{"id":14229,"date":"2023-04-27T17:59:49","date_gmt":"2023-04-27T14:59:49","guid":{"rendered":"http:\/\/dance.lt\/new\/?p=14229"},"modified":"2023-04-27T18:03:21","modified_gmt":"2023-04-27T15:03:21","slug":"neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/","title":{"rendered":"Neu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c. Pokalbis su Vy\u010diu Jankausku"},"content":{"rendered":"

\u0160ok\u0117jas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas, kviesdamas \u012f savo \u0161okio teatro premjer\u0105 \u2013 performatyvaus \u0161okio vyksm\u0105 \u201eDekreacija\u201c<\/strong><\/a>, kaip pagrindin\u0119 \u017einut\u0119 komunikuoja siek\u012f \u201eneu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c, tapti permatomu, pralaid\u017eiu v\u0117jui, garsui, \u0161viesai, kitam\u201c. Man regis, tai \u2013 d\u0117sningas ir logi\u0161kas \u017eingsnis po ankstesnio choreografo k\u016brinio \u201eNematomas \u0161okis\u201c \u2013 taip keliaujama gilyn \u012f atsakomyb\u0117s u\u017e kiekvien\u0105 nauj\u0105 meno k\u016brin\u012f tem\u0105, drauge \u2013 skirtingais rakursais \u017evelgiama \u012f \u0161okio i\u0161nykstamum\u0105 laike, taip pat \u012f s\u0105veikai su kitais k\u016bnais \u012fsipareigojant\u012f k\u016bn\u0105. \u201eNematomame \u0161okyje\u201c i\u0161\u0161\u016bkis buvo sukurti \u0161ok\u012f be akivaizdaus \u0161okio, \u0161iame \u2013 sukurti \u0161ok\u012f, tam tikra prasme, be subjekto\u201c, \u2013 sako choreografas.<\/p>\n

K\u016brybos etika ir menininko atsi\u017evelgimas \u012f pasaul\u012f, gamt\u0105, ry\u0161ius su kitais \u017emon\u0117mis, pagarba aplinkai, d\u0117mesio perk\u0117limas nuo sav\u0119s \u012f kitus<\/em> ir kitk\u0105<\/em> \u2013 kalbantis apie \u0161ias \u0161iandien Vy\u010diui aktualias vertybes, pama\u017eu ry\u0161k\u0117ja, kad jose esminis kr\u016bvis tenka ne etiketo ar moral\u0117s pla\u010di\u0105ja prasme normoms, bet k\u016brybos s\u0105moningumo procesui, etini\u0173 aspekt\u0173 \u012fvairov\u0117s integracijai \u012f tok\u012f m\u016bsuose da\u017enai pernelyg supaprastintai suvokiam\u0105 fenomen\u0105, kaip spektaklio suk\u016brimas. Ry\u0161iui \u012fsipareigojantis k\u016bnas, savo viet\u0105 kitam u\u017eleid\u017eiantis, save eliminuojantis k\u016bnas \u2013 raktiniai pokalbio \u017eod\u017eiai.<\/p>\n

\n
\n \n \"\"\n <\/a>\n <\/div>\n
\n \n \"\"\n <\/a>\n <\/div><\/div>\n

Monikos Penkut\u0117s nuotraukos<\/p>\n

Prad\u017eiai nor\u0117t\u0173si, kad skaitytojams apibr\u0117\u017etume, kas yra dekreacijos procesas ir beasmeni\u0161kumo fenomenas?<\/strong><\/p>\n

Pa\u010di\u0105 s\u0105vok\u0105 \u201edekreacija\u201c pasiskolinau i\u0161 XX a. pirmos pus\u0117s pranc\u016bz\u0173 filosof\u0117s, mistik\u0117s, politin\u0117s aktyvist\u0117s Simone Weil. Ji suk\u016br\u0117 \u0161\u012f naujadar\u0105 (pranc. d\u00e9cr\u00e9ation<\/em>), apm\u0105stydama krik\u0161\u010dionyb\u0119. Dekreacija rei\u0161kia veiksm\u0105, prie\u0161ing\u0105 suk\u016brimui. \u0160iuo \u017eod\u017eiu S. Weil nor\u0117jo i\u0161reik\u0161ti s\u0105moning\u0105 \u017emogaus savojo \u201ea\u0161\u201c atsi\u017ead\u0117jim\u0105, tam, kad jo ar jos viet\u0105 u\u017eimt\u0173 Dievas ir rast\u0173si daugiau tikrov\u0117s.<\/p>\n

Savo spektaklyje kuriu asmenin\u0119 dekreacijos versij\u0105, interpretacij\u0105, kuriai \u012ftakos tur\u0117jo ir kiti \u0161altiniai. Tai vis\u0173 pirma kasdien\u0117 asmenin\u0117 patirtis, vykstantys socialiniai ir politiniai \u012fvykiai bei gilinimasis \u012f kitus teorinius kontekstus, i\u0161 kuri\u0173 pirmiausiai i\u0161skir\u010diau m\u0105stytojus, kriti\u0161kai vertinan\u010dius \u0161iuolaikin\u012f, tik \u012f sav\u0105j\u012f \u201ea\u0161\u201c orientuot\u0105 individualizm\u0105, kuris gali b\u016bti nusakomas ir tokiomis s\u0105vokomis, kaip antropocentrizmas, narcisizmo kult\u016bra, instrumentinis protas, sau pataikaujantis savirealizacijos siekis ir kt. Taip pat daug \u012fdomi\u0173, \u012fkvepian\u010di\u0173 dalyk\u0173 randu posthumanistin\u0117je perspektyvoje, kuri rei\u0161kiasi filosofijoje, moksle, mene ir kt. Posthumanizmas perm\u0105sto humanizmo pagrindus, kvestionuoja \u017emogi\u0161kojo subjekto i\u0161skirtinum\u0105 ir apsvarsto \u017emogaus k\u016bno s\u0105sajas su kitais \u2013 ne\u017emogi\u0161kais \u2013 k\u016bnais bei technologijomis. Siekdamas apsvarstyti pa\u010di\u0105 gyvyb\u0119, kuri neb\u016btinai yra tik \u017emogi\u0161ka.<\/p>\n

Visus \u0161iuos mano min\u0117tus teorinius \u0161altinius vienija tai, kad jie prie\u0161inasi solipsizmui bei pasi\u017eymi tam tikra desubjektyvacija, kai \u017emogus yra suvokiamas ne kaip autonomi\u0161ka, suvereni, ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta tapatyb\u0117, bet kaip s\u0105saja, nuolatos s\u0105veikaujanti su materialia ir nematerialia aplinka, kitais \u017emogi\u0161kais bei ne\u017emogi\u0161kais k\u016bnais, technologijomis.<\/p>\n

Kuo dekreacija skiriasi nuo destrukcijos? Jei mes norime \u201eneu\u017egriozdinti pasaulio savuoju a\u0161\u201c, ar tai nerei\u0161kia to \u201esavojo a\u0161\u201c sunaikinimo?<\/strong><\/p>\n

A\u0161 manau, kad kasdienyb\u0117je dekreacija gali b\u016bti tiek situacin\u0117, tiek radikali, ilgalaik\u0117, kaip viso gyvenimo pasirinkimas. Ta\u010diau S. Weil pa\u017eymi, jog tik pats \u017emogus gali s\u0105moningai, laisva valia save nuasmeninti. \u017dmogaus nuasmeninimas i\u0161 i\u0161or\u0117s, \u012fvykdomas kit\u0173, rei\u0161kia prievart\u0105, smurt\u0105, \u017emogaus pavertim\u0105 niekuo. Yra daug toki\u0173 i\u0161 i\u0161or\u0117s destruktyvi\u0173 \u017emoni\u0173 nuasmeninimo pavyzd\u017ei\u0173: gamyklos, kuriose \u017emogus t\u0117ra beasmen\u0117 funkcija, dirbanti prie gamybinio konvejerio. Autoritariniai politiniai re\u017eimai, kuriose \u017emogus yra beasmen\u0117 \u017emoni\u0173 mas\u0117s dalis, priversta aklai garbinti diktatori\u0173 valdov\u0105, arba biopolitika, kai politin\u0117 galia yra nukreipta \u012f \u017emog\u0173 kaip r\u016b\u0161\u012f ir taip produkuojami vienokie ar kitokie r\u016b\u0161ies k\u016bnai.<\/p>\n

Savanori\u0161k\u0105 dekreacij\u0105 a\u0161 suvokiu kaip etin\u012f veiksm\u0105, tai s\u0105moningas \u017emogaus savojo \u201ea\u0161\u201c atsi\u017ead\u0117jimas, suspendavimas ir d\u0117mesio nukreipimas link to, kas yra anapus jo, t. y. pati tikrov\u0117, pasaulis su visa savo \u012fvairove, o jis pats tuo metu atsiskleid\u017eia kaip viso to neprivilegijuota dalis. Kam viso to reikia? Manau, toks santykis lemia tai, jog turintieji gali\u0105 s\u0105moningai atsisako j\u0105 naudoti, taip yra nekenkiama kitam. Atvirk\u0161\u010diai \u2013 u\u017emezgamas ry\u0161ys ir \u012fsipareigojama kitam pla\u010di\u0105ja prasme: \u017emogui, kitai gyvybei, gamtai, visatai.<\/p>\n

Jei norime paversti asmenyb\u0119 skaidria, pralaid\u017eia, nieko nesuponuojan\u010dia, neprivilegijuota pasaulio dalimi, ar tai nerei\u0161kia, kad turime j\u0105 sustabdyti nuo bet ko darymo ir sudaryti s\u0105lygas tiesiog steb\u0117ti pasaul\u012f ir jo ne\u012ftakoti? Kaip \u012fmanoma dekreacija toliau aktyviai veikiant pasaulyje?<\/strong><\/p>\n

S. Weil sako, jog asmuo yra kalba, o beasmeni\u0161kumas kaip tyla. Visa, kas \u017emoguje yra beasmeni\u0161ka, yra \u0161venta. Man atrodo, jog dekreacija ar beasmeni\u0161kumas neb\u016btinai yra apie \u017emogaus ramum\u0105, pasyvum\u0105. Atvirk\u0161\u010diai, tai kitokio pob\u016bd\u017eio aktyvumas, kuris apima \u017emogaus s\u0105moningum\u0105, stipryb\u0119, etin\u012f \u012fsipareigojim\u0105, atsakomyb\u0119, meil\u0119. Galb\u016bt tai apie akcent\u0173 sukeitim\u0105 vietomis, kai pirmame plane ne mano persona, bet mano beasmenis jausmingumas, energija, praktikos, santykiai ir kt.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Kaip dekreacija \u012fmanoma mene, ir ypa\u010d scenos mene? Da\u017enas menininkas stipriai i\u0161siskiria bendrame peiza\u017ee \u2013 tiek savo paties buvimu, tiek savo kuriamais artefaktais. Jo buvimas yra sureik\u0161mintas, i\u0161didintas, matomas, jo persona \u2013 tikrai pirmame plane. Jis ne kontempliuoja pasaul\u012f, bet kontempliuodamas j\u012f vie\u0161ai i\u0161rei\u0161kia save, kaip ka\u017ek\u0105 prie\u0161ing\u0105 Tavo minimam beasmeni\u0161kumui.<\/strong><\/p>\n

Beasmeni\u0161kumo bruo\u017e\u0173 galime rasti ankstesni\u0173 laik\u0173 mene, pvz.: Ezra Pound ir Thomas Stearns Eliot modernistin\u0117je poezijoje arba XX a. minimalizmo mene. Beasmeni\u0161kumas \u0161okyje taip pat n\u0117ra nauja id\u0117ja. Jo aprai\u0161k\u0173 galime matyti totalitarini\u0173 re\u017eim\u0173 masin\u0117se \u0161oki\u0173 \u0161vent\u0117se, paraduose. Taip pat abstrak\u010diajame \u0161okyje, kai \u0161okantis asmuo tampa tiesiog fiziniu jud\u0117jimu, jud\u0117jimo energija, ritmu ar abstrak\u010dia geometrine linija erdv\u0117je. J\u012f galime matyti ir did\u017eiuosiuose teatruose, kuri\u0173 scenose \u0161ok\u0117jo asmenyb\u0117 gali pask\u0119sti masiniuose \u0161okiuose, kaip neartikuliuota, nei\u0161siskirianti \u0161ios mas\u0117s dalis.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161iandien galb\u016bt kyla naujo beasmeni\u0161kumo mene poreikis, artimesnis mano min\u0117tai posthumanistinei perspektyvai. \u0160i perspektyva, pasikartosiu, kriti\u0161kai vertina antropocentrizm\u0105, kaip \u017emogaus i\u0161skirtinumo ideologij\u0105, kurioje \u017emogus suprantamas kaip vienvaldis gamtos valdovas ir \u0161eimininkas. Visas aplink j\u012f esantis pasaulis yra tik priemon\u0117 jo gerb\u016bviui ir savirealizacijai kurti. \u0160i \u017ealinga ideologija l\u0117m\u0117 tai, jog \u0161iandien m\u016bs\u0173 planetai, jos gamtai, aplinkai bei \u012fvairioms gyvyb\u0117s r\u016b\u0161ims yra i\u0161kil\u0119s didelis pavojus. Taip pat \u0161is, tik \u012f save orientuotas individualizmas l\u0117m\u0117, jog pati visuomen\u0117 tapo tarsi atskir\u0173, pavieni\u0173 atom\u0173 sankaupa, praradusi bendryst\u0117s jausm\u0105. Man atrodo, jog ir m\u016bs\u0173 menuose vis dar nema\u017eai solipsizmo. Ar galima \u0161iame kontekste ir toliau beatodairi\u0161kai m\u0117gautis savimi, lengvab\u016bdi\u0161kai kalb\u0117ti apie \u017emogaus ir \u017emogi\u0161kosios kult\u016bros didyb\u0119? Man atrodo, kad ne. Ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai tur\u0117tume b\u016bti sant\u016bresni, kuklesni, kriti\u0161kesni sau.<\/p>\n

Apskritai, man atrodo, kad mes kaip \u017emonija dabar esame tam tikroje kry\u017ekel\u0117je: arba mes i\u0161eisime \u012f ka\u017ek\u0105 kokybi\u0161kai naujo, geresnio, \u0161viesesnio visose gyvenimo sferose, arba gr\u012f\u0161ime \u012f labai konservatyvius, tamsius laikus. Abu variantai labai \u012fmanomi.<\/p>\n

Tradici\u0161kai scenos menus suvokiame kaip labai \u017emogi\u0161kus menus, kuriuose vieni \u017emon\u0117s ka\u017ek\u0105 rodo, atlieka kitiems \u017emon\u0117ms. Tai pasakytina ir apie \u0161okio men\u0105. Be to, \u0161okis susij\u0119s su \u017emogaus k\u016bnu, kuris da\u017eniausiai suprantamas kaip nuosavas, asmeninis, baigtinis, sau tapatus k\u016bnas. Mano anks\u010diau min\u0117tos ir mane \u0161iuo metu dominan\u010dios beasmeni\u0161kumo, desubjektyvacijos, dekreacijos sampratos yra gan\u0117tinai naujos ir radikalios. Jos \u017eengia koja kojon su naujausiais filosofiniais, kult\u016briniais, moksliniais atradimais ir teorijomis. Jos meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f kai kurioms nusistov\u0117jusioms nuostatoms apie mus, m\u016bs\u0173 k\u016bni\u0161kum\u0105 ir mus supant\u012f pasaul\u012f. \u017dmogaus k\u016bn\u0105 jos m\u0105sto kaip esant\u012f nuolatin\u0117je s\u0105veikoje bei santykyje su kitais k\u016bnais bei kita fizine, simboline, socialine, ekonomine, politine aplinka. Geriausiu to pavyzd\u017eiu gal\u0117t\u0173 b\u016bti naujausi neuromokslo atradimai, kalbantys apie m\u016bs\u0173 smegen\u0173 ir nerv\u0173 sistemos plasti\u0161kum\u0105, apie tai, jog m\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistema yra kiekvien\u0105 kart\u0105 i\u0161 naujo artikuliuojama santykyje su mus supan\u010diais, vykstan\u010diais kontekstais.<\/p>\n

Arba naujausi biologijos ir medicinos atradimai. Pavyzd\u017eiui, ar esi gird\u0117jusi tai, jog \u017emogaus organizm\u0105 sudaro apie 70\u201380 procent\u0173 med\u017eiagos, kurios DNR n\u0117ra \u017emogaus? Tai \u2013 grybeliai, bakterijos ir neorganin\u0117s med\u017eiagos. Kas tuomet yra \u017emogus, jei net jo k\u016bnas n\u0117ra n\u0117 pusiau \u017emogus? \u0160is pavyzdys taip pat rodo, jog riba tarp man\u0119s ir kito persikelia \u012f mano k\u016bn\u0105.<\/p>\n

\u201eK\u0105 geba k\u016bnas?\u201c \u2013 tai klausimas, kur\u012f XVII a. i\u0161k\u0117l\u0117 filosofas Baruchas Spinoza. \u0160is klausimas i\u0161nyra ir \u0161iuolaikinio \u0161okio kontekstuose. Jis n\u0117ra tik apie \u017emogaus fizines galimybes, tai tuo pa\u010diu metu ir filosofinis, ontologinis, etinis, politinis klausimas.<\/p>\n

Man atrodo, jog dalis m\u016bs\u0173 \u0161okio praktik\u0173 vis dar remiasi kai kuriomis jau atgyvenusiomis \u017emogaus k\u016bni\u0161kumo sampratomis. O \u0161iuolaikin\u0117s sampratos, j\u0173 atsispind\u0117jimas \u0161okyje, choreografijoje yra dar palyginus menkas, kad jau gal\u0117tume j\u012f apibr\u0117\u017eti ir detaliau analizuoti, ta\u010diau manau, kad tai gali virsti naujais k\u016brybiniais horizontais \u0161okiui, nes \u0161okis ir gali b\u016bti viena i\u0161 eksperimentin\u0117s praktikos form\u0173, galin\u010di\u0173 i\u0161reik\u0161ti k\u016bno ir subjekto transformuojamum\u0105.<\/p>\n

Kaip \u0161ias nuostatas drauge su \u0161ok\u0117jais Giedre Kirkilyte, Oksana Griaznova, Mantu Staba\u010dinsku ir Emilija D\u016bdaite \u012fgyvendinate spektaklio k\u016bryboje?<\/strong><\/p>\n

Nors savo naujausio darbo ir nepriskir\u010diau posthumanistiniams meno k\u016briniams, ta\u010diau jis \u0161iek tiek artimas jiems tuo, jog bando suvokti \u017emogaus k\u016bn\u0105 vis\u0173 pirma kaip s\u0105saj\u0105 su kitais k\u016bnais. \u0160is darbas \u2013 tai bandymas eksperimentuoti, kurti, suaktyvinti naujas intersubjektyvumo formas, intersubjektyvum\u0105 vis\u0173 pirma suprantant kaip s\u0105veik\u0105. Jame bandau sukurti tam tikr\u0105 situacij\u0105, kai atlik\u0117jai atsisako b\u016bti privilegijuotu d\u0117mesio centru ir imasi kurti bendr\u0105 atlik\u0117jus ir \u017ei\u016brovus vienijan\u010di\u0105 fizin\u0119 bei emocin\u0119 erdv\u0119. Tai reikalauja i\u0161 \u0161ok\u0117j\u0173 tam tikr\u0173 specifini\u0173 savybi\u0173 \u2013 geb\u0117ti koncentruotis ne tik ties savo vidiniais turiniais ir j\u0173 fizine rai\u0161ka, bet ir ties samb\u016bviu, santykiais, s\u0105veika su kitais k\u016bnais ir\u00a0 aplinka, kitaip tariant i\u0161eiti anapus savo k\u016bno, kad atsirast\u0173 vietos kitam. Tam pasirinkau ne teatrin\u0119 erdv\u0119, kadangi noriu i\u0161vengti teatrinio s\u0105lyginumo. Bandau sukurti specifines fizines, materialias s\u0105lygas \u017ei\u016brovams steb\u0117ti ir dalyvauti \u0161iame \u0161okio vyksme. To siekiu pasitelkdamas tam tikrus scenografinius\/instaliacinius sprendimus bei kitus b\u016bdus, kuriais organizuoju bendr\u0105 pasirodymo erdv\u0119. Vis\u0173 detali\u0173 nenoriu atskleisti, lai tai b\u016bna \u0161ioks toks netik\u0117tumas \u017ei\u016brovams.<\/p>\n

Taip pat labai d\u017eiaugiuosi turiningu bendradarbiavimu su kompozitoriumi Vladu Dieniniu, nes muzika, garsas m\u016bs\u0173 vyksme yra tarsi savaranki\u0161kas veik\u0117jas. Garsui tapti savaranki\u0161ku veik\u0117ju padeda tai, jog naudojame ne\u0161iojamas garso kolon\u0117les, kurios priklauso asmeni\u0161kai kiekvienam \u0161ok\u0117jui. Kiekvienas \u0161ok\u0117jas turi savo asmenin\u012f garso takel\u012f, sudaryt\u0105 i\u0161 jo balso \u012fra\u0161\u0173 ir \u012fvairi\u0173 tolimesni\u0173 garsini\u0173, muzikini\u0173 jo variacij\u0173. \u0160ok\u0117jai juda su \u0161iais garso \u0161altiniais bei garsais erdv\u0117je. Garso \u0161altiniai ir garsas kartais tampa tarsi antruoju \u0161ok\u0117j\u0173 \u201ea\u0161\u201c (alter ego). Taip randasi tam tikras \u0161ok\u0117j\u0173 k\u016bno ir technologijos bei garso dialogas, s\u0105veika.<\/p>\n

Be individualaus, asmeni\u0161ko \u0161ok\u0117j\u0173 santykio su savo garsu yra mezgami ir bendri atlik\u0117j\u0173 kolektyvo kaip bendruomen\u0117s ar tam tikro orkestro dalyvi\u0173 tarpusavio santykiai. Pasirodymo eigoje taip pat siekiame panaikinti ai\u0161ki\u0105 rib\u0105 tarp \u017ei\u016brovo ir atlikimo veiksmo, nor\u0117dami sukurti bendr\u0105 fizin\u0119 ir emocin\u0119 erdv\u0119, kurioje i\u0161nyksta skirtis tarp atlik\u0117j\u0173 ir steb\u0117toj\u0173. Tai vyksta, pavyzd\u017eiui, per tai, jog atlik\u0117jai atsisako b\u016bti privilegijuotu d\u0117mesio centru, palikdami pasirodymo erdv\u0117s centr\u0105 ir savo vietoje sienoje palikdami atviras fizines, j\u0173 siluetus primenan\u010dias ertmes, skyles, per kurias \u017ei\u016brovai gali steb\u0117ti vieni kitus bei \u0161ok\u0117jus, bet jau ne kaip pagrindinius pasirodymo veik\u0117jus, o kaip dal\u012f \u017ei\u016brov\u0173 bendruomen\u0117s.<\/p>\n

Apskritai, \u0161is vyksmas \u2013 tai dar vienas \u012fdomus i\u0161\u0161\u016bkis man kaip k\u016br\u0117jui. Ankstesniame darbe \u201eNematomas \u0161okis\u201c i\u0161\u0161\u016bkis buvo sukurti \u0161ok\u012f be akivaizdaus \u0161okio, \u0161iame \u2013 sukurti \u0161ok\u012f, tam tikra prasme, be subjekto.<\/p>\n

\n
\n \n \"\"\n <\/a>\n <\/div>\n
\n \n \"\"\n <\/a>\n <\/div><\/div>\n

 <\/p>\n

Kuo kitoks \u0161io darbo k\u016brybinis procesas, repeticijos? Sakai, kad \u010dia svarbus ne tik vidinis b\u016bvis, bet ir s\u0105veika su kitais k\u016bnais bei aplinka. Bet juk tai b\u016bdinga daugumai kolektyvini\u0173 scenos meno darb\u0173? Nor\u0117t\u0173si sukonkretinti i\u0161skirtinum\u0105, kur\u012f leid\u017eia pasiekti tema.<\/strong><\/p>\n

K\u016brybiniame procese, nors ir esu id\u0117jos autorius, stengiuosi atlik\u0117jus kiek \u012fmanoma labiau \u012ftraukti \u012f k\u016bryb\u0105 tam, kad jie jaust\u0173si lygiaver\u010diais k\u016br\u0117jais. Suprantu, kad kiekvienas \u017emogus tas pa\u010dias id\u0117jas nei\u0161vengiamai interpretuoja savaip, tod\u0117l stengiuosi numatyti ar palikti vietos ir \u0161ioms paklaidoms, kurios netur\u0117t\u0173 lemiamos \u012ftakos k\u016brinio visumai.<\/p>\n

Su kokiais i\u0161\u0161\u016bkiais susiduria \u0161ok\u0117jai?<\/strong><\/p>\n

Manau, kad \u0161ok\u0117jams sunkiausia yra \u012fsivaizduoti, pajusti, suprasti bendr\u0105 \u0161io \u0161okio vyksmo visum\u0105. Kartais yra svarbu ne koks ir kaip atliekamas tam tikras judesys, bet kaip, kur ir kiek jis yra fizi\u0161kai matomas arba kaip jis tampa tam tikru muzikos instrumentu, koks jo santykis su kuriamu garsu ir kt. Tai reikalauja i\u0161 \u0161ok\u0117j\u0173 viena vertus b\u016bti savo k\u016bnu, valdyti j\u012f, bet tuo pa\u010diu metu tarsi geb\u0117ti i\u0161eiti anapus savo k\u016bno ir tapti visumos dalimi, s\u0105veikaujan\u010dia su kitais elementais. Taip \u012fvyksta tam tikras abipusis procesas, kai erdv\u0117 ne tik yra kuriama, bet ir pati ima kurti jos dalyvius. Man atrodo, kad \u0161ok\u0117jams tai pavyksta.<\/p>\n

Min\u0117jai Spinozos i\u0161kelt\u0105 klausim\u0105 \u201eK\u0105 geba k\u016bnas?\u201c Kaip Tu pats sau atsakai \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 \u201eDekreacijos\u201c kontekste?<\/strong><\/p>\n

Na, pirmiausia tai turb\u016bt toks \u201eetinis k\u016bnas\u201c, kuris yra labiau susitelk\u0119s ne \u012f save pat\u012f, bet \u012f kitus, \u012f aplink\u0105. K\u016bnas, kuris link\u0119s tam tikra prasme save eliminuoti, suspenduoti vardan to, jog i\u0161ry\u0161k\u0117t\u0173, atsirast\u0173 kiti k\u016bnai. K\u016bnas, kurio tapatyb\u0117 yra tampriai susieta su kitais k\u016bnais. Ne monologinis, bet dialoginis k\u016bnas. Galb\u016bt tai turi ir tam tikr\u0105 politi\u0161kumo matmen\u012f, taigi ir politinis k\u016bnas?<\/p>\n

Sakai, jog \u201e\u0161iandien negalime tenkintis tik k\u016brinio temos lygmeniu, tai tur\u0117t\u0173 apimti ir k\u016brinio form\u0105, atlikim\u0105 bei k\u016brinio k\u016brimo \/ gamybos metodus bei b\u016bdus\u201c. Kaip dekreacijos id\u0117ja rei\u0161kiasi spektaklio gamyboje, procese, trup\u0117s bendravime? Ka\u017ekame, kas nebus skirta \u017ei\u016brovams, bet yra reik\u0161minga jums, k\u016br\u0117jams?<\/strong><\/p>\n

Temos lygmenyje, pasitelkdamas teatrin\u0119 reprezentacij\u0105, a\u0161 galiu k\u0105 noriu sugalvoti, \u012frodyti, sukurti. Kaip teig\u0117 G. Deleuze, \u201ereprezentacija teatre niekuomet n\u0117ra neutrali, ji glaud\u017eiai susijusi su galia\u201c. Jeigu a\u0161 renkuosi performatyvesnes rai\u0161kos priemones, kurios gr\u012fstos ne teatrine fikcija ir \u017eenkli\u0161kumu, bet labiau \u2013 jo med\u017eiagi\u0161kumu, betarpi\u0161kumu, a\u0161 jau nebesu visi\u0161kai laisvas galios prasme, turiu atsi\u017evelgti \u012f pasirodymo materialias, fizines s\u0105lygas, kurias viena vertus a\u0161 ir kuriu, bet drauge jos man kelia savo reikalavimus, lemia, patvirtina arba atmeta mano k\u016brybinius sprendimus. To rezultatas b\u016bna k\u016brinio autenti\u0161kumas: k\u016brinys ima egzistuoti ne kaip menin\u0117 fikcija, bet kaip betarpi\u0161ka fenomenali tikrov\u0117. Nema\u017ea dalis \u0161iuolaikini\u0173 meninink\u0173 to ir siekia.<\/p>\n

Ne\u017einau, kaip teatre, bet \u0161iuolaikiniame \u0161okyje paskutinius kelis de\u0161imtme\u010dius socialumas ir politi\u0161kumas da\u017eniausiai rei\u0161k\u0117si ne k\u016brinio temos, turinio lygmenyje, bet jo formos radikalume. Taip pat k\u016brybos metoduose. Kaip sak\u0117 \u017eymus choreografas William Forsythe, \u201epoliti\u0161kumas \u0161okyje pirmiausiai rei\u0161kiasi choreografo ir atlik\u0117jo santykiuose\u201c, pats teikdamas pirmenyb\u0119 demokrati\u0161kumu gr\u012fstiems k\u016brybiniams santykiams.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 k\u016brybiniame procese, kaip jau min\u0117jau, stengiuosi kurti k\u016brybin\u0119 atmosfer\u0105, kurioje visi jaust\u0173si pilnaver\u010diais k\u016br\u0117jais, nors, be abejo, paskutinis \u017eodis vis tik priklauso man. Stengiuosi kaip \u012fmanoma labiau vengti autoritarinio vadovavimo, kurio \u0161okyje vis dar yra i\u0161lik\u0119 i\u0161 ankstesni\u0173 laik\u0173, ypa\u010d \u0161okio praktikose, atkeliaujan\u010diose i\u0161 sovietini\u0173 laik\u0173. Puosel\u0117jame pagarba vieni kitiems gr\u012fstus santykius, nors b\u016bna, jog kyla ir k\u016brybini\u0173 gin\u010d\u0173. Manau, tai normalu. Be to, manau, jog menin\u0117je k\u016bryboje ne tik mes kuriame, bet ir pats k\u016brinys ar jo procesas kuria, kei\u010dia, praturtina mus.<\/p>\n

Pa\u017e\u012fstu meninink\u0173, kurie mano, jog posakis \u201etikslas pateisina priemones\u201c yra pateisinamas mene. A\u0161 su tuo nesutinku. Gal i\u0161rai\u0161kos priemoni\u0173 kontekste jis ir turi prasm\u0117s, bet ir tai \u2013 su daug i\u0161lyg\u0173: jeigu scenoje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 kankinami, \u017eudomi \u017emon\u0117s ar gyv\u016bnai, man tai b\u016bt\u0173 nepriimtina. O k\u016brybiniame procese, manau, netur\u0117t\u0173 b\u016bti, jog meninis rezultatas pasiekiamas, pavyzd\u017eiui, \u017eeminant, \u012f\u017eeidin\u0117jant, seksualiai priekabiaujant ir kitaip naudojant \/ suvokiant \u017emones tik kaip priemones meniniam tikslui pasiekti. Toki\u0173 atvej\u0173 scenos menuose vis dar pasitaiko. Manau, jog tur\u0117tume siekti, kad vertyb\u0117s, id\u0117jos, kurias i\u0161pa\u017e\u012fstame, propaguojame savo menin\u0117se praktikose tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fk\u016bnijamos ir m\u016bs\u0173 kasdieniame gyvenime.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Paskutiniu metu Tavo k\u016bryba man siejasi su praktika esmin\u012f kr\u016bv\u012f suteikti spektakliui kaip k\u016brybiniam ie\u0161kojimui, \u0161okio raidos tyrimui, \u0161alia i\u0161saugant id\u0117j\u0105, kad rezultatas <\/strong>\u201ekaip s\u0117kmingas meninis produktas gali ir nepavykti\u201c. Kiek Tau \u0161iuo metu svarbios estetin\u0117s \u017ei\u016brov\u0173 patirtys? Ir kiek \u2013 \u0161okio kaip teorin\u0117s ir praktin\u0117s sistemos pl\u0117tojimas, \u0161alia artikuliuojant \u017ei\u016brov\u0173 kvietim\u0105 vis\u0173 pirma m\u0105styti?<\/strong><\/p>\n

\u017di\u016brovai man yra labai svarb\u016bs, ta\u010diau taip pat suprantu, jog tai, k\u0105 kuriu pastaruoju metu, niekada nebus \u012fdomu absoliu\u010diai visiems. \u0160okis man n\u0117ra a priori \u0161venta karv\u0117. Jis man \u012fdomus kaip tam tikras m\u0105stymo ir patyrimo b\u016bdas, kuriuo galiu dalintis su kitais. Meniniai tyrimai \u0161okio srityje man yra \u012fdom\u016bs, ta\u010diau a\u0161 pats \u017eod\u017eio \u201etyrimas\u201c \u0161iuo metu privengiu, kadangi jis m\u016bsuose yra \u0161iek tiek devalvuotas. Juk vos ne kas antras \u0161okio menininkas teigia, jog jis tyrin\u0117ja, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tam, k\u0105 jis daro, galb\u016bt labiau tikt\u0173 \u017eodis \u201eie\u0161ko\u201c. Pavyzd\u017eiui, ie\u0161ko menini\u0173 priemoni\u0173 savo id\u0117joms i\u0161reik\u0161ti, bet tai n\u0117ra meninis tyrimas.<\/p>\n

Meninink\u0173 vartojami \u017eod\u017eiai \u201e\u0161viesti\u201c, \u201eedukuoti\u201c visuomen\u0119 man skamba gana aroganti\u0161kai, tod\u0117l j\u0173 taip pat stengiuosi nenaudoti. Visa tai, tai vis dar atgarsiai t\u0173 laik\u0173, kai menininkai buvo labai heroizuojami. Manau, kad \u0161iandienin\u0117 sociokult\u016brin\u0117 situacija yra jau visai kita. Pa\u017e\u012fstu ne menini\u0173, kit\u0173 profesij\u0173 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 m\u0105stymas daug \u012fdomesnis ir progresyvesnis, nei dalies vadinamojo kult\u016bros ar meno lauko \u017emoni\u0173.<\/p>\n

\u0160iuolaikinis \u0161okis per savo gyvavimo laik\u0105 taip pat jau yra \u012fgij\u0119s tam tikr\u0173 kli\u0161i\u0173, nera\u0161yt\u0173 kanon\u0173, atgyvenusi\u0173 modeli\u0173 ir nuostat\u0173, tod\u0117l matau b\u016btinyb\u0119 prisid\u0117ti prie to, jog kai kas b\u016bt\u0173 bandoma perm\u0105styti i\u0161 naujo ir v\u0117l gal\u0117t\u0173 tapti gyvybingu ir k\u016brybi\u0161ku.<\/p>\n

O pla\u010di\u0105ja prasme, su \u017ei\u016brovais noriu dalintis savo patirtimis ir \u017einiomis, kviesti juos kartu m\u0105styti apie mus ir mus supant\u012f pasaul\u012f, kurti vizijas to, koks \u0161is pasaulis gal\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n

—<\/p>\n

\u0160okio vyksmo premjera \u201eDekreacija\u201c bus rodoma gegu\u017e\u0117s 8 ir 10 dienomis, Techarts by techzity erdv\u0117je (Vaidilut\u0117s g. 79, Vilnius, \u0161alia \u201eRupert\u201c inkubatoriaus). Bilietus \u012f premjeros rodymus galite rasti <\/strong>bilietai.lt<\/strong><\/a>.<\/strong><\/p>\n

Id\u0117jos autorius ir choreografas Vytis Jankauskas, muzikos ir garso dizain\u0105 k\u016br\u0117 Vladas Dieninis, atlik\u0117jai Giedr\u0117 Kirkilyt\u0117, Oksana Graznova, Mantas Staba\u010dinskas, Emilija D\u016bdait\u0117, scenografij\u0105 k\u016br\u0117 Sigita \u0160imk\u016bnait\u0117, kostiumus – Sandra Straukait\u0117.<\/p>\n

—<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Projekt\u0105 \u201e\u0160okio ir cirko aktualijos: asmenyb\u0117s, \u012fvykiai ir j\u0173 analiz\u0117, ugdymas\u201c dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos r\u0117mimo fondas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160ok\u0117jas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas, kviesdamas \u012f savo \u0161okio teatro premjer\u0105 \u2013 performatyvaus \u0161okio vyksm\u0105 \u201eDekreacija\u201c, kaip pagrindin\u0119 \u017einut\u0119 komunikuoja …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":14232,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\nNeu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c. Pokalbis su Vy\u010diu Jankausku - Lithuanian Dance Centre<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Neu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c. Pokalbis su Vy\u010diu Jankausku - Lithuanian Dance Centre\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"\u0160ok\u0117jas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas, kviesdamas \u012f savo \u0161okio teatro premjer\u0105 \u2013 performatyvaus \u0161okio vyksm\u0105 \u201eDekreacija\u201c, kaip pagrindin\u0119 \u017einut\u0119 komunikuoja ...\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Lithuanian Dance Centre\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2023-04-27T14:59:49+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2023-04-27T15:03:21+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/DSC07830-scaled.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"2560\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1706\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"dance\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"16 minu\u010di\u0173\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#website\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/\",\"name\":\"Lithuanian Dance Centre\",\"description\":\"LDC\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":\"required name=search_term_string\"}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#primaryimage\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/DSC07830-scaled.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/DSC07830-scaled.jpg\",\"width\":2560,\"height\":1706},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#webpage\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/\",\"name\":\"Neu\\u017egriozdinti pasaulio savuoju \\u201ea\\u0161\\u201c. Pokalbis su Vy\\u010diu Jankausku - Lithuanian Dance Centre\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#primaryimage\"},\"datePublished\":\"2023-04-27T14:59:49+00:00\",\"dateModified\":\"2023-04-27T15:03:21+00:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/en\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Neu\\u017egriozdinti pasaulio savuoju \\u201ea\\u0161\\u201c. Pokalbis su Vy\\u010diu Jankausku\"}]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252\",\"name\":\"dance\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#personlogo\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"dance\"},\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/author\/dance\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Neu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c. Pokalbis su Vy\u010diu Jankausku - Lithuanian Dance Centre","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Neu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c. Pokalbis su Vy\u010diu Jankausku - Lithuanian Dance Centre","og_description":"\u0160ok\u0117jas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas, kviesdamas \u012f savo \u0161okio teatro premjer\u0105 \u2013 performatyvaus \u0161okio vyksm\u0105 \u201eDekreacija\u201c, kaip pagrindin\u0119 \u017einut\u0119 komunikuoja ...","og_url":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/","og_site_name":"Lithuanian Dance Centre","article_published_time":"2023-04-27T14:59:49+00:00","article_modified_time":"2023-04-27T15:03:21+00:00","og_image":[{"width":2560,"height":1706,"url":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/DSC07830-scaled.jpg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"dance","Est. reading time":"16 minu\u010di\u0173"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#website","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/","name":"Lithuanian Dance Centre","description":"LDC","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/dance.lt\/new\/?s={search_term_string}"},"query-input":"required name=search_term_string"}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"ImageObject","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#primaryimage","inLanguage":"lt-LT","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/DSC07830-scaled.jpg","contentUrl":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/DSC07830-scaled.jpg","width":2560,"height":1706},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#webpage","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/","name":"Neu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c. Pokalbis su Vy\u010diu Jankausku - Lithuanian Dance Centre","isPartOf":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#primaryimage"},"datePublished":"2023-04-27T14:59:49+00:00","dateModified":"2023-04-27T15:03:21+00:00","author":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2023\/04\/27\/neuzgriozdinti-pasaulio-savuoju-as\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/dance.lt\/new\/en\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Neu\u017egriozdinti pasaulio savuoju \u201ea\u0161\u201c. Pokalbis su Vy\u010diu Jankausku"}]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252","name":"dance","image":{"@type":"ImageObject","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#personlogo","inLanguage":"lt-LT","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g","caption":"dance"},"url":"https:\/\/dance.lt\/new\/author\/dance\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14229"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14229"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14229\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14240,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14229\/revisions\/14240"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14232"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14229"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14229"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14229"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}