Mariau, filme \u201eAtsine\u0161iau su savimi\u201c atskleidi trij\u0173 \u0161okio meninink\u0173 dokumentinius, atmosferinius portretus. Kiek \u0161iuo filmu pasakoji apie save, ir kiek \u2013 apie juos?<\/strong><\/p>\n Ko gero, filme man\u0119s yra daug, nors stengiausi nuo to sav\u0119s<\/em> b\u0117gti. Procese save vis gaudydavau, kad k\u016brinys neb\u016bt\u0173 subjektyvus. Pirmiausia m\u0117ginau atrasti vidin\u0119 motyvacij\u0105, kod\u0117l kuriu \u0161\u012f film\u0105, kalb\u0117jom\u0117s apie tai ir su mano terapeute. Ved\u017eiodamas \u0161un\u012f vis ie\u0161kodavau atsakymo \u2013 kam man to reikia? Prie\u017eastys labai kompleksi\u0161kos. Pirmiausia \u2013 vidin\u0117s: mane labai u\u017ekabino netek\u010di\u0173 psichologija, suvokimas, kaip ma\u017eai mes kalbame apie mirt\u012f, savi\u017eudybes, tai vis dar yra stigma. A\u0161 u\u017eaugau Prien\u0173 miestelyje. \u010cia, kai kas nors mir\u0161ta, visi aplinkui \u017eino. Atsimenu mam\u0105 man sakan\u010di\u0105 \u2013 \u201e\u017einai, Petro mama mir\u0117\u201c. Bet tuo viskas ir pasibaigdavo: k\u0105 tas Petras jaut\u0117, kaip jis tai i\u0161gyveno, niekas nesigilindavo. Vis d\u0117lto pats toki\u0173 intensyvi\u0173 netek\u010di\u0173, kaip Airida ar Mantas, nepatyriau. Man artimesn\u0117 Agniet\u0117s patirtis \u2013 disfunkcin\u0117s \u0161eimos situacija.<\/p>\n Taip pat man buvo svarbi profesin\u0117 ambicija \u2013 rasti b\u016bd\u0105 prieiti prie \u017emoni\u0173. Nes \u012f save \u017evelgdavau savikriti\u0161kai \u2013 vis maniau, kad esu per daug u\u017edaras. Galvojau, kad man tai bus galimyb\u0117 pajudinti gilius vidinius blokus. B\u016bnant re\u017eisieriumi, pagaliau prieiti prie \u017emogaus.<\/p>\n Taip pat mane \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161i\u0173 trij\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 darbai, gil\u016bs pokalbiai su jais. Sekiau ir j\u0173 k\u016bryb\u0105, vis galvodavau apie s\u0105sajas to, k\u0105 jie patyr\u0117, ir to, k\u0105 jie kuria. Tuo pat metu tyrin\u0117davau save terapeut\u0117s kabinete. Klausdavau sav\u0119s, kiek traumos man k\u016bryboje padeda, kiek \u2013 atima. Supratau, kad nors jos ir trukdo, ta\u010diau drauge daro mane unikal\u0173. Einu per t\u0105 unikalum\u0105, per baimes, per traumas, jas integruodamas: neatsiranda daugiau dr\u0105sos \u2013 tiesiog yra ka\u017ekas, kas mane veda, nesvarbu, kaip bijau. Tuomet ir \u012fvyksta tokie darbai, kaip \u201eAtsine\u0161iau su savimi\u201c.<\/p>\n Per diskusij\u0105 po premjeros Vilniuje pasakiau \u2013 gal kiek grubokai \u2013 kad man nepatinka plepalai, koridorinis bendravimas, k\u0105 tu<\/em>? Nuo toki\u0173 pasikalb\u0117jim\u0173 mane i\u0161tinka alergija, niekad ne\u017einau, kur d\u0117tis. Man u\u017etekt\u0173, jeigu \u017emogus su manimi pasisveikint\u0173 ir viskas. Arba tuomet ie\u0161kokime b\u016bdo paklausti, prieiti giliau. \u0160io filmo k\u016brybos metu b\u016btent tai ir dar\u0117me \u2013 \u0117jome giliau.<\/p>\n Prisimenant ankstesn\u012f Tavo film\u0105, \u201eTankyn\u0119\u201c, ir turint omeny \u0161\u012f, atrodo, kad Tavo k\u016bryba ir yra b\u0117gimas nuo plepal\u0173. Tavo filmuose n\u0117ra n\u0117 vienos pa\u0161alin\u0117s minties, vaizdo, kuris netur\u0117t\u0173 svorio. Tokiu film\u0173 grynumu Tu ai\u0161kiai pozicionuoji savo vertyb\u0119 \u2013 gyl\u012f ir, man rodos, atvirum\u0105. Tiesa?<\/strong><\/p>\n Man atrodo, kad atvirumas yra kelias \u012f gijim\u0105, \u012f vidin\u012f tobul\u0117jim\u0105. \u201eTankyn\u0117\u201c yra labai subjektyvi: nors joje svarbi ir Adriano Carlo Bibiano istorija, vis d\u0117lto i\u0161 esm\u0117s ten \u0117jau per save. Nes a\u0161 save pat\u012f laikau \u017emogumi, kuris klaid\u017eioja po mi\u0161k\u0105 ir bando atrasti takel\u012f. Neai\u0161ku, ar jis i\u0161vis yra. Bet situacija mano \u0161eimoje, mano augimas mane pastat\u0117 \u012f toki\u0105 pozicij\u0105 \u2013 \u017eem\u0117 po mano kojomis n\u0117ra tvirta. A\u0161 niekada nesuvokiau savo vietos \u0161eimoje.<\/p>\n Filme kalbama apie moment\u0105 gyvenime, kai viskas pasikei\u010dia, nuo kurio prasidedi visai kitoks tu. Ar Tu turi tok\u012f moment\u0105?<\/strong><\/p>\n Konkretaus gal ne. Labiausiai save sekti \u0117miau prie\u0161 beveik trejus metus, kai nutiko keli dalykai. \u010cia gal ir yra tas Momentas. Per labai trump\u0105 labai patyriau kelet\u0105 intensyvi\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Mums gim\u0117 dukra. O po keturi\u0173 dien\u0173 a\u0161 neprisiskambinau savo mamai. Ir ai\u0161kiai supratau, kad ji mir\u0117. Kai neprisiskambinau antr\u0105 dien\u0105, \u017emonai sakau, \u017einai, man atrodo, kad mamos neb\u0117ra. Va\u017eiuokim pa\u017ei\u016br\u0117ti. Nuva\u017eiav\u0119s radau j\u0105 gulin\u010di\u0105 dar su s\u0105mone, bet i\u0161tikt\u0105 labai stipraus insulto. Jai buvo atimtas beveik visas k\u016bnas. Tokia keista akimirka \u2013 k\u0105 tik gim\u0117 \u017emogus, bet a\u0161 negaliu nei d\u017eiaugtis, nei li\u016bd\u0117ti, nes reikia i\u0161likti stipriam. Mama ligonin\u0117je, pandemijos metas, niekur ne\u012fleid\u017eia. Po kurio laiko partrenk\u0117 m\u016bs\u0173 mylim\u0105 \u0161eimos \u0161un\u012f. Par\u0105 galav\u0119sis, mir\u0117. Visa tai susid\u0117jo, ir po \u0161uns \u012fvyko tr\u016bkis. Per t\u0105 \u0161un\u012f i\u0161leidau visas emocijas, nes iki tol labai laikiausi.<\/p>\n Ka\u017ekada Tibetie\u010di\u0173 Mirties ir gyvenimo knygoje skai\u010diau, kad kiekvienas gimimas artina tave prie mirties. Kokia sunki mintis, ir kokia teisinga! Kaip tai yra nelengva: b\u016btent su vaiko at\u0117jimo atsakomybe supratau gimimo ir mirties svor\u012f \u2013 tas vaikas toks trapus, jis gali, atrodo, bet kada u\u017egesti. Kaip jis mokosi kv\u0117puoti? Ir \u0161alia \u2013 o koks a\u0161 t\u0117vas? Ir dar \u2013 kaip mama ligonin\u0117je? Visoje \u0161ioje sumai\u0161tyje supratau, ko bijau: A T S A K O M Y B \u0116 S. Mano traum\u0173 padarinys yra atsakomyb\u0117s neprisi\u0117mimas.<\/p>\n \u0160ito filmo suk\u016brimas labai pary\u0161kino fakt\u0105, kad a\u0161 baisiai bijau prisiimti atsakomyb\u0119 net u\u017e savo k\u016bryb\u0105. Art\u0117jo pristatymas, o a\u0161 galvojau \u2013 gal reikia susirgt<\/em>? O gal i\u0161vis nereikia pristatyti to darbo? Gal tiesiog leid\u017eiam jam gyventi ir tiek? Labai gerai pamenu Igno Jonyno film\u0105 \u201eNematoma\u201c, kuriame \u017emogus, gyvenantis Ukrainos kaime, nusprend\u017eia, kad jam reikia ka\u017ekaip i\u0161gars\u0117ti. Jis nueina \u012f bendruomen\u0117s \u0161okius ir apsimeta aklu. J\u012f, kaip puikiai \u0161okant\u012f akl\u0105j\u012f, pastebi prodiuseriai. Mane taip su\u017eav\u0117jo tas filmas, papasakojau terapeutei, o ji sako: \u201eTau reikia b\u016bti aklam ir \u0161lubam, kad laim\u0117tum. Tiesa?\u201c \u0160i mintis man stipriai kirto. Man patinka b\u016bti ne lyderiu, o kaip tik \u2013 autsaideriu, ir tai daro mane stipresniu. Tuomet man nereikia niekam \u012fsipareigoti. Man dr\u0105su b\u016bti autsaideriu ir galvoti, kad a\u0161, b\u016bdamas autsaideriu, tarsi visus nugal\u0117siu. \u0160i mintis at\u0117jusi i\u0161 gatv\u0117s \u0161okio patirties: kai \u0161okdavau, toks m\u0105stymas labai pad\u0117davo.<\/p>\n Kai i\u0161\u0117jo \u201eAtsine\u0161iau su savimi\u201c, supratau, kad antr\u0105 kart\u0105 gyvenime kuriu nepriklausomai, tai, kas man tikrai r\u016bpi. Ir vis tiek beproti\u0161kai bijau tai apginti.<\/p>\n Kaip atsirinkai \u017emones? Kiek laiko su jais praleidai?<\/strong><\/p>\n Kelion\u0117 su jais iki momento, kai nusprend\u017eiau filmuoti, buvo ilga. Nuo bendravimo viskas ir prasid\u0117jo \u2013 nuo bendr\u0173 projekt\u0173, nuo to, kad man nepatinka plepalai, o patinka pokalbiai, patinka per tuos pokalbius pa\u017einti. Su Mantu seniai esame geri draugai, su Airida bendraujame nuo gatv\u0117s \u0161okio laik\u0173, gal de\u0161imt met\u0173. Su Agniete buvau ma\u017eiausiai pa\u017e\u012fstamas, bet ka\u017ekada ji man papasakojo apie savo \u0161eim\u0105. Taip ir u\u017estrigo atminty.<\/p>\n Galimyb\u0117 b\u016bti \u0161okio lauke ir steb\u0117ti j\u0173 trij\u0173 k\u016bryb\u0105 man sujung\u0117 visus ta\u0161kus \u2013 supratau, kad jeigu mane domina \u0161i tema, tai ir kurti reik\u0117t\u0173 su jais. Kod\u0117l gi neprad\u0117jus nuo draug\u0173? \u017dinoma, taip lengviau. Bet esu re\u017eisierius-naujokas, kod\u0117l tuo nepasinaudoti? Paklausiau vis\u0173, ar sutikt\u0173 pasidalinti savo patirtimis. \u012ekalbin\u0117ti nereik\u0117jo \u2013 visi \u012f tai \u0117jo labai atviromis \u0161irdimis.<\/p>\n Ar lengva filmuoti draugus?<\/strong><\/p>\n \u017dinai, jie gal prie\u0161 mane nesidrovi ir nebijo, bet prie\u0161 premjer\u0105 visi labai jaudinosi. Nes tai jau nebekontroliuojama. Jie i\u0161eina \u012f vie\u0161um\u0105. Ir j\u0173 i\u0161pa\u017eintis i\u0161dalinama kitiems \u017emon\u0117ms. \u010cia ir buvo sunkiausias moralinis klausimas: a\u0161 \u2013 j\u0173 draugas, bet kas a\u0161 toks, kad atskleis\u010diau \u0161ituos asmeni\u0161kus dalykus visiems? \u017dinoma, a\u0161 atsiklausiau j\u0173 d\u0117l tam tikr\u0173 stipresni\u0173 viet\u0173. Visi nor\u0117jo pa\u017ei\u016br\u0117ti film\u0105 prie\u0161 premjer\u0105. Etikos sumetimais nor\u0117jau j\u012f jiems parodyti ir pats. Bet taip pat labai sirgau, kad vis d\u0117lto jie pamatyt\u0173 rezultat\u0105 per premjer\u0105. Kad neprad\u0117t\u0173 daug kart\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti namuose, matuoti, ie\u0161koti, ko atsisakyti, ir t. t. Galiausiai i\u0161\u0117jo taip, kad jie i\u0161 anksto ir nepa\u017ei\u016br\u0117jo. Bet a\u0161 buvau pakankamai tikras, kad nieko ne\u012f\u017eeisiu, visk\u0105 buvau sau pamatav\u0119s.<\/p>\n Kaip \u0161eim\u0173 nariai pri\u0117m\u0117 \u201eAtsine\u0161iau su savimi\u201c id\u0117j\u0105? Ir kaip jau v\u0117liau \u2013 pat\u012f film\u0105?<\/strong><\/p>\n \u0160eimos dar nemat\u0117. Kai kuri\u0173 \u0161eimos, kaip supratau, gal ir nematys. Manto t\u0117vai dar pamatys. Bet jie ir pa\u010di\u0105 id\u0117j\u0105 pri\u0117m\u0117 labai atvirai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jiems nesak\u0117me temos. Sakiau Mantui \u2013 tiesiog pab\u016bkime su tavo t\u0117vais, nereikia kalb\u0117ti apie ses\u0119. Mane domino pats j\u0173 bendravimas. Manto linijoje \u0161eima yra labai palaikantis d\u0117muo. Nesvarbu, kas ten nutiko.<\/p>\n Airidos mama, kaip matei filme, nenor\u0117jo rodyti suply\u0161usi\u0173 foteli\u0173 (juokiasi<\/em>). Tiesa, Airida man t\u0105 pokalb\u012f su mama atsiunt\u0117 prie\u0161 pat va\u017eiavim\u0105 filmuoti, bet a\u0161 jo s\u0105moningai neklausiau, nes ir taip esu bailys. Nor\u0117jau prisiimti atsakomyb\u0119 kaip re\u017eisierius ir operatorius, ir tiesiog nuva\u017eiuoti: kas bus, tas, nemirsiu. Bet kai nuva\u017eiavau tenai, ji pasitiko mane labai maloniai. Tiesa, filmavimo metu reik\u0117jo suvalgyti nema\u017eai sumu\u0161tini\u0173, kad ji atsipalaiduot\u0173.<\/p>\n Niekada nefilmuodavau susitikim\u0173 prad\u017eios. Atsimenu, Mantas jau man stuksena su alk\u016bne, kad prad\u0117\u010diau filmuoti, o a\u0161 s\u0117d\u017eiu su jo t\u0117vais prie stalo ir apie nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 \u0161neku. Gerbiu \u017emoni\u0173 privatum\u0105, ir man pa\u010diam nepatikt\u0173, jei su manimi per kamer\u0105 imt\u0173 kalb\u0117ti. Laukiau to momento, kada jie prad\u0117jo man\u0119s nejausti.<\/p>\n Visi \u2013 i\u0161skyrus Agniet\u0117s \u0161eim\u0105 \u2013 mane pasitikdavo kaip koki\u0105 televizij\u0105, su vai\u0161\u0117mis. Pra\u0161ydavau vis\u0173 nesiruo\u0161ti, bet visiems, matyt, kildavo tas lietuvi\u0161kas g\u0117dos jausmas, kaip \u010dia nepavai\u0161inti. Airidos mama su manimi buvo grie\u017eta \u2013 sako, s\u0117di ir valgai.<\/p>\n Lengviausia buvo su Agniet\u0117s mama. Visi i\u0161kart suprato taisykles, kad man nereikia joki\u0173 sumu\u0161tini\u0173 ir saldaini\u0173, joki\u0173 ap\u0161ildan\u010di\u0173 pokalbi\u0173. Jos tiesiog bendravo ir viskas. A\u0161 buvau ap\u0161al\u0119s, kaip viskas nat\u016bralu. Ir kaip \u012f mane nekreipia jokio d\u0117mesio \u2013 net kai r\u016bko kartu su Agniete.<\/p>\n Kod\u0117l Tau buvo svarbu parodyti \u0161eim\u0105?<\/strong><\/p>\n \u010cia, ko gero, \u012fsijungia mano subjektyvusis a\u0161. Prad\u0117j\u0119s dom\u0117tis psichologija, \u0117jau per \u0161eimos naratyv\u0105 \u2013 tyrin\u0117jau, kaip t\u0117vai, j\u0173 aukl\u0117jimas lemia mus<\/em>, \u0117jau \u012f tai net per pykt\u012f ant savi\u0161ki\u0173. Nor\u0117jau pa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip su t\u0117vais sekasi kitiems. Ar yra palaikymas, kas tas pir\u0161tas buvo, past\u016bm\u0117j\u0119s \u012f k\u016brybin\u012f pasaul\u012f, ar tai t\u0117vai, ar ne. T\u0117vai, \u0161eima da\u017enai b\u016bna susij\u0119 ir su traumomis. Agniet\u0117s atveju \u2013 labai stipriai. Alkoholis. Tod\u0117l man \u0161eimos momentas buvo labai svarbus i\u0161 savo paties \u0161auksmo jai, i\u0161 vaiki\u0161ko noro tur\u0117ti \u0161eim\u0105 pagal vaiki\u0161k\u0105 svajon\u0119. Ir kartu kilo asmenin\u0117 ambicija pabandyti prie t\u0173 \u0161eim\u0173 prieiti.<\/p>\n Galvoju apie filmo erdves: heroj\u0173 namai ir j\u0173 vaikyst\u0117s namai \u2013 esmin\u0117s lokacijos. Namai daug parodo apie \u017emog\u0173 \u2013 tokie, kokie esame i\u0161or\u0117je, namuose ir vaikyst\u0117s namuose, atskleid\u017eia tris skirtingus m\u016bs\u0173 pavidalus. Kiek Tau pa\u010diam buvo svarbios erdv\u0117s?<\/strong><\/p>\n \u0160io interviu metu suprasiu savo subjektyvi\u0105sias k\u016brybines prie\u017eastis (\u0161ypsosi<\/em>). \u0160iaip daug k\u0105 darau intuityviai. Bet dabar, mudviem kalbantis, ateina ai\u0161kumas, kod\u0117l man tokios svarbios nam\u0173 erdv\u0117s: ilgus metus gyvenau Prienuose, nors gimiau Kaune, bet jau ketveri\u0173 persikraust\u0117me. Prienuose baigiau mokyklas, po to v\u0117l gr\u012f\u017eau \u012f Kaun\u0105. Gr\u012f\u017etant \u012f Prienus, mane visuomet veikdavo nepakeliama ir nepaai\u0161kinama nostalgija. Ne\u017einodavau, kas ten slepiasi. Apimdavo tokia melancholija, kad ilgainiui prad\u0117jo darytis sunku apskritai ten sugr\u012f\u017eti, net aplankyti mamos. Kai persikraus\u010diau \u012f Kaun\u0105, vis gr\u012f\u017edavau \u012f senuosius Kauno namus, \u012f sen\u0105j\u012f kiem\u0105, kur praleidau pirmuosius ketverius metus. Mane apimdavo jausmas, lyg ten b\u016bt\u0173 pasilikusi mano siela. S\u0117d\u0117davau ant s\u016bpyni\u0173, bandydavau prisiminti tas dienas, \u017ei\u016br\u0117davau \u012f ketvirt\u0105 auk\u0161t\u0105, kuriame gyvenome. Atrodydavo, kad tas laimingas vaikas vis dar ten gyvena, laksto.<\/p>\n D\u0117l to nor\u0117jau, kad ir mano herojai atsidurt\u0173 savo vaikyst\u0117s kiemuose. Mes daug kalb\u0117davome apie prisiminimus \u2013 ar jie geri, ar blogi. Pamenu, kaip su Mantu vaik\u0161\u010diojome po jo ses\u0117s \u017e\u016bties viet\u0105, nes ten viskas taip u\u017esl\u0117pta \u2013 t\u0117vai nesilanko, Mantas irgi ne. \u012edomu nueiti ten ir steb\u0117ti, kas vyksta k\u016bne. A\u0161 ir pats, b\u016bdamas vaikyst\u0117s namuose, sekdavau savo k\u016bn\u0105: kas manyje gimsta? Su draugu vien\u0105kart sugalvojome padaryti po Prienus ekskursij\u0105. I\u0161 jos gr\u012f\u017eau su did\u017eiuliu galvos skausmu. Supratau, kad ten t\u016bno mano g\u0117dos, kalt\u0117s jausmai.<\/p>\n Visa tai mane ved\u0117 ir per j\u0173 vietas. Pavyzd\u017eiui, Airida augo ma\u017eame miestelyje. K\u0105 tokioje vietoje rei\u0161kia, kai artimas \u017emogus, kur\u012f tikrai tame miestelyje visi \u017eino, nusi\u017eudo? Kaip tu turi pakelti pirmus t\u0117\u010dio bandymus, b\u016bdamas vienuoliktoje klas\u0117je?<\/p>\n Mano mama buvo mokytoja, t\u0117tis \u2013 m\u0117sininkas, toks paprastas darbininkas. Ir kai tarp j\u0173 kildavo konfliktai, a\u0161 d\u0117l j\u0173 kartais neidavau \u012f mokykl\u0105. Vis\u0105 dien\u0105 arba nakt\u012f praverkdavau, ypa\u010d kai t\u0117tis gr\u012f\u017edavo girtas, prasid\u0117davo protr\u016bkiai. Kad gal\u0117tum neiti \u012f mokykl\u0105, ie\u0161kai prie\u017eas\u010di\u0173, mel\u0173, meluoji kartu su mama, nes mama dirbo ten pat, kur a\u0161 mokiausi. Mes kartu i\u0161mokome meluoti. Bet, manau, daug kas suprasdavo tikr\u0105sias Mariaus sirgimo<\/em> prie\u017eastis.<\/p>\n Su visomis istorijomis ie\u0161kojai s\u0105saj\u0173, bendr\u0173 ta\u0161k\u0173 su savo patirtimis?<\/strong><\/p>\n Taip. Manau, kad jei s\u0105saj\u0173 neb\u016b\u010diau rad\u0119s, vis tiek b\u016bt\u0173 \u012fdomu, bet gyl\u012f ir stiprum\u0105 prarastume. A\u0161 tokiu b\u016bdu mokausi kino meno.<\/p>\n Visus tris herojus vienija stiprios traumin\u0117s patirtys. Koki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kilo, leid\u017eiantis \u012f tokias gilias keliones, \u017einant, kad \u0161ios istorijos, kuriose yra savi\u017eudyb\u0117, alkoholizmas, narkotikai, bus pristatytos vie\u0161ai?<\/strong><\/p>\n \u0160ia prasme a\u0161 i\u0161 ties\u0173 patekau \u012f mi\u0161k\u0105. Labai pasijaut\u0117, kad, pavyzd\u017eiui, mano \u0161eimoje n\u0117ra savi\u017eudybi\u0173. \u012e\u0117j\u0119s \u012f \u0161i\u0105 tem\u0105, pakliuvau \u012f pilk\u0105j\u0105 zon\u0105.<\/p>\n Ma\u017eas rakursas \u012f \u0161al\u012f \u2013 ka\u017ekada su Mantu kalb\u0117jom\u0117s automobilyje, ir a\u0161 sakau: \u201eBlemba, Mantai, o gali b\u016bti s\u0105saja tarp tavo ses\u0117s praradimo ir tavo darbo su negali\u0105 turin\u010diais \u017emon\u0117mis?\u201c Nes jis man papasakojo, kad jeigu ses\u0117 b\u016bt\u0173 likusi gyva \u2013 o tokia teorin\u0117 galimyb\u0117 buvo \u2013 ji b\u016bt\u0173 visam gyvenimui prikaustyta prie lovos. Jis man sako: \u201eJo, ko gero, s\u0105saja yra.\u201c \u010cia buvo vienas i\u0161 atspirties ta\u0161k\u0173 \u2013 kaip gerai viskas gali susiri\u0161ti istorijos prasme! U\u017egriebiau mint\u012f, id\u0117j\u0105! O po to su Mantu papuoliau \u012f akl\u0105 teritorij\u0105 \u2013 sakau, \u201ear pameni \u0161it\u0105 mint\u012f?\u201c Sako, \u201epamenu, bet taip jau nebegalvoju\u201c. O a\u0161 jau prifilmav\u0119s visko ir pridar\u0119s… Gavau pamok\u0105, kad dokumentin\u0117s istorijos negalima kurti pagal save, subjektyviai. Tada prad\u0117jo atsirasti kiti kontekstai.<\/p>\n O su savi\u017eudyb\u0117mis, kai jau \u012fra\u0161iau pokalbius, keldavau sau klausim\u0105 \u2013 o kas i\u0161 to? Jie man visa tai papasakojo, o kas toliau? A\u0161 tiktai plok\u0161\u010diai atpasakosiu j\u0173 istorijas? Bet k\u0105 tai duoda, k\u0105 atima? Su \u0161ita dvejone \u0117jau labai ilgai, iki pat monta\u017eo.<\/p>\n \u0160alia man kilo moralin\u0117 dilema, ar neb\u016bsiu mirties pardav\u0117jas? Parduoti mirties id\u0117j\u0105 vardan per\u017ei\u016br\u0173? Kaip \u0161ito i\u0161vengti? Tur\u0117jau atgauti moralin\u012f stubur\u0105, susistyguoti \u2013 kod\u0117l to reikia, kod\u0117l man tai svarbu. Tai buvo sunkusis periodas.<\/p>\n Kaip sau atsakei \u012f \u0161it\u0105 klausim\u0105 \u2013 kod\u0117l to reikia?<\/strong><\/p>\n Daug vaik\u0161\u010diojau, \u0117jau \u0117jau, \u0117jau \u0117jau, daug su savimi kalb\u0117jausi, daug kuo dom\u0117jausi. Ir pagalvojau, kad mes tikrai labai ma\u017eai apie tai kalbame, mes vengiame ir bijome mirties. Supratau, kad tikrai reikia bandyti. Drauge nor\u0117jau parodyti \u0161iuos menininkus, kad suprastume, jog ne viskas yra taip faina. Kai esi \u017ei\u016brovo pozicijoje, tu ploji ir galvoji, kad jiems faina, kuria, daro. Bet kiek jiems iki tos scenos reikia perlipti purvo? To pavyzdys yra Airida \u2013 kai mir\u0117 jos t\u0117tis, ji po dviej\u0173 dien\u0173 tur\u0117jo spektakl\u012f. Tai, \u017einoma, kelia daug klausim\u0173 \u2013 ar \u010dia b\u0117gimas, ar stipryb\u0117, ar valymasis.<\/p>\n \u0116jau \u012f visa tai su didele baime, bet ir su dideliu noru. Ir ka\u017ekokiu giluminiu jausmu, kad tai yra reikalinga, kad reikia apie tai pakalb\u0117ti. Nesurizikav\u0119s, nepamatuosiu nei savo k\u016brybini\u0173 geb\u0117jim\u0173, nei temos aktualumo.<\/p>\n Kaip manai, kaip tokie k\u016briniai paveikia tolesn\u0119 menininko b\u016bt\u012f?<\/strong><\/p>\n Stengiausi nedaryti j\u0173 herojais, kaip holivudiniuose filmuose, kad tarsi trauma juos dabar pavert\u0117 labai galingais ir stipriais. Su Mantu po premjeros va\u017eiavome \u012f pirt\u012f. Jis sako: \u201e\u012edomu, k\u0105 apie mus pagalvojo studentai? Kaip mes jiems atrod\u0117m?\u201c Ypa\u010d Agniet\u0117s atveju. Jeigu Agniet\u0117 b\u016bt\u0173 atsisakius tos minties, apie, cituoju, \u201e\u0161niojim\u0105 ir prig\u0117rim\u0105\u201c, filmas b\u016bt\u0173 daug netek\u0119s. Bet ji pasirinko dr\u0105s\u0105 kalb\u0117ti. Sakau, \u201eMantai, k\u0105 tu turi omeny d\u0117l t\u0173 student\u0173? Manai, jie pagalvos, kad j\u016bs labai silpni?\u201c Sako, \u201eNe, bet vis tiek keliu sau tok\u012f klausim\u0105.\u201c<\/p>\n Konkretaus atsakymo negaliu suformuluoti, bet man visi trys herojai \u0161iek tiek pareflektavo, k\u0105 jie filme savyje pamat\u0117 nauju kampu. Ekrane i\u0161ry\u0161k\u0117jo dalykai, kuri\u0173 jie gyvenime nepasteb\u0117jo. Traumos labai maskuojasi. Mantui pary\u0161k\u0117jo tai, kad jis labai daug daro d\u0117l kit\u0173, kaip kad to telefoninio pokalbio metu \u2013 \u201ear padarysi, nors ir neturime biud\u017eeto\u201c. Man tai labai nor\u0117josi akcentuoti. Nors tai gal d\u016bris Mantui \u2013 kad toks talentingas \u017emogus dar gali daryti ka\u017ek\u0105 ir nemokamai. Galvojau, ar jam nepakenksiu. Bet, sakau, Mantai, a\u0161 turiu tai \u012fd\u0117ti.<\/p>\n Airida \u012fsivertino dar kart\u0105, kad ji perduoda savo patirt\u012f kitai kartai, kad ji dalinasi atvirumu, ko, kaip filmuojant pasirod\u0117, jai stinga i\u0161 savo \u0161eimos. Ji nuolat akcentuodavo, kad ji artimoje aplinkoje niekada netur\u0117jo gilaus pokalbio. Ir t\u0105 gil\u0173 pokalb\u012f ji m\u0117gina u\u017emegzti su ta ateinan\u010dia karta.<\/p>\n Agniet\u0117 dalinosi, kad filmas jai buvo proga dar kart\u0105 pareflektuoti save ir nusiimti ro\u017einius akinukus. Apskritai jiems esu labai d\u0117kingas \u2013 a\u0161 atradau dr\u0105sius \u017emones. Jie i\u0161dr\u012fso kalb\u0117ti. Ta dr\u0105sa, man regis, yra raktas \u012f gijim\u0105. Ir gijim\u0105 ne tik j\u0173 pa\u010di\u0173, bet ir t\u0173, kurie \u017ei\u016br\u0117s.<\/p>\n A\u0161 pats pasteb\u0117jau \u2013 kai prad\u0117jau Labai nuo\u0161ird\u017eiai pripa\u017einti savo silpn\u0105sias vietas, ne vardan atvirumo ir dr\u0105sos, o tikrai nuo\u0161ird\u017eiai pripa\u017einti, kad a\u0161 negaliu prisiimti atsakomyb\u0117s, kad man baisu kalb\u0117ti garsiai \u2013 pajutau, kokia didel\u0117 na\u0161ta nukrito nuo pe\u010di\u0173.<\/p>\n Kiek Tau filme svarbus pats \u0161okis?<\/strong><\/p>\n Tu \u010dia mane dabar pagausi! Ir a\u0161 save pagausiu. (m\u0105sto<\/em>) \u0160okis tikrai svarbus, nes vis\u0173 pirma \u2013 tai \u0161okio \u017emon\u0117s. \u0160okis man yra raktas \u012f kino men\u0105. A\u0161 jo kitaip nesuprantu. Neturiu joki\u0173 akademini\u0173 \u017eini\u0173. Kiek pats domiuosi, tiek, i\u0161 sukauptos patirties. Ir mano svajon\u0117, tokia ma\u017ea, atsargi, yra kinas. Kine \u0161okio ma\u017eai. Manau, \u0161ok\u012f a\u0161 suprantu ir gerai jau\u010diu, esu tame pakankamai u\u017etikrintas ir galiu pabandyti per \u0161ok\u012f padaryti ka\u017ek\u0105 kinematografi\u0161ko. \u0160iuo atveju jau paband\u017eiau per \u0161ok\u012f prieiti prie rizikingesni\u0173 tem\u0173. Bet a\u0161 net ne\u017einau, ar \u201eAtsine\u0161iau su savimi\u201c galima vadinti \u0161okio filmu. Jis neatskleid\u017eia \u0161okio, judesio filosofijos. Jis per \u0161ok\u012f parodo traum\u0105. Bet ne per traum\u0105 \u0161ok\u012f. Ir ne\u017einau, ar galima j\u012f vadinti dokumentika \u2013 nes tai n\u0117ra ir grynoji dokumentika. Yra re\u017eisuot\u0173 dalyk\u0173, toki\u0173, kaip \u0161okis. Gal tai \u2013 menin\u0117 dokumentika?<\/p>\n \u0160okis buvo svarbus vizuali\u0105ja ir k\u016bno prasme. Poj\u016b\u010diai k\u016bne man yra labai svarbus sluoksnis. O kas geriau t\u0105 pajaus, negu \u0161ok\u0117jas, judesio \u017emogus? Jie labai gerai atliepia savo k\u016bnus.<\/p>\n Mantas filme sako, kad vis nesp\u0117ja pakalb\u0117t su \u0161eima ka\u017eko, ko dar n\u0117ra pakalb\u0117j\u0119s. Ar Tu turi \u017emog\u0173, su kuriuo nesp\u0117ji pakalb\u0117t to, ko nesi pakalb\u0117j\u0119s?<\/strong><\/p>\n Mantas nori susp\u0117ti pakalb\u0117ti tai, ko dar nepakalb\u0117jo. O i\u0161 savo perspektyvos galiu pasakyti, kad kartais pakalb\u0117ti tiesiog nei\u0161eina. Nesusikuria tam tinkama terp\u0117. Kai paklausei \u0161ito klausimo, man i\u0161kart intuityviai \u012f galv\u0105 at\u0117jo mama. Tam vaikui n\u0117ra pokalbio su mama. Ir dabar, jeigu a\u0161 bandau gilesn\u012f arba ne tok\u012f patog\u0173 pokalb\u012f u\u017emegzti \u2013 gal a\u0161 t\u0105 darau netinkamai \u2013 visada atsiranda siena ir komentaras: \u201eNekalb\u0117kim \u010dia nes\u0105moni\u0173\u201c. Bandau t\u0105 pokalb\u012f surasti. D\u0117l to gal man tie plepalai ir nepatinka \u2013 a\u0161 nenoriu gail\u0117tis, kad su ka\u017ekuo nepakalb\u0117jau apie svarbius dalykus, nes jau turiu nepakalb\u0117jimo<\/em> patirt\u012f.<\/p>\n Su t\u0117vu a\u0161 jau de\u0161imt met\u0173 nebendrauju. Esu visi\u0161kai u\u017ebrauk\u0119s \u0161\u012f santyk\u012f. Jis gyvena Airijoje, i\u0161va\u017eiavo, kai man buvo kokie 12 met\u0173. Bet m\u016bs\u0173 prie\u0161istor\u0117 yra labai skausminga. Pavyzd\u017eiui, mano t\u0117vas mane mokydavo plaukti, bet ant bajerio visada skandindavo. \u017dinai, b\u016bdavo, i\u0161g\u0117r\u0119s, bajeruoja, ateik ateik, ir ki\u0161a mano galv\u0105 po vandeniu. Su juo visada prie e\u017eero, kur vasaromis va\u017eiuodavome maudytis, b\u016bdavo faina, \u017eaisminga, \u017eaisdavome gaudyni\u0173. Bet kartu visada \u017einodavau, kad bet kuri\u0105 akimirk\u0105 gali \u012fvykti tai, kad jis mane pagaus u\u017e kokios kojos ir skandins. Puikiai prisimenu, kaip jis ki\u0161a mano galv\u0105 po vandeniu ir man jau pradeda tr\u016bkti oro, a\u0161 po vandeniu pradedu r\u0117kti, jis i\u0161traukia ir pradeda juoktis. O a\u0161 a\u0161arotas, piktas, sakau, \u201eAr tu durnas? K\u0105 tu padarei?\u201c Man gal septyni metai. O jis juokiasi \u2013 \u201eKas \u010dia tau? Bajeriukas.\u201c Tai i\u0161tisai kartodavosi. Net mano draug\u0173 akivaizdoje.<\/p>\n \u0160ituos prisiminimus laikiausi su savimi. Kai jis vis gr\u012f\u017edavo, mes susitikdavome, bet man su juo kalb\u0117ti b\u016bdavo kan\u010dia. Atsimenu lemiam\u0105 kart\u0105, kai susitikom, g\u0117r\u0117m al\u0173, rod\u0117si, kad pokalbis jau \u012fsiva\u017eiuoja, galvoju, geras! Pagaliau man faina su juo bendrauti! Ir staiga jis ka\u017ek\u0105 grubiai man atsak\u0117, a\u0161 i\u0161 karto gr\u012f\u017eau \u012f t\u0105 vaik\u0105, kuris susitraukia, nieko nebenori. Kit\u0105 ryt\u0105 supratau, kad viskas, tai yra paskutinis susitikimas. Pasikei\u010diau numer\u012f ir nuo to karto nebesikalb\u0117jom. Dabar, kai man skambina koks nepa\u017e\u012fstamas numeris, visada ateina mintis \u2013 t\u0117vas.<\/p>\n Anks\u010diau save kamuodavau, kartodavau sau, kad man \u017e\u016btb\u016bt reikia i\u0161mokti dr\u0105sos, tvirtyb\u0117s, i\u0161mokti nebijoti. Kai savo terapeutei \u0117miau pasakoti, kiek daug dalyk\u0173 darau per nerim\u0105 \u2013 a\u0161 net montuodamas t\u0105 film\u0105 k\u016bne jau\u010diau ka\u017ekok\u012f keist\u0105 jaudul\u012f, nepatogum\u0105, net neai\u0161ku d\u0117l ko, ir tas nerimas trukd\u0117 pagauti srauto b\u016bsen\u0105, susitikim\u0105 su tuo k\u016briniu \u2013 ji man sako: \u201eBet \u017einai, be viso \u0161ito nerimo, be t\u0173 t\u0117v\u0173, be to tikro gyvenimo, kur\u012f tau teko pamatyti, neb\u016bt\u0173 tav\u0119s. Tavo savastis yra eiti per nerim\u0105. Jeigu tu jau eini per nerim\u0105, tai pabandyk per j\u012f eiti s\u0105moningai.\u201c<\/p>\n D\u0117l ko labiausiai nerimauji filmuodamas?<\/strong><\/p>\n Kad nutrauksiu filmavim\u0105 per anksti. Bet kada gali \u012fvykti gra\u017eus momentas. Kaip jo i\u0161laukti? D\u0117l to man patinka nesusid\u0117lioti pernelyg tankios strukt\u016bros \u2013 a\u0161 labai branginu i\u0161laukim\u0105: to Tikro momento tu neapra\u0161ysi, nesukursi moduliuodamas situacij\u0105. Jis negali \u012fvykti be laukimo. Kiek moment\u0173 yra buv\u0119, kai tik nustoju filmuoti, ir prasideda gro\u017eis! Vis kartoju sau re\u017eisieriaus Terrence\u2019o Fredericko Malicko mint\u012f: \u201eFilmuosim tol, kol sulauksim pauk\u0161\u010di\u0173.\u201c I\u0161mokau laukti.<\/p>\n Baland\u017eio 29 d. 15 val. MO muziejaus Kino sal\u0117je Lietuvos \u0161okio informacijos centras kartu su \u201eBe kompanijos\u201c ir MMLAB (Meno ir mokslo laboratorija) pristatys Lietuvi\u0161k\u0173 \u0161okio film\u0173 program\u0105. Renginys nemokamas. Po per\u017ei\u016bros \u017ei\u016brovai kvie\u010diami pasilikti pokalbiui su film\u0173 k\u016br\u0117jais ir herojais apie \u0161okio film\u0173 \u017eanr\u0105, palie\u010diant ir asmenines \u0161okio meninink\u0173 k\u016brybines tendencijas ir k\u016brimo procesus. Daugiau informacijos: <\/strong>MO muziejaus puslapyje<\/strong><\/a>.<\/strong><\/p>\n —<\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/Marius-Paplauskas-scaled.jpg\")
<\/a><\/strong>Marius Paplauskas. Asmeninio archyvo nuotr.<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/Atsinesiau-su-savimi_Mantas-1-scaled.jpg\")
<\/a>Atsine\u0161iau su savimi. Kadras i\u0161 filmo<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/Lietuvisku-sokio-filmu-programos-perziura_Gintares-Zaltkauskaites-nuotr.jpg\")
<\/a> Lietuvi\u0161k\u0173 \u0161okio film\u0173 programos per\u017ei\u016bra Vilniuje. Gintar\u0117s \u017daltkauskait\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/Atsinesiau-su-savimi_Airida-scaled.jpg\")
<\/a>Atsine\u0161iau su savimi. Kadras i\u0161 filmo<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/agniete-a\u0328c\u030ce\u03280-scaled.jpg\")
<\/a>Atsine\u0161iau su savimi. Kadras i\u0161 filmo<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/MANTAS-20-scaled.jpg\")
<\/a>Atsine\u0161iau su savimi. Kadras i\u0161 filmo<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/Atsinesiau-su-savimi_Agniete-scaled.jpg\")
<\/a>Atsine\u0161iau su savimi. Kadras i\u0161 filmo<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/Airida-110-scaled.jpg\")
<\/a>Atsine\u0161iau su savimi. Kadras i\u0161 filmo<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/2.jpg\")
<\/a>Marius Paplauskas pristato dokumentinius \u0161okio portretus. Gintar\u0117s \u017daltkauskait\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/srtrf_490x277_23_490x277.jpg\")
<\/a><\/p>\n