![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Marius-Pinigis_foto-Sebastijonas-Petkus-1.jpg\")
<\/a>Marius Pinigis. Sebastijono Petkaus nuotr.<\/em><\/p>\nMariau, \u017einau, kad Tau labai svarbi \u0161okio edukacija. Su tuo susij\u0119s ir naujausias NUEPIKO projektas \u201eKeturi Viktorai\u201c. Ar gal\u0117tum pla\u010diau apie j\u012f papasakoti? Koki\u0105 \u017einut\u0119 nori perduoti \u0161iandieniniam jaunimui?<\/strong><\/p>\n Dirbti \u012f mokykl\u0105 \u0117jau nor\u0117damas pamatyti, kuo jaunimas gyvena. Tai, k\u0105 pama\u010diau, mane nuleido ant \u017eem\u0117s. Jie labai ma\u017eai juda ir prastai jau\u010dia k\u016bn\u0105, nekalbu apie tai, kad neatskiria kair\u0117s rankos nuo de\u0161in\u0117s: jei pasakai, pakelkime de\u0161in\u0119 rank\u0105, jie klausia \u2013 tai \u010dia \u0161it\u0105? Gal\u016bn\u0117 \u012fvardijama \u0161tai taip paprastai \u2013 \u017eod\u017eiu \u201e\u0161ita\u201c. Man tai \u2013 jau signalas.<\/p>\n Matau tendencij\u0105, kad judesys, \u0161okis ar net apskritai fizinis veiksmas pama\u017eu yra eliminuojami i\u0161 \u0161vietimo sistemos. Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 nuskamb\u0117jo id\u0117ja vis\u0105 menin\u012f ugdym\u0105 perkelti \u012f neformal\u0173 \u0161vietim\u0105. Nors id\u0117ja, a\u010di\u016bdie, nebuvo \u012fgyvendinta, vien jau pats sumanymas buvo totali tragedija. Tokios id\u0117jos rodo, kaip valstyb\u0117 mato menin\u012f ugdym\u0105, ir bendrai men\u0105, kult\u016br\u0105 \u2013 tai t\u0117ra ne\u017eymus priedas prie to, kaip mes funkcionuojame visuomen\u0117je. Nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 be kult\u016bros, be meno mes esame primatai, primityv\u016bs \u017emon\u0117s. Per tokias vald\u017eios vizijas \u0161is suvokimas nori nenori perduodamas platesnei visuomenei.<\/p>\n Man toji situacija prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173 tapo dirgikliu. Supratau, kad noriu spektaklio, kur\u012f gal\u0117tume rodyti mokyklose, sporto sal\u0117se. Matau j\u012f kaip manifest\u0105: jeigu tu negali ateiti, mes ateisime pas tave. O kod\u0117l \u201eKeturi Viktorai\u201c? Tod\u0117l, kad Viktoras asocijuojasi su s\u0117kme, o mums norisi komunikuoti \u017einut\u0119, kad \u0161okis, judesio praktikos \u017emoguje ugdo k\u016brybi\u0161kum\u0105, laisv\u0119, dr\u0105s\u0105. \u0160okyje tu gali b\u016bti lyderis; \u0161okis n\u0117ra tik \u017eingsneliai \u2013 i\u0161 jo galima i\u0161mokti daug daugiau, svarbiausia \u2013 geriau bendrauti su aplinka.<\/p>\n Taigi \u201eKeturi Viktorai\u201c \u2013 tai edukacinis-k\u016brybinis projektas apie \u0161okio-judesio-k\u016brybi\u0161kumo svarb\u0105 mokykloje. \u0160iemet prad\u0117jome daryti dirbtuves. Jose nor\u0117jome i\u0161naudoti fakt\u0105, kad esame keturi \u0161ok\u0117jai vyrai, kas mokykloje taip pat n\u0117ra \u012fprasta. Kai ateini \u012f mokykl\u0105 vesti pamok\u0173, ir vaikai staiga pamato \u0161ok\u0117j\u0105-vyr\u0105-mokytoj\u0105, jiems kyla nuostaba. Tai ka\u017ekokia stigma, nestandartin\u0117 situacija. Tada da\u017eniausiai klausia: \u010dia tavo hobis tikriausiai? O per \u0161\u012f pusmet\u012f vaikai pamat\u0117, kad ne a\u0161 vienas esu ufonautas \u2013 mes visi keturi t\u0105 \u0161ok\u012f taip mylime ir matome j\u012f ne kaip \u017eingsnelius. Dirbtuv\u0117se kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 \u2013 a\u0161, Adrian Carlo Bibiano, Andrius Stakel\u0117 ir D\u017eiugas Kunsmanas \u2013 pristat\u0117me \u0161ok\u012f per savo matymo prizm\u0119.<\/p>\n \u0160iuo metu esame prirink\u0119 i\u0161 jaunimo daug informacijos, \u017einome, kas vyksta. Tod\u0117l \u201eKeturi Viktorai\u201c nebus tik fizin\u0117s formos \u2013 spektaklio \u2013 suk\u016brimas: manau, kad tai bus projektas, kurio tikslas \u2013 teikti ir \u0161vietimo sistemai, ir Kult\u016bros tarybai nauding\u0105 informacij\u0105, kuri\u0105 suvoki tik realiai dirbdamas mokyklose ir matydamas, ko i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia mokymo sistemoje. Neu\u017etenka u\u017eauginti statistinio vieneto rinkai: tik mokykloje pamatai, kad \u0161is mechanizmas neveikia, reikia j\u012f perm\u0105styti fundamentaliai.<\/p>\n Ne kart\u0105 esu pasteb\u0117jusi, kad NUEPIKO nuolat artikuliuoja kvietim\u0105 ateiti \u012f spektaklius, nebijant j\u0173 nesuprasti, kaip ir savo spektakli\u0173 atvirum\u0105 \u012fvairioms interpretacijoms. Kod\u0117l jums taip svarbu pabr\u0117\u017eti steb\u0117jimo laisv\u0119 ir atpalaiduoti \u017ei\u016brov\u0105 nuo recepcijos \u012ftampos, nuo apsikrovimo prasmi\u0173 paie\u0161komis? Man tai \u2013 irgi savoti\u0161ka \u0161okio edukacijos dalis.<\/strong><\/p>\n Tikriausiai a\u0161 pats esu toks \u017emogus nuo ma\u017eum\u0117s \u2013 visada buvau kinestetinis vaikas ir ne visada buvau suprastas. Mes da\u017eniausiai gyvename labai racionaliame, logi\u0161kame pasaulyje, kur viskas tarsi turi b\u016bti pagr\u012fsta mintimis. Man ir dar\u017eelyje d\u0117l to buvo labai sunku, nes a\u0161 daug jud\u0117davau \u2013 savo b\u016bsenas, mintis, nuotaikas, emocijas reik\u0161davau judesiu. Dabar \u012fprasta sakyti, kad vaikas \u201ehiperaktyvus\u201c, o a\u0161 manau, kad nei hiperaktyvus, nei k\u0105: reikia galiausiai suprasti vien\u0105 dalyk\u0105 \u2013 kad pasaul\u012f galima reflektuoti, suprasti, pajausti labai skirtingai. Su Carlo \u0161ia prasme esame viename puslapyje: fantasti\u0161ka, kad gyvenimas mudu suved\u0117 \u012f kr\u016bv\u0105, nes jis irgi yra visi\u0161kai kinestetinis \u017emogus, net man kartais sunku su juo susikalb\u0117ti \u2013 jis m\u0105sto dar neracionaliau nei a\u0161.<\/p>\n D\u0117l polinkio visk\u0105 racionalizuoti m\u016bsuose egzistuoja ir baim\u0117 nesuprasti, tod\u0117l dalis \u017ei\u016brov\u0173 neateina \u017ei\u016br\u0117ti \u0161okio spektakli\u0173 b\u016btent tod\u0117l, kad \u0161okio bijo. \u010cia v\u0117l viskas susiveda \u012f t\u0105 pat\u012f: mes esame atitol\u0119 nuo savo k\u016bno, tad nat\u016bralu, kad neskaitome ir kito k\u016bno kalbos. Bet tikriausiai kol numirsiu, tol atkakliai \u012frodin\u0117siu, ar tai b\u016bt\u0173 mokykla, ar scena: taip, spektakl\u012f galima steb\u0117ti, jo nebandant suprasti protu! Galima nepasitelkti racionalaus intelekto, ta\u010diau galima ir teisinga suprasti j\u012f kinestetiniu intelektu. Suvokti \u0161i\u0105 mint\u012f labai svarbu.<\/p>\n \u017dinoma, i\u0161 k\u016br\u0117j\u0173 tai neatima atsakomyb\u0117s sukalti spektaklio dramaturgij\u0105, nes kitaip scenoje gal\u0117tume \u0161okti bet k\u0105. Ta\u010diau turime suprasti, kad mumyse yra daug daugiau neracionalumo, negu racionalumo. M\u016bs\u0173 mintys vaik\u0161to srautais, \u0161uorais, s\u016bkuriais, ir i\u0161laikyti linijin\u012f m\u0105stym\u0105 labai sud\u0117tinga. Tod\u0117l ir spektaklyje tikrai ne visada t\u0105 reikia daryti. Galima steb\u0117ti, atsipalaiduoti, leisti sau priimti informacij\u0105 ir vir\u0161kinti j\u0105 ne i\u0161kart, neb\u016btinai t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105. Bet mes ka\u017ekod\u0117l i\u0161einame i\u0161 spektaklio ir, \u017ei\u016br\u0117k, jau t\u0105 pa\u010di\u0105 sekund\u0119 turime atsakyti: tai kaip? Patiko? Ne? D\u0117l to a\u0161, pavyzd\u017eiui, po spektaklio da\u017eniausiai noriu b\u0117gte b\u0117gti lauk, su niekuo nekalb\u0117ti. Noriu ramiai suprasti ir pam\u0117ginti sau susid\u0117lioti galvoje, k\u016bne, kas su manimi \u012fvyko ar ne\u012fvyko, ir neteisti per prizm\u0119 patiko \/ nepatiko, nes tai labai subjektyvu ir priklauso nuo patirties, b\u016bsenos, l\u016bkes\u010di\u0173, nuo to, k\u0105 perskai\u010diau ir ko neperskai\u010diau. Arba su kokia judesio patirtimi at\u0117jau. Ateis \u017emogus, kuris galb\u016bt ma\u017eiau i\u0161prus\u0119s, ne\u017einantis ir nemat\u0119s tiek, kiek teatro kritikas, bet daugiau jud\u0117j\u0119s, ir j\u012f spektaklis paveiks kitaip. Ar jisai ma\u017eiau vertingas \u017ei\u016brovas negu teatro kritikas? Juk ne.<\/p>\n Ir man pa\u010diam b\u016bna visaip \u2013 kartais dal\u012f scen\u0173 suprantu racionaliai, dal\u012f tiesiog jau\u010diu. U\u017etenka papras\u010diausiai steb\u0117ti ir pasikliauti intuicija. Intuicija yra tarpinis trapus dalykas tarp racionalumo ir k\u016bni\u0161ko poj\u016b\u010dio.<\/p>\n Racionalizavimas da\u017enai sutampa su bandymu patirt\u012f \u012f\u017eodinti. Bet kartais \u017eodis gali tapti \u017eingsniu atgal, ypa\u010d kai bandai apib\u016bdinti, k\u0105 patyrei fiziniu lygmeniu. Galb\u016bt d\u0117l to \u0161okio spektakliuose \u012f \u017eod\u012f reaguoju ypa\u010d jautriai. Koks Tavo santykis su \u017eod\u017eiu? Ir kaip spektaklyje <\/strong>\u201e<\/strong>Niekur, bet ne \u010dia\u201c atsirado tekstas?<\/strong><\/p>\n Labai gerai pasakei \u2013 tikrai b\u016bna toki\u0173 situacij\u0173, kada prad\u0117j\u0119s ai\u0161kinti situacij\u0105 \u017eod\u017eiu, ka\u017ek\u0105 tarsi atimi, apvagi, dingsta akimirkos magija. Nors ir kli\u0161inis, vis d\u0117lto man svarbus pasakymas, kad pirma \u017eod\u017eio buvo k\u016bnas. \u017dodis da\u017en\u0105 fenomen\u0105 supaprastina, u\u017edaro \u012f stal\u010diuk\u0105. Kai atsirado \u017eodis \u201emedis\u201c, mes tuo \u017eod\u017eiu jau at\u0117m\u0117me dal\u012f prasm\u0117s, koks tai objektas, nes po \u017eod\u017eio suk\u016brimo, objektas automati\u0161kai \u012fgauna epitet\u0173. Ir tada jau prasideda diskusija \u2013 o kiek med\u017ei\u0173 tu pa\u017e\u012fsti? \u017dodis tarsi apvagia unikalaus objekto egzistencij\u0105 \u2013 juk objektai egzistuoja ir be pavadinim\u0173.<\/p>\n Spektaklyje \u201eNiekur, bet ne \u010dia\u201c vienas i\u0161 esmini\u0173 k\u016brybini\u0173 postulat\u0173 mums patiems buvo pasteb\u0117jimas, kad da\u017enai b\u016bdami toje pa\u010dioje erdv\u0117je ir kalb\u0117dami ta pa\u010dia tema, vis tiek galime suvokti situacij\u0105 absoliu\u010diai kitaip. Ir tai yra komi\u0161ka \u2013 mes kartais \u0161nekame didel\u0117mis materijomis, o tuo pa\u010diu metu mintyse galvojame apie kok\u012f su\u0161\u012f ar balt\u0105 me\u0161k\u0105. Da\u017enai m\u016bs\u0173 i\u0161or\u0117 su vidumi nesutampa. Ir tas randomness<\/em> momentas \u2013 kai staiga \u012f galv\u0105 ka\u017ekas i\u0161 niekur nieko \u0161auna, \u012fsimai\u0161o \u012f t\u0105 begalin\u012f min\u010di\u0173 sraut\u0105 \u2013 mus labai domina.<\/p>\n Scena, kurioje atsiranda Vilmos Pitrinait\u0117s balsas, kartojantis ma\u017eareik\u0161mius \u017eod\u017eius (kas kur kod\u0117l bet labai gal gal gal<\/em>), tokia ir buvo \u2013 iki jos mes sofistikuoti, kostiumuoti arba pliki sprend\u017eiame savo likimus, bet tiesa ta, kad kartais u\u017e viso to slypi absurdas, neracionalumas, palaida \u017eaism\u0117. Mes tai pavadinome artificial intelligence<\/em>: \u0161tai keturi vyrai sprend\u017eia pasaulio likim\u0105, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 u\u017e viso to slypi artificial intelligence<\/em> moteri\u0161ku balsu. \u017dinut\u0117 tokia, kad pasaulyje yra labai daug neracionalumo: tarp to, kas vyksta, to, k\u0105 matai ir to, k\u0105 supranti, visuomet yra tarpas. Tai, k\u0105 matai, ne visada yra tikra, ka\u017ekas gali tur\u0117ti perkeltin\u0119 prasm\u0119, ka\u017ekas b\u016bna pasl\u0117pta. D\u0117l to \u0161\u012fkart atsirado tas vidinis balsas, kuris yra moteri\u0161kas, nes, kaip juokavome, buvo jau laikas pakeisti model\u012f \u201ev\u0117l spektaklis, v\u0117l vyrai\u201c: reikia \u012fvesti moter\u012f. Ta\u010diau esm\u0117 \u2013 b\u016btent tas nesuderinamumas: jeigu mes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 klausytume savo min\u010di\u0173 ir \u012f jas reaguotume k\u016bnais, jie tokie ir b\u016bt\u0173 \u2013 konvulsiniai, neai\u0161k\u016bs, nelinijinio judesio, be krypties, link\u0119 \u012f savidestrukcij\u0105. Kaip Francis\u2019o Bacono tapyboje \u2013 k\u016bnai kaip sulink\u0119 kumpiai, \u012fvairi\u0173, labai keist\u0173 form\u0173, persukti. Tai tas vidinis veidrodis, kuris neatspindi t\u0173 keturi\u0173 kostiumuot\u0173 vyr\u0173 \u012fvaizd\u017eio, kur\u012f mes nuo pat prad\u017ei\u0173 pateikiame. Juk j\u0173 vidus galb\u016bt yra labai susuktas ir neracionalus.<\/p>\n Tokio kostiumuot\u0173 vyr\u0173 susuktumo, neracionalumo \u0161i\u0173 laik\u0173 geopolitin\u0117je situacijoje matome daug. Kaip vis\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 k\u016bryb\u0105 veik\u0117 masyv\u016bs ir agresyv\u016bs i\u0161or\u0117s procesai?<\/strong><\/p>\n \u0160okis, kaip ir dail\u0117, vizualus ir abstraktus. D\u0117l to jis visada kaip chameleonas \u012fgaus tuo metu esan\u010dio konteksto m\u0117sos. Kartais \u017eavu ne visk\u0105 \u017einoti net ir apie savo darb\u0105. Ai\u0161ku, tai neatleid\u017eia nuo atsakomyb\u0117s, bet norisi palikti ir kv\u0117pavimo, leisti kalb\u0117ti pa\u010diam k\u016bnui, jausti intuityviai ir taip spektakliuose tarsi suteikti erdv\u0117s netik\u0117tai pasireik\u0161ti i\u0161or\u0117s \u012ftakoms.<\/p>\n \u201eNiekur, bet ne \u010dia\u201c procesas buvo prasid\u0117j\u0119s 2021 m., ta\u010diau d\u0117l pandemijos, d\u0117l to, kad visa komanda susirgome kovidu, premjer\u0105 perk\u0117l\u0117me \u012f 2022-uosius. Kai prasid\u0117jo karas, buvo lik\u0119s m\u0117nuo iki premjeros. Mes, kaip ir visi kiti, lygiai taip pat jaut\u0117m\u0117s sudau\u017eyti, ir atrod\u0117 neprasminga t\u0119sti tai, k\u0105 darome. Bet paskui visk\u0105 pergalvojome, ir kaip tik \u0161itas darbas, atrod\u0117, \u012fgavo \u0161imteriopai daugiau spalvos ir prasm\u0117s, nes b\u016btent tada ir i\u0161lindo \u017eiaurioji Francis\u2019o Bacono pus\u0117. Spektaklis nori nenori \u012fgavo \u0161\u012f atspalv\u012f: pikti, perkreipti, nuogi k\u016bnai, kurie kaip ko\u0161\u0117 malasi, tarpusavy kovoja d\u0117l statuso.<\/p>\n Vis d\u0117lto \u201eNiekur, bet ne \u010dia\u201c stipriau paveik\u0117 pandemin\u0117s patirtys: tai buvo tarsi persvarstymas tos tu\u0161\u010dios erdv\u0117s, kurioje \u0161tai sustojome, i\u0161 kurios reikia jud\u0117ti toliau, tik ne\u017einia, kur tas toliau<\/em>. Kurdami spektakl\u012f pandemijos metu tiesiog prad\u0117jome reflektuoti save. Koridoriai, kuriais \u0117jome, buvo ne i\u0161oriniai, o vidiniai. Juk mes, \u017emon\u0117s, da\u017enai daug daugiau keliaujame viduje. O pandemija sudar\u0117 s\u0105lygas i\u0161ry\u0161k\u0117ti vidiniams veidrod\u017eiams. Kartais jie nepatog\u016bs, tie m\u016bs\u0173 vidiniai \u201ea\u0161\u201c ne visada faini<\/em>, ir refleksijos su savimi \u2013 ne visada malonios. Priverstinis sustojimas irgi n\u0117ra patogus, nes jis i\u0161provokuoja nerim\u0105, kad nieko nedarai, ima pulti vidiniai grau\u017eaties demonai. Tai buvo m\u016bs\u0173 atspirties ta\u0161kas. Ne veltui \u0161iame spektaklyje atsirado ir Francis\u2019as Baconas \u2013 juk jis giliai analizavo t\u0105 kit\u0105 \u017emogaus pus\u0119, \u017eiauri\u0105j\u0105. Jis \u017emog\u0173 \u012fr\u0117mindavo ir tarsi persp\u0117davo, kad \u0161tai, dabar tai yra apie tave, tu stovi nuogas tame sta\u010diakampyje. Bet ar tu nori pa\u017ei\u016br\u0117ti, kas u\u017e jo? Tas vidinis tu, tas vidinis tavo pasaulis?<\/p>\n Spektaklis \u201eK\u016bnai\u201c, regis, atvirk\u0161\u010diai: \u017evelgia \u012f i\u0161orin\u012f \u017emogaus pasaul\u012f \u2013 buvim\u0105 bendruomen\u0117je?<\/strong><\/p>\n \u201eK\u016bn\u0173\u201c i\u0161eities ta\u0161kas buvo k\u016bni\u0161ka komunikacija. Mes dirbome su aktoriais, kuri\u0173 rai\u0161ka absoliu\u010diai kita \u2013 tai \u017eodis, visagalis \u017eodis, psichologinis pateisinimas ir nuolatinis gilinimasis, k\u0105 mes norime pasakyti. O \u010dia staiga tu s\u0105moningai nenaudoji kalb\u0117jimo, dirbi su somatika ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 bandai \u017emones \u012ftikinti klausytis k\u016bno ir juo pasitik\u0117ti.<\/p>\n Paskutiniu metu k\u016bni\u0161ka komunikacija man yra labai aktuali tema. Ne tik kaip a\u0161 bendrauju su savo k\u016bnu, bet ir tai, kaip mes gestais, k\u016bnais bendraujame ir b\u016bname vieni su kitais. Kartais tas buvimas neturi jokio racionalaus pagrindo, i\u0161skyrus b\u016btent pas\u0105monin\u012f buvim\u0105. Ir daugeliu atvej\u0173 jis paremtas poj\u016b\u010diu.<\/p>\n \u201eK\u016bnus\u201c k\u016br\u0117me su aktoriais, kurie, ties\u0105 pasakius, n\u0117ra labai sugadinti judesiu. Tod\u0117l jiems tai buvo didelis atradimas, daug ne\u017einios, daug s\u0105my\u0161io, nes tu turi ne tiek perm\u0105styti, kiek perjausti save i\u0161 naujo, sukonstruoti kitok\u012f save, ie\u0161koti nauj\u0173 i\u0161rai\u0161kos b\u016bd\u0173. Scenoje yra 10 aktori\u0173, t. y. kiekybi\u0161kai daug, taip kiekvienas pasidaro didel\u0117s grup\u0117s dalimi. Kai matai b\u0117gan\u010di\u0173 laukini\u0173 \u017eirg\u0173 grup\u0119, nelabai \u017ei\u016bri, kas ten kaip koj\u0105 d\u0117lioja: tave \u017eavi laukin\u0117 energija ir sinergija, kuri lemia, kad visi ka\u017ekod\u0117l b\u0117ga viena kryptimi. Arba \u017euvys vandenyne \u2013 jos ka\u017ekod\u0117l pasisuka vienu metu, jas jungia ka\u017ekokie nematomi ry\u0161iai. Egzistuoja ir \u017emonijos vidinis geb\u0117jimas klausyti k\u016bnais, bet galb\u016bt d\u0117l to, kad mes link\u0119 visk\u0105 racionalizuoti, racionalizuojame net ir santyk\u012f. Tod\u0117l ma\u017eai vieni kit\u0173 besiklausome k\u016bnais.<\/p>\n Ta\u010diau k\u016bno nenor\u0117\u010diau atskirti nuo minties. Man atrodo, kad k\u016bnas ir mintis yra neatskiriami. Mes negalime sau i\u0161 galvos i\u0161imti smegen\u0173, pastatyti ant stalo ir laukti, kol jos toliau u\u017e mus m\u0105stys. Jos yra veiksmingos tik tada, kai mes veikiame kaip darni visuma.<\/p>\n Man \u0161ita tema pasirod\u0117 labai \u012fdomi \u2013 ta pereinama, tarpin\u0117 erdv\u0117 i\u0161 vieno \u012f kit\u0105. Mes pagalvojome, kad jeigu norime, jog aktoriai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prad\u0117t\u0173 savo k\u016bn\u0105 patirti, suvokti kaip komunikacijos mediatori\u0173, jie turi pereiti per ritual\u0105. O ritualai ir vyksta liminalioje erdv\u0117je, \u012f kuri\u0105 tu ateini kaip vi\u0161\u010diukas, ten patiri tam tikr\u0105 transformacij\u0105, ir tampi kaimo gaid\u017eiu. Da\u017eniausiai ritualai yra fiziniai: man rodos, fizinis nuovargis i\u0161provokuoja tikr\u0105j\u012f m\u016bs\u0173 pavidal\u0105, parodo ir m\u016bs\u0173 stiprybes, ir silpnybes. \u0160tai tod\u0117l pasirinkome nuovarg\u012f kaip tem\u0105. Spektaklis trunka valand\u0105 a\u0161tuonias minutes, aktoriai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 daug juda, ir jau repeticij\u0173 metu mat\u0117me, kad j\u0173 protai kartais aptemdavo, \u017emon\u0117s prad\u0117davo daryti klaidas. Bet su kiekvienu kartu jie vis stipr\u0117jo, vadinasi, k\u016bnai \u0117m\u0117 vis geriau tarnauti. B\u016btent taip pradedi blaiviau m\u0105styti pa\u010diu k\u016bnu, labiau juo pasitiki, pasidarai tikresnis.<\/p>\n Man atrodo, \u201eK\u016bnai\u201c yra refleksija apie tai, kaip ir kur mes kaip \u017emonija judame. Man regis, mes turime vienas kito labiau ir intuityviau klausytis, mums tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti smulkesni dalykai, ne statusai, ne pinigai, bet elementarus santykis. Ties\u0105 pasakius, svarbiausia gr\u012f\u017eti vienam prie kito, nes civilizacij\u0105 i\u0161gelb\u0117s tikrai ne grandioziniai mokslo atradimai, o \u017emogaus ry\u0161ys su \u017emogumi.<\/p>\n K\u0105 Tau \u0161iame gr\u012f\u017eimo prie paprasto santykio kontekste rei\u0161kia nuogas \u0161ok\u0117jo k\u016bnas?<\/strong><\/p>\n Man nuogumas yra ir tvirtumas, ir tuo pat metu k\u016bno trapumas. Ir b\u016btent karo fone tas yra labai svarbu, juk mes neretai virstame statistiniais vienetais, nors giliai viduje kiekvienas esame kaip visata. Ta\u010diau jau kit\u0105 akimirk\u0105 mes galime tapti m\u0117sos gabalu. Ir tiek. M\u016bs\u0173 istorija pasibaigia. Tai rei\u0161kia, kad vienu metu esi ir savo paties karalius, puosel\u0117jantis savo k\u016bn\u0105, ir tuo pa\u010diu \u2013 kaip ta skruzd\u0117, ant kurios tiesiog u\u017emynei, ir nebeliko. Mes esame taip pat pa\u017eeid\u017eiami, d\u0117l to man vis\u0105 laik\u0105 norisi akcentuoti ir rodyti k\u016bn\u0105. Mes ne turime k\u016bnus, mes juose tiesiog gyvename. B\u016bti ar neb\u016bti \u2013 \u0161tai kur klausimas, bet jeigu b\u016bti, tai b\u016bti k\u016bne, fizin\u0117je materijoje.<\/p>\n Spektaklyje \u201eK\u016bnai\u201c veikia ne tik jauni, bet ir vyresni k\u016bnai, taip pabr\u0117\u017eiant, kad \u0161okis ir judesys n\u0117ra jauno \u017emogaus atributas. M\u016bs\u0173 spektaklyje susilieja skirtingos kartos: aktoriai, kuriems vir\u0161 20, aktoriai, kuriems vir\u0161 30, kuriems vir\u0161 40, 50 ir vir\u0161 60. Matyti scenoje \u017emog\u0173, kuris realiai savo k\u016bn\u0105 tam tikra prasme buvo pamir\u0161\u0119s, sugr\u0105\u017einti j\u012f \u012f t\u0105 k\u016bn\u0105 mums kaip choreografams, ai\u0161ku, irgi buvo d\u017eiaugsmas, bet ir jiems patiems sugr\u012f\u017eti \u012f save, suprasti, kad k\u016bnas \u2013 tai ne vien tik transporto priemon\u0117 i\u0161 ta\u0161ko A \u012f ta\u0161k\u0105 B, bet ir rai\u0161kos priemon\u0117 \u2013 manau, labai vertinga patirtis.<\/p>\n Kitas momentas \u2013 kai regi apnuogint\u0105 k\u016bn\u0105, man atrodo, jis savaime \u012fgauna pana\u0161umo su skulpt\u016bros menu ar tapyba, be to, \u0161ok\u0117jo k\u016bnas yra fizi\u0161kai i\u0161lavintas, nat\u016braliai skulpt\u016bri\u0161kas, tad ir \u017ei\u016brovas jame pradeda matyti \u0161iek tiek daugiau. Nors siekio ka\u017ek\u0105 savo k\u016bnu i\u0161reik\u0161ti paprastai neturime \u2013 kai \u0161okame, tai daugiau yra b\u016bsenos. Taip pat tenka daug galvoti apie technik\u0105, pavyzd\u017eiui, kaip nei\u0161l\u012fsti \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f. \u201eNiekur, bet ne \u010dia\u201c atveju net nor\u0117jome anapus spektaklyje naudojamos sienos pastatyti kamer\u0105, kad \u017ei\u016brovai pamatyt\u0173, kaip skiriasi tai, k\u0105 jie mato priekyje, ir kas dedasi u\u017e sienos. Vienoje rankoje laikai kito rank\u0105, kita ranka kitam kelnes perduodi, tada pats velkiesi \u0161vark\u0105… Viskas vyksta labai greitai, ir tu staiga l\u0117tas, rimtas ir susikaup\u0119s i\u0161lendi i\u0161 u\u017e tos sienos, kuri gro\u017e\u012f. D\u0117l to ir atsirado jau min\u0117ta Vilmos \u017eod\u017ei\u0173 scena \u2013 norint parodyti, kad mes kartais visk\u0105 priimame pernelyg rimtai. Juk mes irgi t\u0105 sien\u0105 glostome, 20 minu\u010di\u0173 aplink j\u0105 vaik\u0161tome, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 u\u017e tos sienos esame paprasti \u017emon\u0117s su savo tr\u016bkumais, silpnyb\u0117mis, savo ne\u017einojimu, nei\u0161prusimu, visomis savo ydomis. Kas kaip kur kod\u0117l bet gal<\/em> \u2013 tokie ir esame. Tame matau daug fantasmagorijos, juoko, absurdo.<\/p>\n \u201eNiekur, bet ne \u010dia\u201c apskritai labai daug \u017eaism\u0117s, iliuzijos, \u201emagijos\u201c \u2013 tarsi optin\u0117s apgaul\u0117s, noro pa\u017eaisti su \u017ei\u016brovo fantazija, bandymo apgauti, prailginti k\u016bn\u0105, i\u0161tempti rank\u0105, nueiti per or\u0105, slap\u010dia susikeisti vietomis. K\u0105 Tau rei\u0161kia galimyb\u0117 i\u0161saugoti k\u016brybos kaip \u017eaidimo jausm\u0105?<\/strong><\/p>\n \u017daidimas yra k\u016brybos variklis. Kad ir kokia rimta tema, stengiuosi \u012f visk\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti \u017eaismingai. B\u016btent noro \u017eaisti vedini \u012f \u201eNiekur, bet ne \u010dia\u201c repeticijas pasikviet\u0117me Vilm\u0105 Pitrinait\u0119, nes a\u0161 \u017einau, kad kas jau kas, bet Vilma i\u0161mu\u0161 i\u0161 po koj\u0173 visk\u0105, lieps \u017eaisti arba apnuogins, mes pasimesime, ne\u017einosime, nemok\u0117sime, pyksime kaip ma\u017ei vaikai. Taip ir buvo. Buvo toki\u0173 repeticij\u0173, kurios man labai nepatiko ir tikrai jau\u010diausi kaip ma\u017eas vaikas, kuris pyksta. Ir kampe s\u0117d\u0117jau, ir nekalb\u0117jau, ir niekas man\u0119s nejudino. \u0160itame procese a\u0161 pirm\u0105kart gyvenime i\u0161 repeticijos i\u0161\u0117jau! Vilma mane sunervino! Bet b\u016btent per \u017eaismingum\u0105 ji atsuko \u012f mus veidrod\u012f, ir labai nevienareik\u0161m\u012f: tiktai atrodo, kad \u017eaisti labai linksma. Jeigu \u017eaidi ger\u0105 \u017eaidim\u0105, \u017eaisti gali b\u016bti ne\u012ftik\u0117tinai sud\u0117tinga. Tada \u017eaidimas tave augina, moko, \u017einoma, jeigu esi pakankamai atviras. Jeigu neturi stipri\u0173 nerv\u0173 arba stipraus pasiry\u017eimo, tu tiesiog i\u0161eisi i\u0161 repeticijos ir nebegr\u012f\u0161i. Bet a\u0161 ka\u017ekod\u0117l kit\u0105 repeticij\u0105 gr\u012f\u017eau, ir ne tod\u0117l, kad reikia projekt\u0105 \u012fgyvendinti, bet tiesiog supratau, kad tai yra labai svarbi proceso dalis. Svarbi, jeigu analizuojamoje temoje nori atrasti ka\u017ek\u0105 naujo, jei nori pats kaip \u0161ok\u0117jas-k\u016br\u0117jas paleisti sau b\u016bdingas, nusistov\u0117jusias i\u0161rai\u0161kos priemones ir pasiduoti \u017emogui, kuris ateina ir provokuoja tave \u017eaisti pagal jo primestas taisykles. Ir ne tas patogias taisykles \u2013 patogumas ne visada veda prie gero rezultato.<\/p>\n \u017daidimas mums primena, kad be \u017eaism\u0117s neb\u016bt\u0173 progreso \u2013 ne technologinio, bet vidinio. Tu turi \u017eaisti, perkonstruoti, nebijoti paleisti dalyk\u0173. \u017daism\u0117 i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia, kad mes \u012fvedame \u012f savo aplink\u0105 chaos\u0105, ta\u010diau darome tai s\u0105moningai. Kod\u0117l \u0161iandien b\u016bdinga kviesti \u017emones i\u0161 k\u016brybin\u0117s-menin\u0117s aplinkos \u012f \u012fvairaus profilio \u012fmones vesti dirbtuvi\u0173? Nes mes at\u0117j\u0119 i\u0161mu\u0161ame juos i\u0161 kasdienyb\u0117s ir suteikiame pretekst\u0105 \u017eaisti saugioje aplinkoje. Visi gr\u012f\u017eta \u012f darbus atsigav\u0119, prisimin\u0119, kad \u017eaidimas slypi mumyse, mums b\u016bdinga \u017eaisti.<\/p>\n<\/a>Niekur, bet ne \u010dia. Lauros Vansevi\u010dien\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a>K\u016bnai. Arvydo Gudo nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a>Niekur, bet ne \u010dia. Lauros Vansevi\u010dien\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a>Niekur, bet ne \u010dia. Lauros Vansevi\u010dien\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a>K\u016bnai. Arvydo Gudo nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a>Niekur, bet ne \u010dia. Lauros Vansevi\u010dien\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n