![\"\"](\"http:\/\/dance.lt\/files\/images\/744255\/6_490x307.jpg\")
<\/p>\nLietuvos \u0161iuolaikinio \u0161okio k\u016br\u0117jai, nors ir nedr\u0105siai, ta\u010diau vis da\u017eniau savo spektakliuose ima kalb\u0117ti socialin\u0117mis temomis. Lapkri\u010dio 30d. choreografas Vytis Jankauskas parod\u0117 \u201eAritimij\u0173\u201c premjer\u0105, kurioje \u017emogaus gyvenimas sociume, anot spektaklio anotacijos, yra kry\u017eius, kiekvieno ne\u0161amas ant savo pe\u010di\u0173. \u017dmogaus kaip laisvo individo, supan\u010dioto visuomen\u0117s primest\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, id\u0117ja nebe nauja, o choreografui atsisakius konkretumo socialini\u0173 santyki\u0173 tema pasirod\u0117 esanti labiau abstrakti, nei aktuali, pernelyg atvira kiekvieno \u017ei\u016brovo interpretacijoms, o ne pir\u0161tu baksnojanti \u012f skaudant\u012f socialin\u012f nerv\u0105. Visgi \u201esocialinio \u0161okio\u201c s\u0105vokai priskir\u010diau b\u016btent tokius pir\u0161tu \u012f skaudant\u012f nerv\u0105 baksnojan\u010dius spektaklius, o V. Jankausko \u201eAritmijas\u201c \u012fvardin\u010diau kaip poetizuot\u0105 egzistencini\u0173 ties\u0173 konstatavim\u0105 sociume.<\/p>\n
Taip, kaip \u017emogus, ateidamas \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f, ateina ir \u012f tam tikr\u0105 visuomen\u0119, taip ir \u017ei\u016brovai nuo pat pirm\u0173j\u0173 spektaklio minu\u010di\u0173 yra \u012ftraukiami \u012f spektaklio socialin\u0119 aplink\u0105. \u0160ok\u0117jas Mantas \u010cerneckas, apsiav\u0119s vienu batu, o kit\u0105 bat\u0105, priri\u0161t\u0105 rai\u0161teliais, koja tempiantis paskui, \u017eingsnio spinduliu u\u017esuka kasdienyb\u0117s rutin\u0105. Scenos gilumoje keliomis eil\u0117mis i\u0161d\u0117lioti \u012fvair\u016bs moteri\u0161ki ir vyri\u0161ki batai savaime pasakoja gyvenimo istorijas, kurias vaizduot\u0117 itin greitai i\u0161pl\u0117toja ir automati\u0161kai jiems kabina laikme\u010dio, socialinio statuso ar net profesijos etiketes. \u201eTikrasis\u201c veiksmas prasideda \u0161ok\u0117j\u0173 Giedr\u0117s Kirkilyt\u0117s ir Rikkos Ihalainen duetu \u2013 aktyvios ir pasyvios b\u016bsenos metafora, \u012fprasminan\u010dia ir nei\u0161vengiam\u0105 individo \u012fspraudim\u0105 \u012f socialinius vaidmenis. <\/p>\n
<\/p>\n
G. Kirkilyt\u0117s ir M. \u010cernecko duetas \u0161iek tiek kitoks. \u010cia d\u0117mesys sutelkiamas \u012f labiau asmeni\u0161k\u0105 dviej\u0173 \u017emoni\u0173 santyki\u0173 pl\u0117tojimo tem\u0105, kuri pama\u017eu atskleid\u017eia ir skirtingas t\u0173 santyki\u0173 spalvas. Nors judesiai surasti, \u012fdomiai sud\u0117liotos j\u0173 kombinacijos, ta\u010diau atlik\u0117jai duete, rodos, pameta vienas kit\u0105, o nes\u0117kmingai nutr\u016bk\u0119s bato rai\u0161telis, siej\u0119s G. Kirkilyt\u0119 ir M. \u010cerneck\u0105, tarsi nutraukia ir \u0161iam duetui itin svarb\u0173 emocin\u012f ry\u0161\u012f.<\/p>\n
Socialini\u0173 vaidmen\u0173 tema toliau pl\u0117tojama \u0161ok\u0117j\u0173 trio. D\u0117mesio centre \u2013 gyvenimo aplinkybi\u0173 v\u0117tomas ir m\u0117tomas \u0161ok\u0117jas Dainius Biskis, \u012fprasminantis \u017emogaus nor\u0173 ir pareigybi\u0173 dualum\u0105. \u201eGyvenimo aplinkyb\u0117s\u201c (M. \u010cerneckas ir R. Ihalainen) \u0161iuolaikin\u012f individ\u0105 tarsi marionet\u0119 sodina, ver\u010dia ar apver\u010dia auk\u0161tyn kojomis, kry\u017eiuoja arba \u017eergia ir rankas, ir kojas. \u0160ia scena choreografas puikiai vizualizuoja vidini\u0173 nor\u0173 ir poreiki\u0173 (u\u017edaros ir siauros rank\u0173 arba koj\u0173 pozicijos) ir i\u0161orini\u0173 visuomen\u0117s reikalavim\u0173 (atviros ir pla\u010dios rank\u0173 arba koj\u0173 pozicijos) suprie\u0161inim\u0105, egzistuojant\u012f kiekviename i\u0161 m\u016bs\u0173. Gerai apgalvota ir vizualiai paveiki yra ir kiekvieno idivido kovos su socialin\u0117mis pareigyb\u0117mis scena. Ketveriuk\u0117s sinchronu atliekamos judesi\u0173 kombinacijos, rodosi, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pla\u010dios, apiman\u010dios didelius rank\u0173 ir koj\u0173 mostus, ta\u010diau vietoj j\u0173, \u012fsprausti \u012f surai\u0161iotus batus, \u0161ok\u0117jai mai\u0161t\u0105 kelia savo viduje, o negal\u0117dami i\u0161silaisvinti \u2013 bej\u0117gi\u0161kai \u012f vir\u0161\u0173 kelia rankas ir atmeta atgal galv\u0105. Neju\u010diomis prie\u0161 akis prab\u0117ga bevilti\u0161kos praeities situacijos, kuriose vidinis \u201ea\u0161\u201c ne kart\u0105 \u0161auk\u0117si laisv\u0117s, ta\u010diau pareigos i\u0161ugdyta valia pild\u0117 socialinius reikalavimus. Ir tuomet prasiver\u017edavo pyktis, kur\u012f, pana\u0161iai kaip ir Rikkai Ihalainen, teko tvardyti darant tai, ko i\u0161 tav\u0119s buvo tikimasi.<\/p>\n
![\"\"](\"http:\/\/dance.lt\/files\/images\/744255\/3_490x259.jpg\")
<\/p>\n
Kai batai, materializuodami socialinius vaidmenis, \u201enus\u0117ja\u201c vis\u0105 scenos erdv\u0119, \u0161ok\u0117jai reprezentatyviai rikiuojasi scenos priekyje, vizualizuodami \u017evilgsn\u012f \u012f asmenyb\u0119 vie\u0161oje erdv\u0117je, o v\u0117liau \u2013 pasitrauk\u0119 \u012f scenos gilum\u0105 \u2013 priva\u010dioje erdv\u0117je. Choreografas \u010dia taikliai i\u0161sprend\u017eia paradoksal\u0173 atviro visuomenei, ta\u010diau sukaustyto ir u\u017edaro savyje, bet laisvo individo klausim\u0105. \u012esp\u016bdingai atrodo \u0161vies\u0173 sprendimai (\u0161vies\u0173 dailininkas Povilas Laurinaitis), kuomet \u0161vies\u0173 pagalba i\u0161ry\u0161k\u0117ja bat\u0173 \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u201ekry\u017emai\u201c kaip daugyb\u0117s individ\u0105 slegian\u010di\u0173 ir persipynusi\u0173 socialini\u0173 vaidmen\u0173 metafora, o \u0161viesos g\u016bsis i\u0161 vir\u0161aus apibr\u0117\u017eia individo asmenin\u0119 erdv\u0119. Taiklu ir tai, jog ry\u0161kinant socialinius vaidmenis (batus) \u0161ok\u0117jai lieka stati\u0161ki, tarsi apmir\u0119 sociumo sraigteliai, o vos \u012f\u0161vietus priva\u010dios erdv\u0117s laukus, individai atgyja \u2013 kiekvienas \u0161ok\u0117j\u0173 nugaros raumuo \u010dia tarsi gyvena atskir\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n
![\"\"](\"http:\/\/dance.lt\/files\/images\/744255\/1_490x269.jpg\")
<\/p>\n
Kry\u017eiaus metafora, apie kuri\u0105 kalbama anotacijoje, spektaklyje itin vizuali: socialini\u0173 pareigybi\u0173 na\u0161ta \u2013 tuzinas rai\u0161teliais suri\u0161t\u0173 ir ant kaklo pakabint\u0173 bat\u0173 \u2013 traukia R. Ihalainen prie \u017eem\u0117s, o neatlaikiusi pastar\u0173j\u0173 svorio ji tiesiog suklumpa. Choreografo \u017einut\u0117 ai\u0161ki \u2013 jei ne\u0161ime socialini\u0173 prievoli\u0173 na\u0161t\u0105, u\u017emir\u0161dami vidinius asmenyb\u0117s poreikius, pal\u016b\u0161ime neatlaik\u0119 j\u0173 svorio. Ta\u010diau \u010dia pat V. Jankauskas kritikuoja ir kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105 \u2013 jis leid\u017eia G. Kirkilytei lengvai b\u0117gioti po scen\u0105, i\u0161spardant po kojomis pasipainiojusius batus tarsi sakydamas, kad egocentri\u0161ka sav\u0173 poreiki\u0173 realizacija \u2013 taip pat ne i\u0161eitis. Choreografas apeliuoja \u012f tai, kad pusiausvyra egzistuoja ne tik gamtoje, bet ir individo gyvenime, o t\u0105 suprat\u0119 turime nuolat ie\u0161koti pusiausvyros tarp vidinio ir visuomeninio \u201ea\u0161\u201c. Kitu atveju gali ateiti i\u0161ties nelaukta (gyvenimo) pabaiga.<\/p>\n
![\"\"](\"http:\/\/dance.lt\/files\/images\/744255\/5_490x326.jpg\")
<\/p>\n
\u201eAritmijose\u201c V. Jankauskas koncentruojasi \u012f gyvenimo visuomen\u0117je suvokim\u0105, o individo ir visuomen\u0117s vektorius talpina balta \u0161okio danga i\u0161klotoje, sterilumo \u012fsp\u016bd\u012f kelian\u010dioje scenoje. Individai vilki baltus paprastus apatinius r\u016bbus (kostium\u0173 dailinink\u0117 Jolanda Imbrasien\u0117), o socialin\u0117 visuma (did\u017eioji dauguma bat\u0173) kuriama juodos spalvos arba tamsi\u0173 atspalvi\u0173 pot\u0117piais. Toks bat\u0173 spalv\u0173 pasirinkimas gal ir buvo atsitiktinis, ta\u010diau de\u0161ifruojant galimas semiotines reik\u0161mes mintys krypsta \u012f tai, jog m\u016bs\u0173 vis\u0173 socialiniai vaidmenys yra vienodi arba labai pana\u0161\u016bs, jog gyvendami sociume mes \u012fsipareigojame ar nusi\u017eeminame visi \u2013 vieni daugiau, kiti ma\u017eiau. <\/p>\n
Spektakl\u012f lydintys elektronin\u0117s muzikos garsai (Sendai, Janas Lintonas, Nicolas Jaaras) nepretenzingai akomponuoja spektaklio temai, ta\u010diau muzikini\u0173 takeli\u0173 ir choreografini\u0173 sprendim\u0173 per\u0117jimams kartais pristinga dramaturginio nuoseklumo. \u017dinant choreografo ankstesn\u0119 k\u016bryb\u0105 \u2013 lyri\u0161kai sud\u0117t\u0105 kiekvien\u0105 choreografinio pie\u0161inio detal\u0119 \u2013 scen\u0173 kait\u0105 nor\u0117t\u0173si pateisinti i\u0161samiau.
\n\u201eNemanau, kad, kurdamas \u0161\u012f spektakl\u012f, labai nutolau nuo ankstesn\u0117s savo estetikos. Galb\u016bt \u201eAritmijose\u201c bus ma\u017eiau \u0161okio, daugiau judesio ir apie \u0161imt\u0105 por\u0173 bat\u0173\u201c, \u2013 savo \u0161okio teatro svetain\u0117je skelbia choreografas V. Jankauskas. Ir i\u0161 ties\u0173 \u2013 \u0161okio \u010dia buvo ma\u017eiau, judesio \u2013 daugiau, ta\u010diau judesio plastika pusbalsiu sufleravo apie ankstesn\u0119 \u0161okio poezijai artim\u0105 choreografo estetik\u0105. O beveik \u0161imtas por\u0173 bat\u0173 vaizdavo ir socialini\u0173 tem\u0173 prisijaukinim\u0105 \u0161iuolaikiniame \u0161okyje. Gal kartais pernelyg ai\u0161kiai, ta\u010diau nuo\u0161ird\u017eiai ir atvirai \u2013 apie introspektyv\u0173 \u017emogaus \u201evid\u0173\u201c ir visuomeni\u0161k\u0105 \u017emonijos \u201ei\u0161or\u0119\u201c. <\/p>\n
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvos \u0161iuolaikinio \u0161okio k\u016br\u0117jai, nors ir nedr\u0105siai, ta\u010diau vis da\u017eniau savo spektakliuose ima kalb\u0117ti socialin\u0117mis temomis. Lapkri\u010dio 30d. choreografas Vytis …<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\n