\u0161aky: ir ne tiktai teigiami, visoki\u0173 velni\u0173 i\u0161lindo. Pus\u0119 u\u017era\u0161\u0173 teko deginti, nes b\u016bt\u0173 i\u0161\u0117j\u0119s siaubo filmas.<\/p>\n Bet \u012fdomu kurti gro\u017e\u012f i\u0161 nelengv\u0173 dalyk\u0173. Mano vaikyst\u0117 buvo savoti\u0161ka, labai greitai tur\u0117jau u\u017eaugti, tos patirtys tikrai buvo sunkios. Ir man esminis stebuklas \u2013 \u012f\u017evelgti gro\u017e\u012f ten, kur gali matyti tiktai juoda. Ne gail\u0117tis sav\u0119s, bet surasti, kas ten buvo gra\u017eu.<\/p>\n \u0160is filmas man \u2013 apie to sunkumo gro\u017e\u012f, t\u0105 antr\u0105 jo pus\u0119, nes ji yra visur. O meil\u0117 ir gro\u017eis man eina per br\u016bk\u0161n\u012f, kaip vienas ir tas pats dalykas. Tiek \u201eAPNEA\u201c, tiek \u0161is darbas yra meil\u0117 ir visos \u012fmanomos jos formos, kiek j\u0173 manyje yra, kiek \u0161itoje istorijoje buvo.<\/p>\n Procesas buvo visapusi\u0161kas. Nesakau, kad patyriau nu\u0161vitim\u0105: tikrai ne, esu \u017emogus su savo d\u0117m\u0117mis. Dabar dar daugiau ne\u017einau, bet gal labiau save po to jau\u010diu. Labiau nebijau. Labiau pasitikiu. Gal net labiau save myliu. Gyvenu ir ie\u0161kau toliau, paprastai viskas. Nor\u0117josi nesusireik\u0161minti, nor\u0117josi kuo papras\u010diau, kuo ma\u017eiau, kuo \u0161variau, neu\u017ekrauti, neapkrauti, tiesiog pab\u016bti su tuo. Pasidalinti tuo, kas buvo, nors dalele. Leisti patirti ir sustoti bent tas kelias minutes, kol eina filmas.<\/p>\n I\u0161 ties\u0173, <\/strong>\u201eMA 108\u201c estetika be galo gra\u017eiai \u012fk\u016bnija to sustojimo, apie kur\u012f kalbi, pauz\u0117s id\u0117j\u0105. Spektaklyje \u201eAPNEA\u201c apie pauz\u0117s fenomen\u0105 kalb\u0117jai visai kitu rakursu, ta\u010diau, regis, jis tau labai svarbus. Kas tau yra pauz\u0117? Ar tai auginantis, ar dusinantis laikas? \u017dod\u012f \u201edusinantis\u201c naudoju, \u017einoma, ne atsitiktinai.<\/strong><\/p>\n \u201eAPNEA\u201c buvo apie dusul\u012f \u2013 kai d\u016bsti nuo deguonies ir eini pails\u0117ti po vandeniu, kur jo n\u0117ra. O su \u201eMA 108\u201c buvo atvirk\u0161\u010diai \u2013 tyrin\u0117jau visai kit\u0105 pauz\u0117s pus\u0119. Bet i\u0161 ties\u0173 lyg vyko tolesnis tos pa\u010dios temos tyrimas. Nors tik dabar, kai u\u017edavei \u0161it\u0105 klausim\u0105, visa tai ir suved\u017eiau. I\u0161 ties\u0173, tie darbai visi\u0161kai skirtingi, bet per juos lyg ir t\u0119siasi linija.<\/p>\n<\/a>
\nKadras i\u0161 filmo \u201eMA 108\u201c<\/em><\/p>\n<\/a>Kadras i\u0161 filmo \u201eMA 108\u201c<\/em><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Kadras i\u0161 filmo \u201eMA 108\u201c<\/em><\/p>\n<\/a>
\nKadras i\u0161 filmo \u201eMA 108\u201c<\/em><\/p>\n<\/a>Man \u201eMA 108\u201c yra drauge ir susim\u0105stymas, ar \u017emogus kartu su visais savo priklausiniais, daiktais, ry\u0161uliais, kuriuos sukaupia per gyvenim\u0105, yra integrali gamtos dalis, ar kra\u0161tovaizd\u017eio svetimk\u016bnis. Man \u012fdomu, kaip tu gamtoje, toje nat\u016bralioje t\u0117km\u0117je, \u0161io proceso metu matei save pa\u010di\u0105?<\/strong><\/p>\n<\/a>Lauros Vansevi\u010dien\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a>Filmu keliate klausimus, kas a\u0161 esu, i\u0161 kur at\u0117jau, ir kaip b\u016bti toliau. Ar per proces\u0105, kurdami film\u0105, radote b\u016bd\u0173, kaip toliau b\u016bti gyviems?<\/strong> Kas tau yra buvimas gyva?<\/strong><\/p>\n