![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Zmogaus-eisena-uzsiemimas-Nidos-meno-kolonija.-Nuotrauka-Martyna-Kairaityte.jpg\")
<\/a>\u017dmogaus eisena u\u017esi\u0117mimas, Nidos meno kolonija. Nuotrauka Martyna Kairaityt\u0117<\/em><\/p>\nViename i\u0161 pirm\u0173j\u0173 lai\u0161k\u0173 palikai man grota\u017eym\u0119 #\u0161ok\u0117j\u0173sveikatar\u016bpi. I\u0161kart kilo klausimas \u2013 ar \u0161okio lauke jau\u010diama ner\u016bp\u0117jimo problema?\u00a0<\/strong><\/p>\n Manau, kad jau\u010diama. Kaip reaguojame, kai \u0161ok\u0117jas repeticij\u0173 metu sako, kad jam k\u0105 nors skauda?\u00a0D\u0117l pasirodym\u0173 \u0161ok\u0117jams tenka per\u017eengti savo skausmo barjerus ir kartais net rizikuoti susi\u017eeisti. Kiek \u0161ok\u0117j\u0173 pasirodo scenoje, jausdami skausm\u0105, nuovarg\u012f ar su rimta trauma? Ar \u017einome, kad \u0161okant su tam tikra trauma, per ilg\u0105 laik\u0105 vystosi l\u0117tin\u0117s traumos? Moksliniuose straipsniuose kalbama apie \u0161ok\u0117j\u0173 skausmo tolerancijos slenkst\u012f \u2013 jis yra auk\u0161tas. \u0160ok\u0117jas i\u0161moksta valdyti su skausmu susijusias emocijas, steb\u0117ti skausm\u0105, j\u012f toleruoti ilg\u0105 laik\u0105. Ilgainiui tam, kad likt\u0173 scenoje, \u0161okt\u0173, jis susikuria \u012fvairiausius skausmo \u012fveikimo mechanizmus. Problema ta, kad \u0161ok\u0117jai ne visada yra link\u0119 prane\u0161ti apie skausm\u0105, susi\u017ealojimus mokytojui, d\u0117stytojui, darbdaviui. Galb\u016bt d\u0117l baim\u0117s prarasti vaidmen\u012f ar b\u016bti nekonkurencingais, i\u0161kristi i\u0161 suplanuot\u0173 pasirodym\u0173, netekti pajam\u0173. O ir gydymas nei\u0161vengiamai u\u017etrunka, po jo dar laukia atsistatymo laikotarpis.<\/p>\n Profesionaliame \u0161okyje, kaip ir sporte, skausmas, nuovargis, susij\u0119s su fizine veikla, yra neatsiejama profesijos dalis. Tod\u0117l sveikata, gera savijauta yra vienas svarbiausi\u0173 aspekt\u0173, \u012f kur\u012f tur\u0117tume kreipti d\u0117mes\u012f, kurdami vidin\u0119 darbo, mokymosi kult\u016br\u0105. Turime kurti aplink\u0105, kurioje saugu pasakyti, kaip jautiesi. Turime \u0161ok\u0117jus edukuoti apie traum\u0173 atsiradim\u0105, traum\u0173 psichologij\u0105, skausm\u0105, nuovarg\u012f fizin\u0117je veikloje. \u0160ok\u0117j\u0173, kaip ir kit\u0173 atlet\u0173, skausmo patirtis susilaukia vis daugiau d\u0117mesio moksliniuose tyrin\u0117jimuose, tai jau dabar leid\u017eia vis geriau suprasti, kaip gerinti \u0161ok\u0117j\u0173 ruo\u0161imo programas bei darbo aplink\u0105. R\u016bpintis sveikata turi ne tik pats \u0161ok\u0117jas \u2013 tai turi r\u016bp\u0117ti ir tiems, kurie \u012fdarbina \u0161ok\u0117jus ar ruo\u0161ia juos karjerai.<\/p>\n Kas nulemia toki\u0105 skausmo tolerancij\u0105? Ar \u0161okio lauke ji palaikoma, priimtina? \u0160ok\u0117jas turi atlikti savo funkcij\u0105 nepaisant visko?<\/strong><\/p>\n I\u0161 dalies manau, kad t\u0105 nulemia susiformav\u0119s profesinio identiteto k\u016brimo stilius: nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 \u0161ok\u0117jai yra mokomi, kad, nor\u0117dami pasiekti profesin\u0117s s\u0117km\u0117s, jie turi i\u0161gyventi skausm\u0105, i\u0161sekim\u0105. Visam laukui b\u016bdingi labai dideli kr\u016bviai, fizinio k\u016bno parengimo tr\u016bksta, jau\u010diamas spaudimas i\u0161 \u0161okio \u012fstaig\u0173. N\u0117ra laiko poilsiui, atsigavimui. Poilsis n\u0117ra \u012ftraukiamas \u012f grafik\u0105, o \u0161ok\u0117jui jis yra privalomas. \u017dmogui, dirban\u010diam su k\u016bnu, b\u016btinas atsigavimo, atsistatymo laikotarpis. Sportininkai turi tiksliai apskai\u010diuotus pasiruo\u0161imo, pasirodymo, atsigavimo ciklus. \u0160ok\u0117jo darbo aplinkoje tai pradedama taikyti tik dabar. Mokymosi aplinkoje \u0161ok\u0117jas turi dom\u0117tis bei pasir\u016bpinti tuo pats, ta\u010diau tam ne kiekvienas gali skirti laiko. Galb\u016bt ir \u0161okio mokytojams, trup\u0117ms, pa\u010di\u0173 \u0161ok\u0117j\u0173 bendruomen\u0117ms tr\u016bksta s\u0105moningumo, supratimo apie skausmo toleravim\u0105, nuovarg\u012f, traumas, poils\u012f. \u0160io lauko procesai yra greiti. Tame greityje atsiranda inercija, ir n\u0117 vienai pusei, nei \u0161ok\u0117jui, nei tam, kuris pakvie\u010dia \u0161okti, tai n\u0117ra palanku.<\/p>\n Kaip suprantu, \u0161alia auk\u0161tos skausmo tolerancijos egzistuoja ir nekalb\u0117jimo apie tai problema. Juk, kad \u0161oktum patyr\u0119s traum\u0105, kent\u0117tum skausm\u0105, bet apie tai nekalb\u0117tum, turi vyrauti bendras nesikalb\u0117jimo mikroklimatas?\u00a0<\/strong><\/p>\n Dirbu \u0161okio lauke jau 14 met\u0173. \u012evairiuose kontekstuose, repeticij\u0173 metu, \u0161okio seminar\u0173, pamok\u0173 metu ne kart\u0105 teko gird\u0117ti tokius pasakymus kaip: \u201eat\u0161okau su patemptais rai\u0161\u010diais\u201c, \u201enieko tokio, koja nel\u016b\u017eo, \u0161ok toliau\u201c. \u0160okio lavinimo \u012fstaigose dar vis gaji kult\u016bra \u201epaskaud\u0117s ir praeis\u201c. Klausimas, ar tai yra atsakingas po\u017ei\u016bris \u012f \u0161okio profesij\u0105 ir \u0161ok\u0117j\u0173 rengim\u0105? Ir kieno ai\u0161ki pozicija \u0161iame dialoge yra reikalinga \u2013 darbdavio, paties \u0161ok\u0117jo, pedagogo, d\u0117stytojo, draug\u0173, \u0161eimos?<\/p>\n Kitas niuansas \u2013 labai svarbu \u012fsivertinti, kaip tau skauda. Kartais trup\u0117se vyksta \u0161ok\u0117j\u0173 bondinimasis<\/em> per kan\u010di\u0105<\/em>: \u201eMan skauda! Ir man skauda!\u201c Tada i\u0161kyla poreikis pasakyti, kiek tau skauda, ir kaip rimtai reikia atsi\u017evelgti \u012f tavo skausm\u0105? Vienas mano d\u0117stytojas kvie\u010dia \u012fsivertinti, naudojant matavimo skal\u0119, kurioje 1 \u2013 kai tau viskas gerai, ir 10 \u2013 kai tu jau ligonin\u0117je. Kur \u0161ioje amplitud\u0117je \u0161iandien esi tu? Tik tuomet visi gali suvokti reali\u0105 situacij\u0105. \u0160ok\u0117jo profesijos identitetas, darbo kult\u016bra turi atliepti dabarties \u0161okio mokslo \u017einias. Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f \u0161okio mokslas labai i\u0161populiar\u0117jo, dabar kiekvienas i\u0161 \u012fvairi\u0173 mokslini\u0173 \u0161altini\u0173 gali su\u017einoti daugiau. Tereikia tas \u017einias kokybi\u0161kai integruoti \u012f praktik\u0105, t. y. \u012f \u0161okio profesijos edukacij\u0105, labai atvirai kalb\u0117tis apie \u0161ok\u0117j\u0173 sveikat\u0105 ir nebetoleruoti vyraujan\u010dios \u201eper kan\u010dias \u012f \u017evaig\u017edes\u201c kult\u016bros.<\/p>\n Kaip suprantu, trauma \u0161ok\u0117jo gyvenime yra kasdienis rei\u0161kinys?<\/strong><\/p>\n Pakankamai da\u017enas. Fizi\u0161kai sunkiausi\u0173 darb\u0173 20-tuke (\u201eU. S. Bureau of Labour Statistics\u201c duomenimis) \u0161ok\u0117jo profesija yra pirmoje vietoje. \u0160ok\u0117jas turi b\u016bti ir i\u0161tvermingas, ir lankstus, ir koordinuotas savo darbe kasdien \u2013 visos \u0161ios kokyb\u0117s turi tilpti viename k\u016bne. Pavyzd\u017eiui, svori\u0173 kilnotojui svarbi tik viena dalis \u2013 b\u016bti stipriam ir i\u0161tvermingam.<\/p>\n Kaip gerai palygino mano d\u0117stytojas: dabarties \u0161ok\u0117jas i\u0161 i\u0161or\u0117s atrodo kaip geras, naujas, gra\u017eus \u201eFerrari\u201c. Bet jo vidus da\u017enai kaip \u201eZaporo\u017eie\u010dio\u201c, t. y. variklis n\u0117ra stiprus atlaikyti kr\u016bv\u012f. Moksliniai straipsniai pateikia li\u016bdn\u0105 statistik\u0105 \u2013 \u0161okio profesij\u0105 studijuoti pasirink\u0119s studentas ar moksleivis patiria net 50 % didesn\u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f nei rekomenduojama. O fizinis k\u016bno paruo\u0161imas n\u0117ra kokybi\u0161kai integruojamas \u012f programas. Sporto \u017eini\u0173 integravimas \u012f \u0161ok\u0117jo k\u016bno paruo\u0161im\u0105 \u2013 vis dar naujov\u0117 \u0161okio lauke, galb\u016bt d\u0117l to, kad \u0161okis buvo suprie\u0161intas su sportu. Visiems \u017einomas mitas: jei \u0161ok\u0117jas, pvz., b\u0117gios, stiprins k\u016bn\u0105, sportuos \u2013 augs raumenys. O tai jau bus negra\u017eu, neesteti\u0161ka. Ta\u010diau tai\u00a0 tikr\u0173 tikriausias mitas! Dirbama da\u017eniau su forma, su tuo, kaip k\u016bnas atrodo i\u0161or\u0117je. \u0160ok\u0117jas vis dar treniruojamas atlaikyti did\u017eiulius kr\u016bvius tarsi i\u0161 savieigos. O jau paskui gilinamasi \u012f patirtas traumas.<\/p>\n Susir\u016bpinim\u0105 kelia ir \u012fvair\u016bs tempimo pratimai, kuriuos da\u017enai kartojame, negalvodami, kod\u0117l tai darome, tarsi t\u0119sdami tradicij\u0105, kuri perduodama i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. Visi darome \u0161pagat\u0105. Kod\u0117l? D\u0117l to, kad gra\u017eiai atrodo, leid\u017eia pademonstruoti, koki\u0105 galime pasiekti tempimo amplitud\u0119? Bet ar \u017einome, kad klubo s\u0105nario centri\u0161kumui tai \u2013 did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis, nes \u0161pagato metu sausgysl\u0117s ir rai\u0161\u010diai kaip gal\u0117dami bando i\u0161laikyti s\u0105nario centri\u0161kum\u0105. Kas vyksta, kai toks pratimas daromas nuolatos? Atsiranda pasikartojan\u010dio judesio pervargimo sindromas, tuomet kyla traumos (ang. overuse syndrome, injuries<\/em>).<\/p>\n D\u0117l daugyb\u0117s tempimo pratim\u0173 \u0161ok\u0117jai patiria traumas, b\u016bna, ir i\u0161vis nebegali \u0161okti, baigia karjer\u0105. Paskutiniu metu atliekama daug mokslini\u0173 tyrim\u0173, ai\u0161kinamasi, kod\u0117l darant tam tikrus tempimo pratimus kyla tiek traum\u0173. D\u017eiugu, kad dabar apie tai jau gausu mokslini\u0173 \u017eini\u0173. Tik kyla klausimas, ar jau esame pasiruo\u0161\u0119 suprasti ir integruoti mokslines \u017einias \u012f praktik\u0105, atsisakyti tam tikr\u0173 nusistov\u0117jusi\u0173 tradicij\u0173, mit\u0173 vardan \u0161ok\u0117j\u0173 sveikatos?<\/p>\n Yra labai daug toki\u0173 dalyk\u0173, kuriais vis dar tikime, nors juos jau seniai galima pad\u0117ti \u012f stal\u010di\u0173 ir pasakyti \u2013 nebereikia, nebeveikia.. Ta\u010diau inovacija \u012f judes\u012f, \u012f \u0161okio \u012fstaigas eina labai l\u0117tai. Ir ne tik d\u0117l to, kad vis dar kruop\u0161\u010diai laikomasi tradicijos, bet ir d\u0117l ekspert\u0173 \u0161iame lauke tr\u016bkumo. A\u0161 net neabejoju, kad \u0161okyje ir \u0161ok\u0117j\u0173 tarpe yra besidomin\u010di\u0173 k\u016bnu. A\u0161 pati nuolat kvie\u010diu dalintis \u017einiomis apie k\u016bn\u0105 ir puosel\u0117ti tiek fizin\u0119, tiek emocin\u0119 \u0161ok\u0117j\u0173 sveikat\u0105. \u0160ok\u0117jas savo k\u016bnu kuria men\u0105, tai yra jo pagrindinis \u012frankis, turime suprasti, kad s\u0105nari\u0173 operacijos \u2013 tai n\u0117ra tas pats, kaip naujo teptuko \u012fsigijimas. K\u016bn\u0105 turime vien\u0105 visam gyvenimui.<\/p>\n Kaip \u201eThe Axis Syllabus\u201c id\u0117jos padeda \u012fne\u0161ti s\u0105moningumo \u012f \u0161ok\u0117jo gyvenim\u0105?<\/strong><\/p>\n Atsimenu, kai vienai baleto \u0161ok\u0117jai nusiun\u010diau \u201eThe Axis Syllabus. \u017dmogaus jud\u0117jimo leksikonas\u201c knyg\u0105, ji, jau daug met\u0173 profesionaliai \u0161okanti Liuksemburge, po kurio laiko man para\u0161\u0117: \u201eTaigi \u010dia pagrindas! Kod\u0117l a\u0161 tik dabar tai su\u017einojau?\u201c I\u0161 ties\u0173 i\u0161 \u201eThe Axis Syllabus\u201c seminar\u0173 \u017emon\u0117s i\u0161eina ger\u0105ja prasme sukr\u0117sti. Man pa\u010diai taip buvo \u2013 \u012fpro\u010di\u0173 tiek daug, kad i\u0161 naujo mokyti k\u016bn\u0105, pritaikant gautas \u017einias, prad\u017eioje buvo labai sud\u0117tinga. Tam prireik\u0117 laiko ir kantryb\u0117s.<\/p>\n Svarbus yra pats tyrin\u0117jimo procesas ir asmenin\u0117s paie\u0161kos, kuomet atsivert\u0119s anatomijos knyg\u0105 bandai suprasti, pvz., kaip juda s\u0105narys, kaip s\u0105veikauja k\u016bno dalys, kokios yra judesio amplitud\u0117s. Manau, kad dabar \u0161ioje srityje jau\u010diamas pokytis, \u017eini\u0173 apie judant\u012f k\u016bn\u0105 tikrai daug\u0117ja. Lietuvos \u0161okio teritorijoje pamok\u0173 metu pagaliau atsiranda skeletas. Per seminarus pastebiu, kad \u017emon\u0117s\u00a0 su tuo skeletu fotografuojasi, jis atsiduria d\u0117mesio centre, kaip \u0161okio pamokoje niekad nematytas sve\u010dias. \u017dini\u0173 apie k\u016bn\u0105 integracija \u012f \u0161okio edukacij\u0105 ar judesio praktikas dar gana l\u0117ta. L\u0117ta m\u016bs\u0173 branda, bet a\u0161 d\u017eiaugiuosi, kad ji ateina ir \u012f Lietuv\u0105, kad \u017emoni\u0173 noras suprasti ir su\u017einoti auga.<\/p>\n Ko \u0161ok\u0117jus gali i\u0161mokyti skeletas?<\/strong><\/p>\n Skeletas kaip objektas erdv\u0117je yra naudingas, nes gali prieiti ir j\u012f paliesti, pa\u010diupin\u0117ti, suprasti kaulo form\u0105, dyd\u012f ne i\u0161 popieriaus lapo. Vienoje plok\u0161tumoje niekaip negal\u0117si suvokti t\u016brio, suprasti, kur ir kokie nelygumai, kaip viskas jungiasi. Da\u017enai koki\u0105 nors skeleto dal\u012f duodu nulipdyti i\u0161 molio. Tada gali pabandyti suprasti savo kaulus \u2013 per patirt\u012f, prisilietim\u0105, vizualizacij\u0105, taip informacija geriau \u012fsitvirtina atminty, o po to lengviau suprasti ir teorij\u0105. Jei apie tai tik skaitysime, suprasti bus be galo sud\u0117tinga. \u010cia svarbu pamin\u0117ti mokym\u0105si per patirt\u012f ir apskritai patirties svarb\u0105 \u017emogui.<\/p>\n Lietuvi\u0161kose \u0161ok\u0117jo mokymo programose n\u0117ra \u012fprasta atsi\u017evelgti\u00a0 \u012f savo fizin\u0119 sveikat\u0105, anatomij\u0105, k\u016bno mechanik\u0105? <\/strong><\/p>\n Man atrodo, kad tai dar n\u0117ra da\u017ena. Vis\u0173 pirma, \u0161ok\u0117jo sveikata turi r\u016bp\u0117ti institucij\u0173 vadovybei, program\u0173 k\u016br\u0117jams. Manau, \u0161ok\u0117jo sveikata \u2013 prioritetas, ir tik tada menas, \u0161okis, i\u0161rai\u0161ka. Dirbau vienoje meno mokykloje Vilniuje, ten \u0161io prioriteto niekada nejau\u010diau \u2013 moksleiviai b\u016bdavo i\u0161gr\u0119\u017eiami, poilsis neintegruotas \u012f programinius kr\u016bvius. Tarp \u0161ok\u0117j\u0173 buvo matomos ir bulimijos, anoreksijos problemos. Esu gird\u0117jusi, kad tiek mokytojai, tiek patys t\u0117vai neleisdavo \u0161ok\u0117jams valgyti, ir \u012f tai niekas nekreip\u0117 d\u0117mesio. Valgymo sutrikimai, kitos problemos, susijusios su ma\u017eu k\u016bno svoriu, yra da\u017enos \u0161ok\u0117j\u0173 bendruomen\u0117je. Remdamasi moksliniais tyrimais, galiu pasakyti, kad balerinos suvartoja ma\u017eiau nei 80 % rekomenduojamos normos. Tai yra didelis pavojus \u0161ok\u0117j\u0173 sveikatai, tokios temos \u0161vietimo \u012fstaigose negali b\u016bti ignoruojamos. Be tinkamos mitybos laikui b\u0117gant gali \u017elugti visi \u0161ok\u0117jo siekiai, apie kuriuos jis svajoja.<\/p>\n Klausiau apie tai ir savo d\u0117stytojo, dirban\u010dio vienoje presti\u017ein\u0117je baleto mokykloje Did\u017eiojoje Britanijoje: sakau, kaip j\u016bs kuriate pokyt\u012f ilgametes tradicijas turin\u010diose mokyklose? Jis sako: \u201eA\u0161 perduodu \u017einias ne mokytojams, nes jie keistis da\u017eniausiai nenori. A\u0161 ateinu ir kalbu su studentais, supa\u017eindinu juos su mokslin\u0117mis \u017einiomis, jas integruoju \u012f praktik\u0105. Matau, kad mokykloje pama\u017eu ima plisti supratimas, \u017einojimas.\u201c Moksliniai tyrimai vis da\u017eniau \u012ftraukiami \u012f \u0161ok\u0117j\u0173 lavinim\u0105, keliami sud\u0117tingi klausimai. Ruo\u0161iant \u0161ok\u0117jus, skatinama remtis mokslu pagr\u012fstais \u012frodymais.<\/p>\n Geras pavyzdys \u2013 mokyklose, universitetuose atsirandantys tyrim\u0173 centrai-laboratorijos, kur tiriami \u0161ok\u0117jai,\u00a0 ie\u0161koma atsakym\u0173, kaip padaryti, kad \u0161ok\u0117jai i\u0161likt\u0173 kuo sveikesni. Juk ten ir yra geriausia vieta tyrimams: \u0161ok\u0117jai ten ir valgo, ir \u0161oka, ir treniruojasi, ir ilsisi. Ta\u010diau tokios vietos randasi tik d\u0117l prioriteto r\u016bpintis \u0161ok\u0117j\u0173 sveikata.<\/p>\n \u201eThe Axis Syllabus\u201c knygoje minimas k\u016bno intelektas. Gal gal\u0117tum daugiau apie j\u012f papasakoti?<\/strong><\/p>\n K\u016bnas yra\u00a0 intelektualus tuo, kad gali prisitaikyti prie labai \u012fvairi\u0173 s\u0105lyg\u0173. Pavyzd\u017eiui, vienas jogas Indijoje pas\u0161vent\u0117 ir vien\u0105 rank\u0105 tiesiog laik\u0117 vis\u0105 laik\u0105 i\u0161kelt\u0105 vir\u0161 galvos. Ranka atrofavosi ir nebeatliko savo funkcijos. Koki\u0105 u\u017eduot\u012f k\u016bnui duodi, taip jis ir elgiasi, pripranta, taip gyvena savo gyvenim\u0105.<\/p>\n K\u016bno intelektas priklauso ir nuo to, kaip j\u012f treniruoji. Visoms sporto \u0161akoms b\u016bdinga vis kitokia k\u016bno i\u0161vaizda. Plaukikai, boksininkai, b\u0117gikai, dviratininkai, \u0161ok\u0117jai, tenisininkai, sunki\u0173j\u0173 svori\u0173 kilnotojai \u2013 jeigu sustatytume juos visus nuotraukai, pamatytume skirtingas j\u0173 k\u016bn\u0173 formas. K\u016bnas prisitaiko prie informacijos, kuri\u0105 jam duodi, ir taip save formuoja. Taip pat prisitaiko ir prie s\u0105lyg\u0173, kuriose gyvena, \u012fpro\u010di\u0173. \u017dmon\u0117s \u012fsigyvena savo buity \u2013 taip s\u0117da, taip gula, taip stoja, taip eina, tie patys i\u0161vaik\u0161\u010dioti takai. Judesi\u0173 \u012fvairov\u0117s suma\u017e\u0117jimas lemia k\u016bno reakcij\u0105, sugeb\u0117jim\u0105 greitai reaguoti. Jud\u0117jimo \u012fvairov\u0117 k\u016bnui yra b\u016btina, norint prisitaikyti prie \u012fvairi\u0173 s\u0105lyg\u0173. Rekomenduo\u010diau k\u016bnui skirti laiko, patirti kuo \u012fvairesnes jud\u0117jimo kokybes: b\u0117gti ne tik lygiu pavir\u0161iumi, \u0161okti skirtingus \u0161okio stilius, lipti, kopti, plaukti, u\u017esiimin\u0117ti kovos menais. Kitaip tariant, pa\u017eadinti k\u016bno prisiminimus apie skirtingus geb\u0117jimus. K\u016bno geb\u0117jimas b\u016bti visapusi\u0161ku yra tikras d\u017eiaugsmas.<\/p>\n Buvo atliktas tyrimas su triu\u0161iu, kuris labai ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomas narve. Bet kai j\u012f paleido, jis kaip nub\u0117go, taip nub\u0117go! Labai greitai, be jokio pasiruo\u0161imo. Taigi m\u016bs\u0173 k\u016bnai visada i\u0161saugo potencial\u0105. K\u016bnas yra sukurtas jud\u0117ti, jis to labai nori. Tik m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 \u012fpro\u010diai k\u016bn\u0105 kartais u\u017emigdo.<\/p>\n Kur prasideda Tavo pa\u010dios \u0161okis \u2013 m\u0105styme, koncepcijose, ar k\u016bne, raumen\u0173 impulsuose? Kitaip tariant, ar Tu klausai k\u016bno, ar k\u016bnas klauso Tav\u0119s?<\/strong><\/p>\n Man atrodo, kad a\u0161 pradedu nuo k\u016bno. Savo praktikose ie\u0161kau b\u016bd\u0173, kad vest\u0173 k\u016bnas, o ne protas. Kad pajaus\u010diau k\u016bnu, o ne protu, yra tikrai kantryb\u0117s reikalaujantis procesas. Kai su \u0161ok\u0117jais improvizuojame, vis\u0105laik sakau \u2013 dabar duokite sau 10\u201315 minu\u010di\u0173 ir leiskite k\u016bnui panaudoti visk\u0105, k\u0105 \u017eino i\u0161 anks\u010diau, kol prad\u0117s imti nuobodulys, o i\u0161 ten ateis ir nauji ie\u0161kojimai, atradimai. Jau\u010diu, kad kuo \u012fvairiau leid\u017eiu k\u016bnui jaustis arba elgtis erdv\u0117je, tuo daugiau jame yra laisv\u0117s atsirasti naujov\u0117ms.<\/p>\n Kitas momentas \u2013 nenor\u0117dami atlikti judesio i\u0161 \u012fpro\u010dio (nes net koj\u0105 keliame i\u0161 \u012fpro\u010dio tam tikru b\u016bdu), visk\u0105 darome labai l\u0117tai. Taip l\u0117tai, kad prad\u0117tume pasteb\u0117ti, kaip ta koja kyla. Mums svarbiau ne pats rezultatas \u2013 pakilusi koja, o b\u016btent tai, kas \u012fvyksta, kai koja yra keliama. Svarbiau pats proceso steb\u0117jimas, analizavimas nei galutinis rezultatas ar i\u0161orinis judesio vaizdas. Da\u017enai ugdymo, mokymosi procesuose i\u0161moktas atkartojimo procesas yra stipresnis nei savirefleksijos ar analiz\u0117s procesai. Mokytis suprasti k\u016bno kalb\u0105, suprasti k\u016bno jud\u0117jim\u0105 n\u0117ra paprastas, ta\u010diau svarbus \u012fg\u016bdis.<\/p>\n Knygoje \u201eThe Axis Syllabus. \u017dmogaus jud\u0117jimo leksikonas\u201c ra\u0161oma, kad mokytojo estetin\u0117s nuostatos ir mokinio geb\u0117jimas atkartoti ir \u012fgyvendinti si\u016blom\u0105 med\u017eiag\u0105 yra antraeilis dalykas. Kaip apie svarbiausi\u0105 vertyb\u0119 kalbama apie s\u0105lygas mokiniui tapti nepriklausomu tarpininku, apsaugant savo sveikat\u0105 ir savirai\u0161k\u0105<\/strong>. Kokia yra mokytojo reik\u0161m\u0117 b\u016btent \u0161ok\u0117jo k\u016bno suvokimo prasme?<\/strong><\/p>\n \u201eThe Axis Syllabus\u201c praktikose mokytojas yra pagalbininkas (angl. facilitator<\/em>), kuris padeda individualiame mokymosi procese. Pagalbininkai veikia kurdami saugi\u0105 erdv\u0119 mokytis, pasi\u016blydami \u012franki\u0173, \u017eini\u0173, b\u016bd\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 suprasti, palengvinti mokymosi proces\u0105, taip sukuria aplink\u0105, kurioje n\u0117ra hierarchijos. Ir jeigu jie skiria u\u017eduot\u012f, jie nesako \u2013 \u201edabar darome taip\u201c. J\u0173 sakinys prasideda nuo \u201ea\u0161 kvie\u010diu jus patyrin\u0117ti, kvie\u010diu jus pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0161it\u0105 savo stuburo dal\u012f\u201c. N\u0117ra liepimo, nurodymo, yra kvietimas. Tokia formuluot\u0117 atveria keli\u0105 \u012f po\u017ei\u016br\u012f, kad mes visi lyg\u016bs, mes n\u0117 vienas ne\u017einome ir mes vieni i\u0161 kit\u0173 galime mokytis. Tai, manau, ir yra pati esm\u0117: kai susitinka grup\u0117 \u017emoni\u0173, ne ka\u017ekam vienam pasakyti, kaip turi b\u016bti ir kaip mes mokysim\u0117s, bet mokytis kartu vieniems i\u0161 kit\u0173. Nes m\u016bs\u0173 vis\u0173, besimokan\u010di\u0173 kartu, patir\u010di\u0173 ir \u012f\u017evalg\u0173 lobynas yra didesnis, negu vieno \u017emogaus viena patirtis.<\/p>\n Kitas niuansas \u2013 \u017emogus, kuris ateina mokytis \u0161okio, yra labai pa\u017eeid\u017eiamas, jis labai pasitiki aplinka. Tod\u0117l j\u012f mokantiems tenka labai didel\u0117 atsakomyb\u0117; kiekvienas dirbantis, manau, tai supranta.<\/p>\n<\/a>Syllabus.\u017dmogaus jud\u0117jimo leksikonas. Nuotrauka Dagn\u0117 Petkevi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/p>\n\n <\/a>\n <\/div>\n