{"id":13332,"date":"2022-11-16T12:57:24","date_gmt":"2022-11-16T10:57:24","guid":{"rendered":"http:\/\/dance.lt\/new\/?p=13332"},"modified":"2022-11-16T12:58:38","modified_gmt":"2022-11-16T10:58:38","slug":"sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/","title":{"rendered":"\u0160OKTI KAR\u0104 | Sociopolitin\u0117 pasaulio istorija per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f"},"content":{"rendered":"

Su choreografu Vy\u010diu Jankausku susira\u0161in\u0117jome lai\u0161kais. Nor\u0117josi pasikalb\u0117ti apie \u0161iuolaikinio \u0161okio ir karo \u012ftampas; b\u016bdus, kuriais \u012fvair\u016bs pasaulio konfliktai koregavo \u0161ios \u0161okio r\u016b\u0161ies formavim\u0105si; apskritai apie meno prasm\u0119 \u0161iandien. Prad\u0117j\u0119 nuo karo \u0161oki\u0173, nukeliavome iki karo informacijos vartojimo kaip rutinos ir meno kaip seismini\u0173 bang\u0173 fiksavimo aparato.<\/p>\n

Bet prad\u0117ti noriu nuo m\u016bs\u0173 pokalbio pabaigos:<\/p>\n

\u201eSkaitau Tave ir galvoju: ar per daug skambiai pasakysiu, hipoteti\u0161kai teigdama, kad, palyginti su kitomis \u0161okio r\u016b\u0161imis, \u0161iuolaikinis \u0161okis \u2013 vienas i\u0161 informatyviausi\u0173 \u0161altini\u0173 skaityti pasaulio sociopolitin\u0119 istorij\u0105?<\/i><\/p>\n

\u0160okis ir politika nuolatos tarpusavyje s\u0105veikavo, ir ta s\u0105veika da\u017eniausiai buvo dvejopa: arba \u0161okis atspind\u0117jo ir \u012fk\u016bnijo politin\u0119 gali\u0105, arba jai prie\u0161inosi per savo santyk\u012f su primestomis galiojan\u010diomis normomis ir konvencijomis. Galb\u016bt pagrindinis skirtumas, palyginti su kitomis \u0161okio r\u016b\u0161imis, kad \u0161iuolaikinis \u0161okis yra vienintelis \u0161okis, kuris vystosi nuolat apm\u0105stydamas pats save ir savo ry\u0161\u012f su supan\u010diais kontekstais. B\u016btent tod\u0117l \u0161iuolaikinis \u0161okis gali b\u016bti puikiu \u0161altiniu skaityti XX ir XXI a. sociopolitin\u0119 raid\u0105, juo labiau kad dalis paties \u0161iuolaikinio \u0161okio siekia kriti\u0161kai apm\u0105styti savo santyk\u012f su \u0161iandienos politika, idant v\u0117l netapt\u0173 aklu politin\u0117s galios \u012frankiu.\u201c<\/p>\n

\"\"<\/a>Vytis Jankauskas. Butauto Barausko nuotrauka i\u0161 asmeninio archyvo<\/em><\/p>\n

***<\/p>\n

Prad\u017eiai nor\u0117t\u0173si bendrai suvokti \u0161okio ir karo s\u0105saj\u0105. Kuo apskritai svarbus \u0161okis kaip k\u016bno laisv\u0117s forma agresijos fone? Jeigu m\u0105stytume apie men\u0173 vaidmen\u012f visuomen\u0117s gyvenime karo metais, kokia vieta \u010dia atitekt\u0173 \u0161okiui?<\/b><\/p>\n

I\u0161 \u0161okio mokslinink\u0173 tyrim\u0173 \u017einome, kad nuo seniausi\u0173 \u017emonijos laik\u0173 \u0161alia \u012fvairi\u0173 kit\u0173 apeigini\u0173 \u0161oki\u0173 svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 \u201ekaro \u0161okiai\u201c, kuriuos atlikdavo ir moterys, ir vyrai. Pirmyk\u0161\u010diams kariams \u0161okiai tur\u0117jo magi\u0161k\u0105 reik\u0161m\u0119 ir didel\u0119 psichologin\u0119 \u012ftak\u0105. Taigi, matome, jog karas, nepaisant naujausi\u0173 ginkl\u0173 technologij\u0173, visada buvo ir yra labai k\u016bni\u0161ka egzistencija bei visada ka\u017ekaip s\u0105veikavo su \u0161okiu.<\/p>\n

\u0160i s\u0105veika t\u0119siasi iki \u0161i\u0173 dien\u0173, \u012fgydama vis nauj\u0173 form\u0173. Ne\u017einau, kiek svarbus \u0161okis yra \u0161iandieninio karo Ukrainoje metu. Galb\u016bt pa\u010diu karo metu yra ir b\u016btinesni\u0173, svarbesni\u0173, prasmingesni\u0173 veikl\u0173, \u012f kurias patys menininkai, \u0161ok\u0117jai gali arba turi \u012fsitraukti, pavyzd\u017eiui: tarnyba kariuomen\u0117je, pagalba medikams, \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 savanoryst\u0117, labdara, logistika ir t. t. O pa\u010diame \u0161okyje karo metu labiausiai turb\u016bt i\u0161ry\u0161k\u0117ja dvi jo funkcijos: terapin\u0117 ir pasiprie\u0161inimo. Nors pirmomis karo dienomis tiek mano, tiek kit\u0173 \u0161ok\u0117j\u0173 k\u016bnai, kiek teko gird\u0117ti, buvo susting\u0119 nuo patirto emocinio ir fizinio \u0161oko. Taip pat tur\u0117tume nepamir\u0161ti, kad agresorius irgi \u0161oka. Esu mat\u0119s vaizdo \u012fra\u0161\u0173, kuriuose jauni rus\u0173 kareiviai karo \u010ce\u010d\u0117nijoje metu pertrauk\u0117l\u0117se tarp karini\u0173 veiksm\u0173 sustoj\u0119 ratu \u0161oka \u0161okius, primenan\u010dius breik\u0105. Gali b\u016bti, kad tai jie daro ir dabar Ukrainoje.<\/p>\n

Kaip manai, kiek tokios praktikos yra kari\u0173 juokai, ir kiek \u2013 neatsitiktiniai, pa\u010di\u0173 k\u016bn\u0173 pas\u0105moningai kil\u0119 ritualai ar net kolektyvin\u0117s atminties p\u0117dsakai? Gal \u010dia pat gal\u0117tum truput\u012f prapl\u0117sti karo \u0161oki\u0173 istorij\u0105? Kokia buvo j\u0173 prasm\u0117 ir rai\u0161ka? Kaip ilgai jie buvo gyvi?<\/b><\/p>\n

Nuo seniausi\u0173 laik\u0173 egzistuoja daugyb\u0117 karo \u0161okio pavyzd\u017ei\u0173. Mokslininkai teigia, kad b\u016bdingiausias karo \u0161oki\u0173 bruo\u017eas \u2013 tikslus m\u016b\u0161io scen\u0173 atvaizdavimas. Karo \u0161okiuose jaunuoliai mok\u0117si naudotis ginklais, dalyvauti m\u016b\u0161yje, ugd\u0117 i\u0161tverm\u0119 ir j\u0117g\u0105. \u017dinoma, daug pavyzd\u017ei\u0173, kada m\u016b\u0161is prasid\u0117davo abiej\u0173 pusi\u0173 \u0161okiais, siekiant psichologi\u0161kai paruo\u0161ti karius. Ypating\u0105 vaidmen\u012f karo \u0161okiai vaidino ir i\u0161kilmingose ceremonijose nugal\u0117toj\u0173 garbei. Pavyzd\u017eiui, \u0160iaur\u0117s Amerikos ind\u0117n\u0173 skalpo \u0161okis, kur kariai su fakelais ir prie\u0161o skalpais \u0161okdavo penkiolika par\u0173 be pertraukos. Karo \u0161okiai buvo laikomi \u0161ventais, jais gyd\u0117 ligonius ir gelb\u0117jo nuo nelaimi\u0173. Moterys, likusios namuose karo metu, \u0161okdavo magi\u0161kus \u0161okius, pam\u0117gd\u017eiojan\u010dius m\u016b\u0161\u012f, siekdamos suteikti dr\u0105sos savo vyrams ir u\u017etikrinti s\u0117km\u0119 bei pergal\u0119. \u0160okius atlikdavo dien\u0105 ir nakt\u012f be pertraukos \u2013 kol vyrai gr\u012f\u017edavo namo. Apskritai, manoma, jog karo \u0161okiai buvo vieni i\u0161 pa\u010di\u0173 reik\u0161mingiausi\u0173 senov\u0117s gen\u010di\u0173 gyvenime.<\/p>\n

\u0160iandien pilnas internetas \u0161oki\u0173 karo metu vaizdo \u012fra\u0161\u0173, kuriuos atlieka rus\u0173, ukrainie\u010di\u0173, \u010de\u010d\u0117n\u0173 ir kiti kariai. Koki\u0105 reik\u0161m\u0119 \u0161okis turi \u0161iandien \u0161iems kariams, sunku pasakyti, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti atskir\u0173 tyrim\u0173 tema. Galime tik sp\u0117lioti, kad tai gali b\u016bti priklausymo etninei grupei, sinchronizacijos, mobilizacijos, pramogos, i\u0161krovos, gedulo, agresijos ir kitokios i\u0161rai\u0161kos. Ir tikriausiai tu teisi, jog \u0161i\u0173 \u0161oki\u0173 \u0161aknys veda ka\u017ekur \u012f seniausius \u017emonijos laikus, tik \u0161iandien mes matome naujas netik\u0117tas to i\u0161rai\u0161kas bei formas.<\/p>\n

Skaitant apie \u0161ok\u012f pasaulini\u0173 kar\u0173 metu, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad \u0161okin\u0117 rai\u0161ka, kitaip nei kitos meno r\u016b\u0161ys, agresijos laiku net suintensyv\u0117davo. \u017dinoma, daugiau kalbama apie \u017emoni\u0173 b\u016brim\u0105si, laisvas \u0161okio praktikas; pasakojama ir apie fakt\u0105, kad Antrojo pasaulinio karo metais radijas ypa\u010d gausiai transliavo \u0161oki\u0173 muzik\u0105. Ta\u010diau abiej\u0173 kar\u0173 metu gim\u0117 ir nauj\u0173 pramoginio \u0161okio r\u016b\u0161i\u0173, tad pana\u0161u, kad intensyvu buvo ne tik m\u0117g\u0117j\u0173 bendruomen\u0117se, bet ir profesionaliame \u0161okyje. Kas \u0161i\u0173 kar\u0173 metu vyko k\u0105 tik prad\u0117jusio formuotis \u0161iuolaikinio \u0161okio pasaulyje? Ar karas kaip fenomenas kada nors kaip nors paveik\u0117 \u0161iuolaikinio \u0161okio formavim\u0105si, b\u016bt\u012f?<\/b><\/p>\n

Taip, kai vartojame s\u0105vok\u0105 \u201e\u0161okis\u201c, tur\u0117tume prisiminti, kad vartojame \u017eod\u012f, talpinant\u012f savyje gausyb\u0119 \u012fvairiausi\u0173 \u0161okio praktik\u0173 ir kontekst\u0173. Tai, pavyzd\u017eiui, socialiniai, etniniai, religiniai \u0161okiai, \u0161okio terapijos praktikos bei profesionalus, vadinamasis Vakar\u0173 teatro \u0161okis, kuris v\u0117lgi gali b\u016bti skirstomas \u012f klasikin\u012f bei \u0161iuolaikin\u012f ir kt. Tod\u0117l vartodami \u0161i\u0105 s\u0105vok\u0105 visada tur\u0117tume patikslinti, kuri\u0105 konkre\u010di\u0105 \u0161okio srit\u012f turime omenyje, nes visos jos tuo pa\u010diu metu gali labai skirtingai reik\u0161tis ir funkcionuoti. Antrojo pasaulinio karo metu \u0161okio terapija kaip specifin\u0117 \u0161okio praktika dar nelabai buvo atsiradusi, ta\u010diau nes\u0105moningas terapinis poreikis tikriausiai jau egzistavo ir tai l\u0117m\u0117 \u012fvairi\u0173 socialini\u0173 \u0161oki\u0173 suklest\u0117jim\u0105, kurie buvo populiariosios kult\u016bros dalis, o \u0161i kult\u016bra turb\u016bt geriausiai pad\u0117jo \u017emon\u0117ms nors \u0161iek tiek u\u017esimir\u0161ti karo baisum\u0173 aplinkoje. Be to, d\u017eiazo muzikos ir \u0161okio spartus populiar\u0117jimas Europoje buvo susij\u0119s su bendra amerikieti\u0161kosios kult\u016bros mada bei sklaida pasaulyje, kas taip pat i\u0161 dalies buvo karo i\u0161dava.<\/p>\n

\u0160iuolaikinis \u0161okis visada buvo labai jautrus istoriniams, socialiniams, politiniams kontekstams, tod\u0117l ir karas kaip viena i\u0161 baisiausi\u0173 \u017emoni\u0173 samb\u016bvio form\u0173 visada stipriai \u0161ok\u012f veik\u0117. Pirmasis pasaulinis karas paliko didel\u012f atgars\u012f to meto vokie\u010di\u0173 modernaus \u0161okio k\u016br\u0117j\u0173 k\u016bryboje. Ry\u0161kiausiai tai atsispindi Mary Wigman k\u016bryboje, pavyzd\u017eiui, kompozicijoje \u201eTotenmal\u201c (\u201eApraudojimas\u201c, 1930), kurioje apraudami \u017euv\u0119 vokie\u010di\u0173 kariai, taip pat Kurto Jooso \u201eThe Green Table\u201c (\u201e\u017daliasis stalas\u201c, 1932), kuris da\u017enai vadinamas pacifistiniu k\u016briniu, protestavusiu prie\u0161 karo beprasmyb\u0119. Antrojo pasaulinio karo p\u0117dsak\u0173 galima matyti amerikiet\u0117s choreograf\u0117s, daininink\u0117s, kompozitor\u0117s Meredith Monk antifa\u0161istin\u0117je operoje \u201eQuarry\u201c (1976), vaizduojan\u010dioje sergant\u012f vaik\u0105, kurio liga progresuoja kartu su diktatoriaus i\u0161kilimu ir aplinkoje vis labiau \u012fsivyraujan\u010dia beprotybe. \u017dymiosios vokie\u010di\u0173 choreograf\u0117s Pinos Bausch k\u016brinyje \u201eCafe Muler\u201c (1978), atsispindi pa\u010dios autor\u0117s vaikyst\u0117s patirtys karo metu.<\/p>\n

Ta\u010diau svarbu pamin\u0117ti, kad po Antrojo pasaulinio karo modernus \u0161okis kuriam laikui beveik i\u0161nyksta i\u0161 Europos kult\u016brinio peiza\u017eo. \u0160okio istorikai tai sieja su tuo, jog po karo baisybi\u0173 \u017emon\u0117s nor\u0117jo \u201elengvesni\u0173\u201c men\u0173, taip pat su tuo, kad europie\u010diams modernus \u0161okis da\u017eniausiai asocijavosi su vokie\u010di\u0173 kult\u016bra, o po karo ji buvo tarsi at\u0161aukta, pana\u0161iai kaip rus\u0173 kult\u016bra \u0161iuo metu. Vietnamo karo atgarsi\u0173 galime matyti XX a. 7-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos \u2013 8-ojo prad\u017eios JAV postmodernaus \u0161okio k\u016br\u0117j\u0173 darbuose. Pavyzdys gal\u0117t\u0173 b\u016bti Yvonne Rainer \u201eConvalescent dance\u201c (\u201eSveikstan\u010diojo \u0161okis\u201c), kuris buvo atliktas \u201eAngry Arts Week\u201c metu \u2013 meninink\u0173 inicijuotame proteste prie\u0161 Vietnamo kar\u0105 1967 m. Niujorke, kur dalyvavo daugiau nei 500 meninink\u0173 ir apie 62 t\u016bkst. kit\u0173 dalyvi\u0173. Taip pat Steve\u02bco Paxtono k\u016brinys \u201eCollaboration with Wintersoldier\u201c (\u201eBendradarbiavimas su \u017eiemos kareiviu\u201c), sukurtas 1971 m. kartu su nepritarian\u010diais Vietnamo karui veteranais. Belg\u0173 choreograf\u0117 Anne Teresa De Keersmaeker 2002 m. suk\u016br\u0117 solo darb\u0105 \u201eOnce\u201c (\u201eKart\u0105\u201c), kuris i\u0161rei\u0161k\u0117 jos pasiprie\u0161inim\u0105 JAV karinei invazijai \u012f Irak\u0105 ir kalb\u0117jo apie \u017emoni\u0173 tarpusavio priklausomyb\u0119 ir j\u0173 atsakomyb\u0119 vienas u\u017e kit\u0105. Williamo Forsythe\u02bco k\u016brinys \u201eThree Atmospheric Studies\u201c (\u201eTrys atmosferos tyrimai\u201c), sukurtas 2006 m., taip pat atsirado Irako karo kontekste. Jame \u0161is karas nagrin\u0117jamas kaip humanitarin\u0117 katastrofa, daugiausia d\u0117mesio skiriant \u012fvairioms sielvarto i\u0161rai\u0161koms, o pati k\u016brinio choreografija yra susijusi su trapia ir mirtinga \u017emogaus k\u016bno sandara.<\/p>\n

Ir tai \u2013 tik nedidel\u0117 dalis pavyzd\u017ei\u0173, kaip \u012fvair\u016bs karai atsispind\u0117jo ir veik\u0117 \u0161okio meninink\u0173 k\u016bryb\u0105. Ta\u010diau taip pat labai svarbu pamin\u0117ti, kad tiek JAV postmodernaus \u0161okio atstovai, tiek v\u0117lesn\u0117s \u0161ok\u0117j\u0173 kartos, kaip, pavyzd\u017eiui, 1981 m. \u012fkurta organizacija \u201eDancers for Disarmement\u201c (\u201e\u0160ok\u0117jai u\u017e nusiginklavim\u0105\u201c), savo politines pa\u017ei\u016bras rei\u0161k\u0117 ne tik menin\u0117je k\u016bryboje, bet ir buvo aktyv\u016bs \u012fvairi\u0173 pilietini\u0173 bei politini\u0173 akcij\u0173, protest\u0173 dalyviai. Tai rodo, kad \u0161okio menininkai tapatino save ne tik su autonomi\u0161ka estetine meno \u0161aka, bet ir \u0117m\u0117 u\u017eimti ir i\u0161reik\u0161ti savo pilietin\u0119 bei politin\u0119 pozicij\u0105 kasdieniame gyvenime u\u017e meno pasaulio rib\u0173.<\/p>\n

\u0160okio raid\u0105 Lietuvoje taip pat stipriai veik\u0117 Antrasis pasaulinis karas ir po jo vykusi m\u016bs\u0173 \u0161alies okupacija. Dalis \u0161iuolaikinio \u0161okio pradinink\u0173 buvo priversti emigruoti, o pats \u0161okis buvo nustumtas \u012f saviveiklinio meno para\u0161tes. Kaip \u017einome, profesionaliais \u0161okio \u017eanrais sovietme\u010diu buvo pripa\u017e\u012fstami tik klasikinis baletas ir sceninis liaudies \u0161okis. Visavert\u0117 \u0161iuolaikinio \u0161okio raida v\u0117l prasid\u0117jo tik Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119.<\/p>\n

\"\"<\/a>Vytis Jankauskas. Butauto Barausko nuotrauka i\u0161 asmeninio archyvo<\/em><\/p>\n

Kaip manai, ar lietuvi\u0173 \u0161okio k\u016br\u0117jai pakankamai aktyviai rei\u0161kia savo pilietin\u0119 ir politin\u0119 pozicij\u0105? O gal matai daugiau susitelkimo \u012f \u0161ok\u012f kaip autonomi\u0161k\u0105, su politika nekoreliuojan\u010di\u0105 meno form\u0105?<\/b><\/p>\n

Matome, kad pastaruoju metu Lietuvoje vyksta nema\u017eai \u012fvairi\u0173 menini\u0173 akcij\u0173, kuriose dalyvauja ir \u0161ok\u0117jai. Tai liudija j\u0173 pilietin\u012f ir politin\u012f aktyvum\u0105, ir tai yra puiku. Ta\u010diau, jeigu lygintume, pavyzd\u017eiui, Vokietijos ar Belgijos menininkus su Lietuvos, pamatytume skirtum\u0105. U\u017esienio menininkai protestavo ir prie\u0161 kar\u0105 Irake, Afganistane, Sirijoje, protestuoja ir dabar prie\u0161 kar\u0105 Ukrainoje. M\u016bs\u0173 menininkai suaktyv\u0117jo tik dabar. Ar tuo mes norime pasakyti, kad ukrainie\u010di\u0173 gyvyb\u0117s yra svarbesn\u0117s, vertingesn\u0117s nei irakie\u010di\u0173 ar sir\u0173? Manau, kad ne. Galb\u016bt tai tiesiog liudija tam tikr\u0105 bendr\u0105 m\u016bs\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 nenuoseklum\u0105 ir vis dar gilesnio politinio s\u0105moningumo ir atsakomyb\u0117s stok\u0105.<\/p>\n

Galvoju apie nacionalinio identiteto, \u0161okio ir karo s\u0105sajas. Savo atsakymuose min\u0117jai \u201eamerikieti\u0161ka d\u017eiazo muzika ir \u0161okis\u201c, \u201evoki\u0161ka modernaus \u0161okio kilm\u0117\u201c. Man \u012fdomu, kiek karas kaip rei\u0161kinys istorijos prasme suaktyvindavo atskir\u0173 taut\u0173 identiteto stipr\u0117jim\u0105 (o kitais atvejais \u2013 s\u0105moning\u0105 silpninim\u0105) ir to rai\u0161k\u0105 per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f? Kaip kar\u0173 istorija koregavo atskir\u0173 taut\u0173 \u0161iuolaikinio \u0161okio rai\u0161kos \u017eem\u0117lapius?\u00a0<\/b><\/p>\n

Kaip min\u0117jau, po Pirmojo pasaulinio karo buvo juntama didel\u0117 karo \u012ftaka vokie\u010di\u0173 modernaus \u0161okio k\u016br\u0117j\u0173 tapatybei ir meninei rai\u0161kai, kuriai buvo b\u016bdingas emocini\u0173 patir\u010di\u0173 \u012fk\u016bnijimas \u0161okyje. V\u0117liau, \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jus naciams, moderniam \u0161okiui Vokietijoje ateina labai geri laikai. Naci\u0173 vald\u017eia gana stipriai r\u0117m\u0117 modern\u0173 \u0161ok\u012f, ta\u010diau ne i\u0161 begalin\u0117s meil\u0117s \u0161okiui, o nor\u0117dama panaudoti j\u012f saviems tikslams, bandydama sukurti ir propaguoti tobulos arij\u0173 ras\u0117s k\u016bni\u0161kum\u0105. Nema\u017ea dalis \u0161okio k\u016br\u0117j\u0173, vieni daugiau, kiti ma\u017eiau, sutiko bendradarbiauti su naciais, tie, kurie nesutiko, buvo priversti emigruoti. Beje, m\u016bs\u0173 i\u0161rai\u0161kos \u0161okio pradinink\u0117 Danut\u0117 Nasvytyt\u0117 1939 m. Berlyne baig\u0117 Juttos Klamt \u0161okio mokykl\u0105, o Jutta Klamt buvo labai atsidavusi nacionalsocialist\u0173 partijai ir taip pat propagavo tik arij\u0173 rasei skirt\u0105 Europos modern\u0173 \u0161ok\u012f. Po Antrojo pasaulinio karo, kaip min\u0117jau, modernus \u0161okis tam tikr\u0105 laik\u0105 beveik i\u0161nyko i\u0161 Europos kult\u016brinio peiza\u017eo d\u0117l jo tapatinimo su tuo metu nepageidaujama vokie\u010di\u0173 kult\u016bra.<\/p>\n

Jungtin\u0117se Valstijose po karo, kur\u012f laim\u0117jo, atvirk\u0161\u010diai, vyko nepaprastai dinami\u0161ki \u0161okio raidos procesai. Prad\u017eioje \u012fsivyrauja abstraktusis \u0161okis, v\u0117liau randasi nauja postmodernist\u0173 karta, kurios menin\u0117s praktikos ir savimon\u0117 glaud\u017eiai susijusios su pokario JAV visuomen\u0117je vykusiais demokratiniais jud\u0117jimais u\u017e \u017emogaus teises, tapatyb\u0117s politik\u0105: seksualin\u0119, lytin\u0119, etnin\u0119, rasin\u0119, taip pat antikariniais protestais. Tuo pa\u010diu metu labai suaktyv\u0117jo amerikieti\u0161kosios kult\u016bros ekspansija \u012f Europ\u0105. \u0160alia tuo metu labai populiaraus abstraktaus ekspresionizmo dail\u0117je buvo aktyviai pristatoma ir \u017eymiausi\u0173 modernaus \u0161okio atstov\u0173 k\u016bryba. Prisiminkime \u017eymi\u0105j\u0105 Marth\u0105 Graham \u2013 ji buvo tapusi vienu i\u0161 amerikieti\u0161ko meno simboli\u0173. Tai buvo s\u0105moninga vieno i\u0161 pasaulinio karo nugal\u0117toj\u0173 \u2013 JAV \u2013 u\u017esienio politikos dalis, taip dar kart\u0105 parodant pasauliui savo gali\u0105 bei \u012ftak\u0105. Po karo Soviet\u0173 s\u0105jungoje \u0161iuolaikinis \u0161okis buvo nepageidaujamas, nes buvo siejamas su kapitalistine, bur\u017euazine kult\u016bra ir tod\u0117l buvo pa\u0161alintas i\u0161 profesionalaus meno lauko.<\/p>\n

Septintajame de\u0161imtmetyje \u0161iuolaikinis \u0161okis Europoje ima atgimti. Tuo metu \u012f Anglij\u0105, Pranc\u016bzij\u0105 ir kitas \u0161alis i\u0161 JAV atvyk\u0119 Marthos Graham, Merce\u02bco Cunninghamo, Alwino Nikolais trupi\u0173 \u0161ok\u0117jai ima steigti \u0161okio mokyklas bei naujas trupes ir taip tampa vienais i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161io atgimimo iniciatori\u0173 bei padaro did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 Europos \u0161okiui, supa\u017eindindami j\u012f su savo menin\u0117mis id\u0117jomis. Pasibaigus \u0161altajam karui ir 1989 m. griuvus Berlyno sienai, \u0161iuolaikinis \u0161okis \u0117m\u0117 v\u0117l spar\u010diai vystytis Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alyse, o tolesni ekonominiai ir kult\u016briniai globalizacijos procesai bei masini\u0173 informacijos priemoni\u0173 sklaida l\u0117m\u0117, kad \u0161iuolaikinis \u0161okis \u0161iandien yra po vis\u0105 \u017dem\u0117s rutul\u012f pasklidusia, pripa\u017einta ir populiaria kosmopolitine meno \u0161aka.<\/p>\n

Turb\u016bt ne a\u0161 viena pastaruoju metu daug m\u0105stau apie meno prasm\u0119, ypa\u010d \u2013 apie <\/b>dokumentinio ry\u0161io su dabartimi neturin\u010di\u0173 k\u016brini\u0173 gali\u0105<\/b> atitraukti nuo \u201ekar\u0161t\u0173j\u0173 naujien\u0173\u201c ir ne tiek suteikti u\u017euov\u0117j\u0105, kiek pakeisti perspektyv\u0105, nureik\u0161minti save ir savo patirt\u012f, tiesiog pakeisti fokus\u0105. Koki\u0105 matai skirt\u012f tarp realyb\u0119 fiksuojan\u010di\u0173 ir grynai gro\u017eini\u0173 k\u016brini\u0173? <\/b>Ir kaip karo fonas veikia tavo paties k\u016bryb\u0105? Ar tokia realyb\u0117 atima k\u016brybin\u012f bals\u0105, ar kaip tik suteikia?<\/b><\/p>\n

Sutinku su tavimi, kad svarbu tur\u0117ti galimyb\u0119 geb\u0117ti pakeisti fokus\u0105, kitaip m\u016bs\u0173 psichika neatlaikyt\u0173. Ta\u010diau apskritai neturiu kategori\u0161k\u0173 \u012fsitikinim\u0173, koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti menas. Pastebiu, kad pats asmeni\u0161kai pastaruoju metu neturiu jokio noro kurti scenines fikcijas, galb\u016bt tod\u0117l pastariesiems mano k\u016briniams b\u016bdingas performatyvumas ir konceptualumas. Mane pat\u012f \u017eavi labai \u012fvair\u016bs k\u016briniai, taip pat ir dalis populiariosios kult\u016bros. Atskir\u010diau s\u0105vokas \u201eaktualijos\u201c ir \u201eaktualumas\u201c. Man svarbesnis yra aktualumas, kuris neb\u016btinai yra susij\u0119s su mus supan\u010dia realybe. Taip pat, manau, yra svarbu, kad menas ne tik atspind\u0117t\u0173 realyb\u0119, bet ir kurt\u0173, si\u016blyt\u0173 id\u0117jas ar vizijas to, koks gal\u0117t\u0173 b\u016bti pasaulis.<\/p>\n

Pastebiu, kad \u0161iuo metu, po trij\u0173 karo m\u0117nesi\u0173, karas tapo netgi tam tikra rutina, kai kasdien, reguliariai per \u017einias su\u017einai karo suvestines: kiek per dien\u0105 yra \u017euvusi\u0173j\u0173, su\u017eeist\u0173, i\u0161prievartaut\u0173, nukankint\u0173 \u017emoni\u0173, sugriaut\u0173 miest\u0173, ir gyveni toliau, ir tai taip pat yra baisu. Choreograf\u0117 Yvonne Rainer karo Vietname metu ra\u0161\u0117: \u201eTai atspindi dvasios b\u016bsen\u0105, kuri su siaubu ir netik\u0117jimu reaguoja \u012f per televizori\u0173 rodom\u0105 nu\u0161aut\u0105 vietnamiet\u012f ne d\u0117l jo mirties, o d\u0117l to, kad po to televizorius gali b\u016bti i\u0161jungtas kaip po blogo vesterno.\u201c \u0160iuo metu patiriu, kad tikrov\u0117 yra stipresn\u0117, paveikesn\u0117 nei daugelis menini\u0173 \u012fvyki\u0173. Tai v\u0117l kelia daug klausim\u0173 apie meno vaidmen\u012f, vert\u0119, prasmingum\u0105 \u0161iandieniniame pasaulyje. Kod\u0117l, nepaisant vis\u0173 m\u016bs\u0173 kult\u016brini\u0173, menini\u0173 pastang\u0173 bei savimon\u0117s, \u017emonija vis tiek kartoja tas pa\u010dias klaidas?<\/p>\n

Taip pat manau, jog karas visada yra tik pasekm\u0117, tam tikra kar\u0161toji stadija, kulminacija prie\u0161 tai jau \u012fvykusi\u0173 subtilesni\u0173 proces\u0173 tarp valstybi\u0173, taut\u0173, religini\u0173 grupi\u0173, \u017emoni\u0173 ir t. t. Vis d\u0117lto menininkai yra lyg tam tikri seismografai, kurie i\u0161 anksto liudija mums apie \u0161i\u0173 proces\u0173 virpesius ir persp\u0117ja apie ateityje gresian\u010dius pavojus, tod\u0117l tur\u0117tume atid\u017eiau \u012fsiklausyti \u012f j\u0173 siun\u010diamus \u017eenklus daug anks\u010diau, nei tai tampa karo realybe. Dabartiniu atveju galime kalb\u0117ti apie dal\u012f rus\u0173 meninink\u0173, kurie jau prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 atvirai kalb\u0117jo apie savo vald\u017eios autoritarizm\u0105 ir galimas to pasekmes ateityje. Ir apskritai visais laikais viso pasaulio menininkai kalba apie \u017emoni\u0173 susvetim\u0117jim\u0105, prie\u0161i\u0161kum\u0105 kitam, netolerancij\u0105 kitokiam, negeb\u0117jim\u0105 myl\u0117ti ir atjausti, egoizm\u0105, tu\u0161tyb\u0119, baim\u0119, kompleksus, \u017eiaurum\u0105, empatijos ir kritinio m\u0105stymo stok\u0105, laisv\u0119. Visi \u0161ie dalykai ar j\u0173 stoka visada gali i\u0161virsti, transformuotis \u012f tiesiogin\u012f kar\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Su choreografu Vy\u010diu Jankausku susira\u0161in\u0117jome lai\u0161kais. Nor\u0117josi pasikalb\u0117ti apie \u0161iuolaikinio \u0161okio ir karo \u012ftampas; b\u016bdus, kuriais \u012fvair\u016bs pasaulio konfliktai koregavo …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":13333,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\n\u0160OKTI KAR\u0104 | Sociopolitin\u0117 pasaulio istorija per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f - Lithuanian Dance Centre<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u0160OKTI KAR\u0104 | Sociopolitin\u0117 pasaulio istorija per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f - Lithuanian Dance Centre\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Su choreografu Vy\u010diu Jankausku susira\u0161in\u0117jome lai\u0161kais. Nor\u0117josi pasikalb\u0117ti apie \u0161iuolaikinio \u0161okio ir karo \u012ftampas; b\u016bdus, kuriais \u012fvair\u016bs pasaulio konfliktai koregavo ...\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Lithuanian Dance Centre\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2022-11-16T10:57:24+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2022-11-16T10:58:38+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/11\/foto-Butautas-Barauskas-3.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"950\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"632\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"dance\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"14 minu\u010di\u0173\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#website\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/\",\"name\":\"Lithuanian Dance Centre\",\"description\":\"LDC\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":\"required name=search_term_string\"}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#primaryimage\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/11\/foto-Butautas-Barauskas-3.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/11\/foto-Butautas-Barauskas-3.jpg\",\"width\":950,\"height\":632},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#webpage\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/\",\"name\":\"\\u0160OKTI KAR\\u0104 | Sociopolitin\\u0117 pasaulio istorija per \\u0161iuolaikin\\u012f \\u0161ok\\u012f - Lithuanian Dance Centre\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#primaryimage\"},\"datePublished\":\"2022-11-16T10:57:24+00:00\",\"dateModified\":\"2022-11-16T10:58:38+00:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/en\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"\\u0160OKTI KAR\\u0104 | Sociopolitin\\u0117 pasaulio istorija per \\u0161iuolaikin\\u012f \\u0161ok\\u012f\"}]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252\",\"name\":\"dance\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#personlogo\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"dance\"},\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/author\/dance\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u0160OKTI KAR\u0104 | Sociopolitin\u0117 pasaulio istorija per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f - Lithuanian Dance Centre","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"\u0160OKTI KAR\u0104 | Sociopolitin\u0117 pasaulio istorija per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f - Lithuanian Dance Centre","og_description":"Su choreografu Vy\u010diu Jankausku susira\u0161in\u0117jome lai\u0161kais. Nor\u0117josi pasikalb\u0117ti apie \u0161iuolaikinio \u0161okio ir karo \u012ftampas; b\u016bdus, kuriais \u012fvair\u016bs pasaulio konfliktai koregavo ...","og_url":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/","og_site_name":"Lithuanian Dance Centre","article_published_time":"2022-11-16T10:57:24+00:00","article_modified_time":"2022-11-16T10:58:38+00:00","og_image":[{"width":950,"height":632,"url":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/11\/foto-Butautas-Barauskas-3.jpg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"dance","Est. reading time":"14 minu\u010di\u0173"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#website","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/","name":"Lithuanian Dance Centre","description":"LDC","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/dance.lt\/new\/?s={search_term_string}"},"query-input":"required name=search_term_string"}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"ImageObject","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#primaryimage","inLanguage":"lt-LT","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/11\/foto-Butautas-Barauskas-3.jpg","contentUrl":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2022\/11\/foto-Butautas-Barauskas-3.jpg","width":950,"height":632},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#webpage","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/","name":"\u0160OKTI KAR\u0104 | Sociopolitin\u0117 pasaulio istorija per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f - Lithuanian Dance Centre","isPartOf":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#primaryimage"},"datePublished":"2022-11-16T10:57:24+00:00","dateModified":"2022-11-16T10:58:38+00:00","author":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2022\/11\/16\/sokti-kara-sociopolitine-pasaulio-istorija-per-siuolaikini-soki\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/dance.lt\/new\/en\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"\u0160OKTI KAR\u0104 | Sociopolitin\u0117 pasaulio istorija per \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f"}]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252","name":"dance","image":{"@type":"ImageObject","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#personlogo","inLanguage":"lt-LT","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g","caption":"dance"},"url":"https:\/\/dance.lt\/new\/author\/dance\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13332"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13332"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13332\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":13337,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13332\/revisions\/13337"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13333"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13332"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13332"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13332"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}