![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/Gintares-Zaltauskaites-nuotr-3805.jpg\")
<\/a> Film\u0173 premjer\u0173 vakaras Skalvijos kino teatre. Gintar\u0117s \u017daltauskait\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\nKas atsine\u0161ta \u012f ekran\u0105<\/strong><\/p>\n I\u0161 \u0161ok\u0117j\u0173 kil\u0119s kino re\u017eisierius ir operatorius Marius Paplauskas yra suk\u016br\u0119s tris \u0161okio filmus, ekrane interpretuodamas darbus, sukurtus scenoje, be to – nema\u017eai bendradarbiav\u0119s su Lietuvos \u0161okio informacijos centru, pad\u0117damas \u012fam\u017einti \u0161okio k\u016br\u0117jus. Ankstesni pusvalandiniai kino portretai tilpo \u012f visai serijai nustatyt\u0105 form\u0105: tamsiame fone pasodintas k\u016br\u0117jas prisistato ir pasakoja apie save, parodomi ir jo k\u016briniai – i\u0161traukos i\u0161 spektakli\u0173, repeticij\u0173. Mariaus Paplausko naujausio filmo \u201eAtsine\u0161iau su savimi\u201c herojais tapo Airida, Agniet\u0117 ir Mantas. Be pavard\u017ei\u0173, paslaptis i\u0161laikoma iki finalini\u0173 titr\u0173. Nors, turint omenyje, kad \u0161okio filmus \u017ei\u016bri daugiausiai \u0161okio bendruomen\u0117 ir j\u0173 meno gerb\u0117jai – anokios \u010dia paslaptys, visi pa\u017e\u012fstami.<\/p>\n Tad \u0161tai – t\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 ir atpa\u017e\u012fstam\u0173 \u0161okio k\u016br\u0117j\u0173 psichologiniai portretai. Re\u017eisierius susikoncentravo \u012f tai, kas jo heroj\u0173 i\u0161gyventa ir iki \u0161iol veikia, grau\u017eia, iki a\u0161ar\u0173. T\u0117t\u0117s savi\u017eudyb\u0117, t\u0117v\u0173 alkoholizmas ir abejingumas, vyresn\u0117l\u0117s sesut\u0117s \u017e\u016btis pas\u0105mon\u0117je u\u017esiliko ir tebekankina. Galb\u016bt net diktuoja judes\u012f.<\/p>\n Ilgo metro filme kiekvienam \u0161ok\u0117jui skiriama ma\u017edaug po dvi de\u0161imtis minu\u010di\u0173. Atsiv\u0117rimui. Bui\u010diai, t. y. nam\u0173 interjerams. Profesinei veiklai. Turb\u016bt tai, kas i\u0161 Airidos, Agniet\u0117s ir Manto girdima, vadinasi sielos apnuoginimu. Turb\u016bt d\u0117l to Mariaus Paplausko filme jie ir fizi\u0161kai apsinuogina: maudosi up\u0117je, rengiasi miegamajame, prausiasi du\u0161e. Pats filmuojantis Paplauskas n\u0117ra vujaristas, vaizdas pakankamai subtilus. To negali pasakyti apie traum\u0173 perteikim\u0105 filme, \u010dia pasitik\u0117jimo \u017ei\u016brov\u0173 supratingumu re\u017eisieriui pritr\u016bksta, jis, kaip sakoma, spaud\u017eia pedal\u0105 – dar skausmo, dar padraskykit savo \u017eaizdas, apsiverkit iki pasik\u016bk\u010diojimo, ir b\u016btinai stambiu planu. Tema ne tiek pl\u0117tojama, kiek ple\u010diama ir pildoma detal\u0117mis, pasakojimas sukasi vietoje, filmo minut\u0117s prailgsta.<\/p>\n Ar lengva vie\u0161ai i\u0161sakyti tai, kas jautriausia? (\u201eNe, negaliu\u201c, – kiek anks\u010diau yra sakiusi Airida Gudait\u0117 Mariaus Paplausko kurtame filme apie \u201eLow Air\u201c.) Kaip tik neseniai Lietuvos kino ekranuose dokumentiniame filme sportinink\u0117 Rose Namajunas atvirai pasakojo ne tik apie savo pergales, bet ir apie vaikyst\u0117s i\u0161gyvenimus, kai buvo seksualiai i\u0161naudojama pat\u0117vio (\u201eRose Namajunas: a\u0161 esu \u010dempion\u0117\u201c). Kaip tik \u0161i\u0173 met\u0173 \u201eKino pavasario\u201c programoje rodytas filmas \u201eTiek gro\u017eio, tiek skausmo\u201c apie fotomeninink\u0119 Nan Goldin – o, kiek ten i\u0161pasakota \u0161iurpi\u0173 patyrim\u0173! T\u0117v\u0173 abejingumas, sesers savi\u017eudyb\u0117, narkotikai, vie\u0161namis, smurtas… Toks atvirumas ir vienai, ir kitai herojei kainuoja nema\u017eai, tod\u0117l ir j\u0173 kalb\u0117jimas – punktyrais, pauz\u0117mis… Nes ne visk\u0105 \u012fmanoma ar norisi i\u0161tarti, vadinasi – ir susigr\u0105\u017einti.<\/p>\n Niekas negali i\u0161matuoti patirto skausmo dyd\u017eio ar svorio. Kiekvienam jis did\u017eiausias. Bet mes kalbame apie kino k\u016brinius ir apie skausm\u0105, papasakot\u0105 b\u016btent dokumentiniame kine, o ne, tarkime, psichologo kabinete ar grupin\u0117je terapijoje. Skiriasi toki\u0173 atviravim\u0173 tikslai. Terapijoje \u017emon\u0117s kalba, kad su savo jausmais dirbt\u0173, o ne b\u016bt\u0173 j\u0173 toliau slegiami. Filme kitaip: kas gyvenime buvo ar teb\u0117ra skausmas, ekrane tampa k\u016brinio dalimi, portreto \u0161trichu, vadinasi – charakterizuoja heroj\u0173, \u012fsiterpia \u012f jo kuriamo meno suvokim\u0105, yra interpretuojamas, i\u0161 ekrano persikelia atgal \u012f gyvenim\u0105, bet tai jau \u017ei\u016brov\u0173 gyvenimai. Su tuo, kas ekrane papasakota, dirba \u017ei\u016brovai. Ir taip iki begalyb\u0117s, nes pasidalinta vie\u0161ai.<\/p>\n \u0160iurk\u0161toka Agniet\u0117s Lisi\u010dkinait\u0117s vaikyst\u0117s patirtis filme \u201eAtsine\u0161iau su savimi\u201c nuskamba pana\u0161iai kaip \u012fsitikinim\u0173 tez\u0117s, sura\u0161ytos plakatuose jos spektaklyje apie protestus – tiesiai \u0161viesiai. Tok\u012f kalb\u0117jim\u0105 ir suvoki kaip meninink\u0117s asmenyb\u0117s atspalv\u012f, tuo labiau, kad ji pati save pristato kaip mai\u0161tinink\u0119 nuo ma\u017eens, o mai\u0161tas n\u0117ra nei atsargumas, nei paslaptis. Epizode su mo\u010diute Agniet\u0117 pasakoja jai norinti dar vieno filmo – su ja, kuri \u012f j\u0173 \u0161eim\u0105 pirmoji atne\u0161\u0117 \u0161ok\u012f. Akivaizd\u016bs kart\u0173 skirtumai: narsi, deklaratyvi dabarties mai\u0161tinink\u0117 ir sant\u016bri, u\u017esisklendusi, visai kitokius laikus i\u0161gyvenusi jos mo\u010diut\u0117.<\/p>\n Airidos Gudait\u0117s ir Manto Staba\u010dinsko psichologiniai portretai yra paslaptingesni ir d\u0117l to atrodo turtingesni. Airidos monologai ir judesys gamtoje, prisiminimai apie t\u0117t\u0119 ir kelion\u0117 namo derinami su repeticijomis, kur Airida dirba su paaugliais, kalbasi su jais, ir per tok\u012f sugretinim\u0105 pati \u0161ok\u0117ja atsiskleid\u017eia kaip visi\u0161kai atvira ir vis d\u0117lto nepa\u017eini, pati jautri kaip paaugl\u0117 ir stipri, pasitikinti kaip profesional\u0117. Mantas, kurio kiekvienas judesys yra \u0161okis, link\u0119s nusisukti, kai prisimena apie ses\u0119, betgi nu\u0161vinta, rad\u0119s paauglyst\u0117s dienora\u0161\u010dius ir kaip tik t\u0105 viet\u0105 juose, kai jis patyr\u0117 svajon\u0117s i\u0161sipildym\u0105 – nu\u0117jo \u0161okti, rad\u0119s skelbim\u0105. Manto pasakojimas ir jud\u0117jimas filme yra i\u0161tisas \u0161okis, o jo darbas su ne\u012fgaliaisiais \u012fmontuojamas tik kaip faktas. Lygiai kaip ir jo paties \u0161okis scenoje – tik u\u017euomina. Bet su visais filmo herojais taip pasielgta. Koks patirt\u0173 psichologini\u0173 traum\u0173 ry\u0161ys su k\u016bryba? Klausimas lieka nepaliestas. Arba – paliktas kaip darbas koleg\u0173 ir \u017ei\u016brov\u0173 fantazijai.<\/p>\n Du \u0161ok\u0117j\u0173 fragmentai<\/strong><\/p>\n Du trumpi naujosios programos filmai susij\u0119 su \u0161ok\u0117ja ir choreografe Greta Grinevi\u010di\u016bte. \u201eAiros \u0161ok\u012f\u201c ji re\u017eisavo, o Marijos Kavtaradz\u0117s \u201e\u0160okyje t\u0117\u010diui\u201c tapo heroje.<\/p>\n Grinevi\u010di\u016bt\u0117 suk\u016br\u0117 atvirai eksperimentin\u012f film\u0105, turint omenyje, kad \u201eeksperimentinis\u201c rei\u0161kia \u201enegalutin\u012f\u201c. \u201eAiros \u0161okiui\u201c re\u017eisier\u0117 pasirinko skelti ekran\u0105 vertikaliai ir beveik visas 16 minu\u010di\u0173 rodyti du vaizdus, kuri\u0173 organizavimo sistema nesiduoda nusp\u0117jama. Ar visada kairioji ekrano dalis susijusi su de\u0161ini\u0105ja? Ar viena pus\u0117 iliustruoja tai, apie k\u0105 kitoje u\u017esimenama? Abu vaizdai gin\u010dijasi? Jie yra tiesiog vaizdai apie Air\u0105?<\/p>\n Gretos heroj\u0117, jos mokytoja choreograf\u0117 Aira Naginevi\u010di\u016bt\u0117 kalba frazi\u0173 nuotrupomis, jos replik\u0173 dalys filme i\u0161\u0161ifruotos ir sinchroni\u0161kai pateiktos subtitrais. Ir gird\u0117ti, ir matyti, kad Airos sakiniai – tarsi ka\u017ekam pasakot\u0173 istorij\u0173 fragment\u0173 atgarsiai. Grinevi\u010di\u016bt\u0117s filmo stilius, jo kino kalba atitinka Naginevi\u010di\u016bt\u0117s kalb\u0117jimo b\u016bd\u0105. Blyksteli k\u016brini\u0173 ar atskir\u0173 judesi\u0173 vaizdai, pasigirsta fakt\u0173 u\u017euominos, pokalbi\u0173 nuotrupos. Abi ekrano dalys \u017eeria pluo\u0161t\u0105 detali\u0173 Airos asmenyb\u0117s ir jos \u0161okio ir \u0161ok\u0117j\u0173, jos i\u0161gyvent\u0173 k\u016brybos etap\u0173 d\u0117lion\u0117ms. Susid\u0117lios, kas pa\u017e\u012fsta Air\u0105, jos \u0161ok\u0117jus ir \u0161ok\u0117jas, jos spektaklius ir t\u0173 spektakli\u0173 judesius. Kas nepa\u017e\u012fsta, liks suglum\u0119s, alkanas, trok\u0161tantis. Nors, turint omenyje, kad \u0161okio filmus \u017ei\u016bri \u0161okio bendruomen\u0117 ir \u0161okio gerb\u0117jai…<\/p>\n Kino re\u017eisier\u0117 Marija Kavtaradz\u0117 savo 9 minu\u010di\u0173 \u201e\u0160okiu t\u0117\u010diui\u201c sukuria Gretos Grinevi\u010di\u016bt\u0117s spektaklio \u201e\u0160okis dulki\u0173 siurbliui ir t\u0117\u010diui\u201c paralelin\u0119 realyb\u0119, kuri \u012fkv\u0117p\u0117 Gretos spektakl\u012f, prad\u0117jus\u012f vis\u0105 trilogij\u0105 (\u201e\u0160okis skalbimo ma\u0161inai ir mamai\u201c, \u201e\u0160okis objektui ir vaikui\u201c). Filmo realyb\u0117je – tikrasis Gretos gyvenimas, jos t\u0117tis, j\u0173 santykis, \u0161velniai nufilmuotas Vytauto Katkaus.<\/p>\n T\u0117tis ir dukra par\u016bko kieme, jie tuoj i\u0161siskirs ilgesniam laikui. T\u0117tis pamoko dukr\u0105 vairuoti. Dukra pasi\u016blo \u201e\u012f mano stichij\u0105\u201c, ir i\u0161kilming\u0105 kostium\u0105 vilkintis t\u0117tis mi\u0161ko take l\u016bkuriuoja, kol dukt\u0117 artist\u0117 pasirengs. Jis pamatys dukros \u0161ok\u012f, netgi sudalyvaus jame, berdamas blizgu\u010dius, po to valydamas juos nuo dukros veido. Jis r\u016bpestingai u\u017eklos dukr\u0105, kad nesu\u0161alt\u0173, o dukra sapnuos j\u0173 abiej\u0173 \u0161ok\u012f ir suksis paj\u016bry, apsigobusi blizgiu spektaklio apsiaustu. Dulki\u0173 siurblys t\u0117\u010dio rankose irgi turi savo funkcij\u0105.<\/p>\n Greta Grinevi\u010di\u016bt\u0117 ir Erikas Grinevi\u010dius filmuojami veiksmo metu, vadinasi, abu u\u017eimti ir tai leid\u017eia nepozuoti, nors nepozavimo i\u0161vengti nei\u0161eina. Galb\u016bt taip nutinka d\u0117l to, kad viskas, i\u0161 ko sud\u0117tas \u0161is filmas, yra Gretos stichija – ir namai, ir \u0161okis, ir filmavimas. Jos t\u0117tis, savo aplinkoje stebimas filmavimo kameros, neatrodo itin jaukiai besijau\u010diantis, tarsi koks svetimas b\u016bt\u0173 pas j\u012f u\u017eklyd\u0119s. O Greta, bendraudama su artimu mylimu \u017emogumi, nepamir\u0161ta, kad tuo metu i\u0161 ties\u0173 ji dirba kino kamerai.<\/p>\n \u010cia nuotaikos filmas, dviej\u0173 retai besimatan\u010di\u0173 artim\u0173 \u017emoni\u0173 pabuvimas kartu. Ir ta reto pasimatymo, trumpo brangaus buvimo kartu nuotaika i\u0161lieka po seanso. Filmo jausmo nepaleisi taip lengvai, kaip ka\u017ekada t\u0117tis paleido Gretos i\u0161svajot\u0105 balion\u0117l\u012f, pa\u017e\u012fstam\u0105 i\u0161 spektaklio. Tiesiog filmas pats nepaleis savo \u017ei\u016brovo.<\/p>\n\n <\/a>\n <\/div>\n \n <\/a>\n <\/div>\n \n <\/a>\n <\/div><\/div>\n<\/a>Film\u0173 premjer\u0173 vakaras Skalvijos kino teatre. Gintar\u0117s \u017daltauskait\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a> I\u0161trauka i\u0161 filmo \u201eAiros \u0161okis\u201c<\/em><\/p>\n<\/a> I\u0161trauka i\u0161 filmo \u201e\u0160okiu t\u0117\u010diui\u201c<\/em><\/p>\n