![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/10\/Thomas-Schaupp_Luca-De-Vitis-nuotrauka.jpg\")
<\/a><\/em>Thomas Schauppas \/ Luca De Vitis nuotr.<\/em><\/p>\nDar studijuodamas meno istorij\u0105 Berlyne, 2010 metais T. Schauppas pirmosios praktikos metu atsid\u016br\u0117 Sashos Waltz & Guests komandoje, su kuria keliavo \u012f Pary\u017ei\u0173, o v\u0117liau \u012f dramaturgijos praktik\u0105 gilinosi Nacionaliniame \u0161okio centre Bukare\u0161te. Nutrauk\u0119s magistro studijas Berlyne, Thomasas pasin\u0117r\u0117 \u012f praktik\u0105 ir iki \u0161iol aktyviai kuria su choreografais Europoje ir u\u017e jos rib\u0173. \u012e studijas jis gr\u012f\u017eta nebent kaip d\u0117stytojas, reguliariai bendradarbiaudamas su auk\u0161tosiomis meno mokyklomis Berlyne, Reikjavike ir net Pekine. \u0160iuo metu jis yra vienas i\u0161 seminar\u0173 bei tinklalaid\u017ei\u0173 \u201eKontekstualizuojant \u0161ok\u012f\u201c kuratori\u0173. Taip pat, drauge su kuratore Arnbj\u00f6rg Mar\u00eda Danielsen dirba ties Goethe Morph projektu* Islandijoje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u012fdomiausiu faktu jo biografijoje i\u0161lieka momentas, kuomet \u012fgij\u0119s bakalauro diplom\u0105 medicinos moksl\u0173 srityje Frankfurte, gana greitai Thomasas pasirinko antras bakalauro studijas – meno istorij\u0105… Kas nutiko? \u201eTai \u2013 tikrai geras klausimas. Manau gyvenime kiekvienas pereiname am\u017ei\u0173, sakykime nuo 15 iki 20 met\u0173, kuomet i\u0161 esm\u0117s nelabai \u017einome, k\u0105 norime gyvenime veikti. A\u0161 nebuvau i\u0161imtis. Pamenu kaip kart\u0105 t\u0117tis sak\u0117, jog vaikyst\u0117je niekuomet nenor\u0117jau eiti \u012f zoologijos sod\u0105, vietoje to pra\u0161ydavausi nuvedamas \u012f muziej\u0173. Tad ka\u017ekuria prasme visuomet dom\u0117jausi menu. Manau man reik\u0117jo laiko tam, kad supras\u010diau ir atras\u010diau, kokia profesine forma a\u0161 galiu jame dalyvauti.\u201c<\/p>\n
Baig\u0119s mokykl\u0105 Thomasas pasakoja \u201epo keist\u0173 apylank\u0173\u201c atsid\u016br\u0119s medicinos laboratorijos techniko specialyb\u0117s studijose. Kaip tikina jis, vokie\u010di\u0173 kalba tai skamba dar sud\u0117tingiau, nors praktikoje, jau baigus studijas, darbe belieka \u201emygtuk\u0173 spaudin\u0117jimas\u201c: \u201eI\u0161 ties\u0173, a\u0161 labai m\u0117gau amerikie\u010di\u0173 serial\u0105 \u201eLigonin\u0117s priimamasis\u201c, tod\u0117l sugalvojau stoti \u012f medicin\u0105, bet Vokietijoje papulti \u012f tokias specialybes yra labai sunku, tad pasirinkau \u201eantr\u0105 variant\u0105\u201c. Studijos buvo labai \u012fdomios, nuodugniai susipa\u017einome su \u017emogaus anatomija ir daugeliu kit\u0173 medicinos moksl\u0173 pagrind\u0173. Vis d\u0117lto v\u0117liau darbe tik mechani\u0161kai spaudyti mygtukus man atsibodo, tad nusprend\u017eiau visk\u0105 keisti ir i\u0161sikraus\u010diau \u012f Berlyn\u0105, kuris tuo metu vis dar buvo labai d\u0117kingas tokiems likimo ie\u0161kotojams, kaip a\u0161.\u201c<\/p>\n
Bet kas, buv\u0119s Berlyne, patvirtins, jog nesusidurti su menais \u0161iame mieste \u2013 ne\u012fmanoma. B\u016btent \u010dia muziejus m\u0117g\u0119s vaikas tapo scenos menais susidom\u0117jusiu studentu, labai greitai \u012ftrauktu \u012f pat\u012f teatro vid\u0173. \u201eMeno studijos Vokietijoje yra ypatingai akademi\u0161kos, sausos. Nors jos ir parengia labai stiprius teoretikus, mano draugai gana anksti \u012fkal\u0117 man replik\u0105 \u201ebet juk tu visi\u0161kai ne\u017einai, kaip visa tai, apie k\u0105 kalbi teori\u0161kai, yra sukuriama praktikoje!\u201c. Tai i\u0161 ties\u0173 privert\u0117 Thomas\u0105 susim\u0105styti ir ie\u0161koti tos praktikos. \u010cia atsirado S. Waltz pavard\u0117, o tolimesni keliai \u2013 jau istorija. Kaip prisimena dramaturgas, reikalai po pirmosios praktikos prad\u0117jo jud\u0117ti labai greitai, kaip ir augo sukaupt\u0173 \u017eini\u0173 arsenalas.<\/p>\n
Bekalb\u0117dami sutariame, jog daugelis \u0161okio dramaturg\u0173 i\u0161 ties\u0173 niekada nestudijavo dramaturgijos, kaip specialyb\u0117s, ir \u010dia pateko vedami keist\u0173 teorijos ir praktinio darbo susid\u016brim\u0173. Bet kas, tur\u0117damas teorin\u012f meno studij\u0173 pagrind\u0105, atsid\u016br\u0119s repeticij\u0173 sal\u0117je gana greitai supranta b\u016btinyb\u0119 pildyti savo \u017einias praktika tam, kad gal\u0117t\u0173 lygiaver\u010diai bendrauti ir bendradarbiauti su k\u016br\u0117ju. Ypatingai dirbant dramaturgo pozicijoje, reikalaujan\u010dioje reaguoti \u012f k\u016brin\u012f ne tik profesine, bet ir asmenine, emocine sav\u0119s dalimis. \u201eGalima ateiti i\u0161 teorijos \u012f praktik\u0105, arba ir dar kitu \u2013 darbininko keliu. Tikrai ne\u017einau, kaip skirt\u0173si mano perspektyva, \u017evilgsnis \u012f pasaul\u012f be patirties laboratorijos techniku. Labai svarbia konteksto ir \u017evilgsnio dalimi man visuomet i\u0161lieka \u201e\u017emogaus nebuvusio teatro viduje\u201c perspektyva. Ne\u017einau, kur \u0161iandien b\u016b\u010diau be jos, ar gal\u0117\u010diau taip pat dirbti. Man visuomet svarbu priminti ir prisiminti paprast\u0105 fakt\u0105, jog be k\u016br\u0117j\u0173, spektaklio metu yra ir \u017ei\u016brovas. Mes visuomet kalbame apie atskirt\u012f tarp meninink\u0173 ir publikos, bandome ties tuo dirbti, bet man atrodo, kad per paskutiniuosius de\u0161imt met\u0173 \u0161is tarpas tik padid\u0117jo. Deja. \u017dinau, kad taip kalb\u0117damas skambu provokuojan\u010diai, bet \u0161iame kontekste i\u0161populiar\u0117jusi dramaturgija, kaip pozicija, kartais tampa k\u016br\u0117jo alibi. Techni\u0161kai apie j\u0105 buvo pagalvota, bet ne\u017einia, kiek i\u0161 tikro tai r\u016bp\u0117jo.\u201c<\/p>\n
Diskutuojant apie tai, jog tikriausiai ne tik Lietuvoje iki \u0161iandien reikia ai\u0161kintis skirtis tarp dramaturgo ir pjes\u0117s autoriaus, kaip ir kas kart\u0105 i\u0161 naujo komandoje subalansuoti k\u016br\u0117j\u0173 pozicijas, ateiname prie \u017eod\u017eio \u201eempatija\u201c.<\/p>\n
man dramaturgija yra empatijos praktika,<\/em><\/p>\n kontekstualizuojanti ir tiesianti tiltus<\/em><\/p>\n tarp meno k\u016brinio ir visuomen\u0117s,<\/em><\/p>\n tarp darbo ir publikos<\/em><\/p>\n tarp k\u016br\u0117jo atsakomyb\u0117s ir bendros k\u016brybos,<\/em><\/p>\n tarp menininko ir institucijos<\/em><\/p>\n <…><\/em><\/p>\n Tai \u2013 tarp sociali\u0173 ir kult\u016brini\u0173 main\u0173 \u012fk\u016bnyta praktika<\/em><\/p>\n i\u0161 produktyvios polemikos.<\/em><\/p>\n Ji ie\u0161ko gyvos diskusijos \u2013 <\/em><\/p>\n susikertan\u010dios, feministin\u0117s ir \u012ftraukian\u010dios.<\/em><\/p>\n Ir \u0161ia prasme, auk\u0161\u010diau visko<\/em><\/p>\n Dramaturgija yra socialin\u0117 susitikimo praktika<\/em><\/p>\n gyvenant bendryst\u0117je.[1]<\/strong><\/a><\/em><\/p>\n Perskai\u010diusi Thomaso apm\u0105stymus apie dramaturgij\u0105, prisimenu, jog visada sakau, kad did\u017eioji dalis mano darb\u0173 teatre remiasi \u012f: \u201ePapasakok, apie k\u0105 nori kalb\u0117ti ir a\u0161 tau pad\u0117siu b\u016bti suprastam\u201c, tod\u0117l dramaturgija, kaip empatija, atrodo ypatingai artima s\u0105voka. Empatija i\u0161 ties\u0173 yra pamatinis dramaturgijos d\u0117muo, – b\u016bti empati\u0161ku su \u017emon\u0117mis, su kuriais dirbi ties labai jautriais, k\u0105 tik \u010dia, sal\u0117je, atsiradusiais ma\u017ey\u010diais ir dideliais k\u016briniais. \u201eO taip ir tavo apibendrinimas yra puikus. Man tikriausiai teks j\u012f pasivogti (juokiasi<\/em>). Pagalba ir parama tam, k\u0105 kitas nori papasakoti \u017ei\u016brovui. Beje, kaip tik vakar diskutavome su kolega, kad dramaturgai ir dramaturgai-choreografai tikriausiai ir skiriasi tuo, jog pirmieji visuomet bus suinteresuoti pad\u0117ti k\u016br\u0117jui i\u0161reik\u0161ti j\u0173 mintis, o antrieji patardami vis tiek bandys transliuoti savo id\u0117jas. Bet kuriuo atveju manau, kad su dramaturgais dirbti i\u0161 esm\u0117s ry\u017etasi k\u016br\u0117jai s\u0105moningai \u017einantys savo silpn\u0105sias vietas (tai gali b\u016bti ir papras\u010diausi spektakli\u0173 apra\u0161ai). Taip pat tie, kuriuos domina kurti men\u0105 ne tik sau, bet ir kitiems. Visuomet i\u0161liks klausimas, kaip toli tur\u0117tume siekti savosios publikos, bet manau i\u0161 esm\u0117s per da\u017enai pamir\u0161tame koks i\u0161 ties\u0173 ma\u017eas, palyginus su dramos, operos teatru, yra \u0161iuolaikinio \u0161okio publikos ratas.\u201c<\/p>\n Suprasdamas, kokios abstrak\u010dios gali pasirodyti jo pasirinktos temos, Thomasas priduria, jog sveika da\u017eniau atsigr\u0119\u017eti \u012f paprastus klausimus vardan jau min\u0117tos perspektyvos ir pasirenkam\u0173 dramaturgijos \u012franki\u0173. Kokie jie? \u201eKai kas nors paklausia, kaip a\u0161 dirbu, suprantu, kad tai kas kart\u0105 skiriasi. Tai, kuo a\u0161 naudojuosi n\u0117ra i\u0161 anksto sukomplektuota \u012franki\u0173 d\u0117\u017e\u0117. Mano principas yra rinkimas ir kaupimas tiek informacijos, tiek ir paties po\u017ei\u016brio, vedan\u010dio link vieno matymo ta\u0161ko. Ir visa tai vyksta b\u016bnant proceso viduje. I\u0161likti kiek atsitraukus, nors ir dalyvaujant vidiniuose procesuose.\u201c<\/p>\n Visa tai tikra tiesa, bet ar neb\u016bna taip, jog kartais aplanko mintis: ar tai, k\u0105 a\u0161 veikiu, galima pavadinti profesija? Juk tik s\u0117d\u017eiu ir sakau, k\u0105 galvoju… \u201eBe abejon\u0117s, tikrai kartais galvoji: vau, u\u017e k\u0105 man moka pinigus, juk a\u0161 tiesiog s\u0117d\u017eiu ir i\u0161rei\u0161kiu pasteb\u0117jimus, mintis apie tai, k\u0105 matau, gird\u017eiu, jau\u010diu, uod\u017eiu, – visk\u0105, k\u0105 galima gauti i\u0161 k\u016brinio tuo metu. (Beje, d\u0117l to man n\u0117ra labai priimtinas \u201eoutside eye\u201c (lt. akis i\u0161 \u0161alies) terminas, nes manau, kad \u0161is darbas reikalauja vis\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 pajungimo.) Tuo pa\u010diu metu \u017einau ir suprantu, kad \u017eod\u017eiais i\u0161reik\u0161ti savo \u012f\u017evalgas ir suvokim\u0105, yra \u012fg\u016bdis. Ir tai n\u0117ra ka\u017ekas, ko mus moko mokykla, t\u0117vai. Turi nuolat ties tuo dirbti pats. Tai tikrai yra gabumas. Tarkime, manau ir pati esi daug kart\u0173 susid\u016brusi su momentu diskusijoje po spektaklio, kai \u017ei\u016brovai sako, jog jie nesupranta \u0161okio, ar jiems sunku apib\u016bdinti, k\u0105 jie jau\u010dia… Tada supranti, kaip giliai negeb\u0117jimas i\u0161reik\u0161ti yra \u012fsi\u0161aknij\u0119s. Taip man primenama, jog geb\u0117ti t\u0105 daryti yra gabumas ir u\u017e tai gauti pinigus yra normalu. Lygiai taip pat, kaip ir tur\u0117ti bei nuolat ugdyti savo kritin\u012f m\u0105stym\u0105, – vien\u0105 esmini\u0173 dramaturgo savybi\u0173. Ir visa tai kainuoja tikrai daug energijos.\u201c<\/p>\n I\u0161 ties\u0173, kartais labai sunku paai\u0161kinti kitam, kod\u0117l po repeticijos i\u0161 sal\u0117s i\u0161eini i\u0161sunktas, nors i\u0161 \u0161ono gali pasirodyti, jog tik s\u0117d\u0117jai, steb\u0117jai ir pasakei por\u0105 pastab\u0173. K\u016brinio, ypatingai dar nebaigto, kontekstualizavimas \u201e\u010dia ir dabar\u201c i\u0161 vis\u0173 \u012fmanom\u0173 pusi\u0173 reikalauja did\u017eiulio susikaupimo. Kitas dalykas \u2013 pastabos, kurias visuomet norisi perteikti atsargiai, ne\u012fjautrinant ir taip emoci\u0161kai \u012fkrauto k\u016brybinio proceso. Ar dirbant tokiose aplinkyb\u0117se nesinori apsistoti tik ties pa\u017e\u012fstamais k\u016br\u0117jais, susikalb\u0117ti \u201ei\u0161 pus\u0117s \u017eod\u017eio\u201c? \u201e\u017dinoma, dirbant ilgus metus kartu, su k\u016br\u0117ju galima ne tik lengviau susikalb\u0117ti, bet ir galvoti ne apie vieno darbo strukt\u016br\u0105, o d\u0117lioti ir bendrus k\u016brybos d\u0117snius. Vis d\u0117lto kiekvienas projektas su nauja k\u016brybine komanda yra ne tik nauja patirtis, bet ir geras stimulas i\u0161 naujo perkratyti savo \u201e\u012franki\u0173 d\u0117\u017e\u0119\u201c ir perspektyv\u0105. M\u0117gstu sakyti, jog a\u0161 \u017einau po truput\u012f apie daug dalyk\u0173 vietoje to, kad \u017eino\u010diau daug apie vien\u0105. T\u0105 geriausiai ir ugdo darbas su naujais, kartais ir jaunesniais k\u016br\u0117jais, \u012fgaunant nauj\u0173 po\u017ei\u016brio ta\u0161k\u0173, kvestionuojant savo veiklos modelius. Tai man teikia daug d\u017eiaugsmo. Be to, turiu prisipa\u017einti, kad dabar kai esu 38-eri\u0173, imu sav\u0119s da\u017eniau klausti, vertinti save i\u0161 naujo ir i\u0161 naujo, ar dar netapau dramaturgo kli\u0161e \u2013 vyresniu baltaod\u017eiu i\u0161mintingu vyru? Galb\u016bt tai daugiau voki\u0161ko teatro kli\u0161\u0117. Nesakau, kad esu i\u0161mintingas, bet esu baltaodis ir tampu vis vyresnis. Tod\u0117l taip, konteksto \u012fvairov\u0117 man labai svarbi. Be to, esu labai laimingas, gal\u0117damas dirbti skirtingose \u0161alyse, jos daugumoje i\u0161lieka Vakar\u0173 Europos ir Skandinavijos ribose.\u201c<\/p>\n Daugiau informacijos apie nemokam\u0105 vie\u0161\u0105 paskait\u0105 ie\u0161kokite <\/strong>www.dance.lt<\/strong><\/a> puslapyje.<\/strong><\/p>\n —<\/p>\n<\/a>Anne Mareike Hess \/ Nepertraukiama kar\u017eyg\u0117, Naujasis Baltijos \u0161okis. Dmitrijaus-Matvejevo-nuotr.<\/em><\/p>\n