![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/11\/DSC06778-scaled.jpg\")
<\/a>Organizatori\u0173 nuotraukos<\/em><\/p>\nTa\u010diau i\u0161 prad\u017ei\u0173 norisi pakalb\u0117ti apie \u201eSaugant \u0161ilum\u0105\u201c patirt\u0105 \u0161okio kaip meno gelm\u0119. K\u016br\u0117jai ra\u0161o: \u201eSpektaklis gim\u0117 i\u0161 intymaus tro\u0161kimo v\u0117l susitikti, i\u0161matuoti save, susilieti. Spektaklyje regimas gilus noras r\u016bpintis \u0161okiu ir jo apgyvendinta erdve, pasitelkiant k\u016bn\u0173 bei juose esan\u010di\u0173 siel\u0173 \u0161ilum\u0105.\u201c Nors apra\u0161ymas skamba misti\u0161kai, ta\u010diau neai\u0161ku kokiais b\u016bdais b\u016btent tai ir jau\u010diama spektaklyje: gilus noras r\u016bpintis \u0161okiu ir jo apgyvendinta erdve \u010dia yra ne skambi metafora, bet beveik pir\u0161tais u\u017e\u010diuopiamas rei\u0161kinys. Rodosi, kad \u0161ok\u0117jai i\u0161 ties\u0173 saugo \u0161ilum\u0105: tarp deln\u0173, tarp p\u0117d\u0173, tarp susilie\u010dian\u010di\u0173 k\u016bno dali\u0173, tame ore, kur\u012f skrod\u017eia sinchroni\u0161kai ir tokioje tarpusavio derm\u0117je, kad trys k\u016bnai atrodo lyg vientisas l\u0105steli\u0173 junginys. Rai\u0161kiame, sodriame pla\u0161tak\u0173 \u017eaidime i\u0161 ties\u0173 sp\u0117ja susikaupti \u0161ilumos molekul\u0117s, i\u0161siliejan\u010dios \u012f raumenis, kurie v\u0117liau supa tas molekules \u0161okdami it tos pa\u010dios krypties v\u0117jo pustomi augalai. Sunku nupasakoti, kiek daug sveria grynasis \u0161okis \u0161iame spektaklyje, ta\u010diau jis \u010dia \u2013 \u012fklampinanti materija, tamsioji visatos med\u017eiaga, kuri\u0105 nelengva \u012f\u017eodinti ir net aptikti, jauti tik jos poveik\u012f, nors ne\u017einai, kas tai. Trys \u0161ok\u0117jos \u2013 Matilde Cortivo, Vanessa Guidolin, Viola Pantano \u2013 sk\u0119sta tokiame viena kitos \u012fsiklausyme, lyg vis\u0105 laik\u0105 i\u0161saugot\u0173 stichi\u0161k\u0105, gamti\u0161k\u0105 k\u016bn\u0173 ry\u0161\u012f. Lyg vienos oda reaguot\u0173 \u012f kitos praeinant sukelt\u0105 oro daleli\u0173 judes\u012f. \u0160ie mikros\u0105ry\u0161iai ypa\u010d jautriai skleid\u017eiasi tada, kai visas kr\u016bvis sutelkiamas tik \u012f i\u0161 po kelni\u0173 ky\u0161an\u010dias p\u0117das, tik \u012f i\u0161 po \u0161vark\u0173 i\u0161slystan\u010dias rankas, ka\u017ek\u0105 labai smulkaus ir retai kada scenoje i\u0161naudojamo.<\/p>\n
Nebesipl\u0117siu \u2013 viliuosi, kad i\u0161 to jau ai\u0161ku, koks sunkiasvoris ir gilus yra choreograf\u0117s Alessia\u2019os Gatta po\u017ei\u016bris \u012f gryn\u0105j\u012f \u0161ok\u012f. Ta\u010diau spektaklyje \u201eSaugant \u0161ilum\u0105\u201c ilgainiui atsiranda svetimk\u016bnis: reik\u0161m\u0117. Arba m\u0117ginimas \u012fvilkti k\u016bn\u0105 \u012f kok\u012f nors ai\u0161kios definicijos r\u016bb\u0105, kuris tarsi prapl\u0117st\u0173 \u0161okio prasm\u0119 (nors \u010dia to tikrai netr\u016bksta). B\u016bna spektakli\u0173, kuriuose papildomi \u017eenklai, siu\u017eetai, dramaturgin\u0117s linijos sustiprina \u0161ok\u012f, nes jam pa\u010diam neu\u017etenka tvirtyb\u0117s ir kr\u016bvio. O Gatta\u2019os \u0161okis, man regis, suei\u017e\u0117ja kaip tik tada, kai jo k\u016bn\u0173 kalb\u0105 u\u017eter\u0161ia burn\u0173 kalba (to understand the wheather is to understand the universe<\/em>), kai nuog\u0105 judesio spalv\u0105 sunaikina sintetinis plastiko ir folijos koloritas. Kai ant gyvybe pulsuojan\u010dio veido u\u017ededama m\u0117lynuojanti kauk\u0117, o \u012f rankas \u0161ok\u0117jui \u012fdedamas t\u0117km\u0119 sustabdantis b\u016bgnas. Visi \u0161ie objektai, tur\u012f komunikuoti su \u017ei\u016brovu, perima \u017eod\u012f ir tarsi padeda para\u0161\u0105 po spektaklio poveikiu, nors vienintel\u0117 mintis, ateinanti spektaklio metu, skamba taip: duokite \u0161okiui ramyb\u0119.<\/p>\n Klimatas, oro s\u0105lygos, atmosferos rei\u0161kiniai ir j\u0173 veikiamo k\u016bno reakcijos savaime yra \u012fdomu. Ta\u010diau \u0161iame tikrame<\/em> k\u016bn\u0173 patyrime susikelti \u0161alt\u012f plastmasin\u0117mis snaig\u0117mis, melsvos polietileno pl\u0117vel\u0117s \u201e\u0161al\u010diu\u201c ar kar\u0161t\u012f \u2013 auksin\u0117s folijos lak\u0161to tvisk\u0117jimu \u2013 yra melaginga, netikra, li\u016bdna. Nors teatras mus geba \u012ftikinti bet kuo, \u0161alia tokios k\u016bn\u0173 gyvyb\u0117s joks melas nebetinka: visi scenografiniai atributai ir j\u0173 nuorodos \u012f titan\u0105 Atlas\u0105, laikant\u012f dangaus skliaut\u0105, ir sniego deiv\u0119 \u010cion\u0119 rodosi atitempti ir pad\u0117ti ne vietoj. Tame dviej\u0173 susijungusi\u0173 pla\u0161tak\u0173 \u0161ilumos saugojime dievi\u0161kumo, j\u0117gos ir klimato at\u0161ilimo yra daugiau, nei bet kokiame titani\u0161kame \u012fvaizdyje ar aukso j\u016bros kaitriame raibuliavime.<\/p>\n \u0160iam spektakliui tinka abstrakcijos ir didesni masteliai: kai du k\u016bnai susijungia \u012f vien\u0105 pla\u010diai gulint\u012f k\u016bn\u0105, kai du k\u016bnai susijungia \u012f vien\u0105 labai auk\u0161t\u0105, l\u0117tai vaik\u0161tan\u010di\u0105 \u017emogyst\u0105, lyg ap\u017ei\u016brin\u0117t\u0173 \u017eem\u0119 i\u0161 auk\u0161tai ir labai pla\u010diai, tuomet suvokimo prasme irgi persikeli \u012f kit\u0105 zon\u0105. Ta\u010diau u\u017etenka \u0161ok\u0117joms staiga atsibusti ir prad\u0117ti daryti viena kitai dirbtin\u012f kv\u0117pavim\u0105 \u2013 ir v\u0117l gr\u012f\u017eta sintetika, suvaidinto teatro jausmas. Kita vertus, gal kaip tik per tok\u012f susmulk\u0117jim\u0105 i\u0161ry\u0161k\u0117ja anoji didyb\u0117.<\/p>\n<\/a><\/p>\n