\u0160iemet Naujojo Baltijos \u0161okio festival\u012f atidar\u0117 dar 1987 m. sukurtas ir pasaulin\u0119 \u0161lov\u0119 peln\u0119s belg\u0173 choreografo ir film\u0173 k\u016br\u0117jo Wimo Vandekeybuso grynojo \u0161okio spektaklis \u201eWhat the Body does not Remember\u201d.<\/p>\n
\u0160is sud\u0117tingas k\u016brinys \u017ei\u016brovus labiausiai su\u017eav\u0117jo savo energija, \u0161ok\u0117j\u0173 gyvybingumu bei humoru. Kita vertus, spektaklis pakankamai prailgo, savo koncepcin\u0117mis u\u017ema\u010diomis nepasiek\u0117 daugumos \u017ei\u016brov\u0173 ir ne\u012ftikino savo aktualumu \u0161iandienai. <\/p>\n
Spektaklio \u201eWhat the Body does not Remember\u201d anotacija yra labiau gluminanti, nei padedanti suvokti spektakli\u0173 prasm\u0119. Joje teigiama, kad choreografo atspirties ta\u0161kais tapo \u201e\u012ftemptos akimirkos, kai neturi pasirinkimo, kai kiti dalykai, tokie kaip \u012fsimyl\u0117jimas, nusprend\u017eia u\u017e tave, arba sekund\u0117 iki nelaimingo atsitikimo, kuris turi \u012fvykti.\u201d Gramatin\u0117s logikos \u0161iame sakinyje nedaug, o ie\u0161kant pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 realaus gyvenimo, kuomet b\u016bt\u0173 pasisek\u0119 u\u017efiksuoti toki\u0105 akimirk\u0105, j\u0173 galime ir nesurasti.<\/p>\n
Choreografinis W. Vandekeybuso pasaulis yra pilnas prie\u0161taravim\u0173, konflikt\u0173 ir sprogim\u0173. \u012etampos ir prie\u0161prie\u0161\u0173 \u012fsp\u016bdis kuriamas kompozicijos, muzikos bei \u0161vies\u0173 pagalba: scenos erdv\u0117je nuolat kontrastuoja horizontal\u0117s \u2013 vertikal\u0117s, auk\u0161tai \u2013 \u017eemai, aktyvu \u2013 pasyvu, vyras \u2013 moteris, tvarka \u2013 chaosas, intelektas \u2013 instinktas ir pan. Tokioje aplinkoje atsid\u016br\u0119s k\u016bnas privalo vadovautis instinktais bei refleksais, steb\u0117ti savyje augant\u012f adrenalino kiek\u012f ir tiesiog laukti, kol \u012ftampa nei\u0161vengiamai prasiver\u0161. Ne veltui kai kurie kritikai \u0161\u012f darb\u0105 vadino \u201eadrenalino choreografija\u201c.<\/p>\n[image=766833 link=no_link]\n
W. Vandekeybusas savo k\u016bryboje domisi sud\u0117tingu k\u016bno ir dvasios santykiu socialiniame kontekste, tod\u0117l jo \u0161okio \u017eodynas kalba apie visuomen\u0119, kurioje kasdien funkcionuoja k\u016bnai. Viena i\u0161 galim\u0173 \u201eWhat the Body does not Remember\u201d spektaklio interpretacij\u0173 yra tokia, kad jis kalba apie k\u016bn\u0105 ribin\u0117se situacijose, kuriose pastarasis pamir\u0161ta vadovautis nat\u016braliais instinktais bei pats yra pamir\u0161tamas. Choreografas akcentuoja instinktyvaus jud\u0117jimo b\u016btinyb\u0119 parodydamas, kad k\u016bnui susid\u016brus su tiesioginiu gr\u0117sm\u0117s \u0161altiniu, fiziologiniai instinktai gali nebesuveikti. Pavyzd\u017eiui, scena, kurioje \u0161ok\u0117jas meta plyt\u0105 auk\u0161tyn vir\u0161 galvos ir lieka stov\u0117ti tarsi \u012fbestas, kol ka\u017ekuris kitas \u0161ok\u0117jas \u0161\u012f pastumia ar patraukia \u012f \u0161on\u0105 ir pagauna ant galvos besileid\u017eian\u010di\u0105 plyt\u0105, perteikia realaus pavojaus situacij\u0105 ir neveikian\u010dius nat\u016bralius instinktus. W. Vandekeybusas scenoje rodo k\u016bn\u0105, kuris, esant didel\u0117s rizikos s\u0105lygomis, privalo i\u0161silaisvinti i\u0161 kult\u016brinio identiteto, kad prisimint\u0173 \u012fgimtus instinktus. <\/p>\n[image=420472 link=no_link]\n
Belg\u0173 choreografas nepriekai\u0161tingai organizuoja laiko ir erdv\u0117s strukt\u016br\u0105, sunkiai prikraudamas j\u0105 \u012ftampos ir rizikos. Dramaturgin\u0117 konstrukcija taip pat yra labai matemati\u0161kai i\u0161spr\u0119sta: pirmojoje spektaklio dalyje sutinkama daug judesio, dinami\u0161k\u0173 poky\u010di\u0173, instinktyvi\u0173 reakcij\u0173, antrojoje \u2013 veiksmas \u017eenkliai sul\u0117t\u0117ja, judesi\u0173 junginiuose gaus\u0117ja kult\u016brini\u0173 nuorod\u0173, tre\u010diojoje \u2013 v\u0117l atsiranda intensyvus ritmas ir dinamika. \u012edomu tai, kad \u0161is spektaklis publikai sukelia fizin\u012f poveik\u012f. Pirmojoje dalyje net ir k\u0117d\u0117je s\u0117din\u010dio \u017ei\u016brovo k\u016bnas \u012fsitempia, junta gr\u0117sming\u0105 atmosfer\u0105 ir instinktyviai \u012f j\u0105 reaguoja. <\/p>\n
Antrojoje dalyje \u017ei\u016brovo k\u016bnas atsipalaiduoja, koncentruojasi \u012f \u0161maik\u0161\u010dius \u017eaidimus ir \u0161ypsen\u0105 kelian\u010dius judesi\u0173 junginius bei visi\u0161kai pamir\u0161ta \u012ftamp\u0105. Tre\u010diojoje dalyje, smogus dar vienai \u012ftampos bangai, \u017ei\u016brovo k\u016bnas jau kur kas ramiau priima vaizduojam\u0105 situacij\u0105. <\/p>\n[image=493391 link=no_link]\n
Nors spektaklis buvo i\u0161pildytas nepriekai\u0161tingai, o judesi\u0173 virtuozi\u0161kumas ir tarpusavio koordinacijos precizika vert\u0117 aik\u010dioti, spektaklis \u201eWhat the Body does not Remember\u201d ne\u012ftikino savo id\u0117jos \u0161iuolaiki\u0161kumu. Mano patirtis rodo, kad kuo didesn\u0117 \u012ftampa ir ritmas tvyro mieste, tuo a\u0161triau veikia instinktai ir refleksai. Ne\u017einau, kokiomis nuotaikomis gyveno praeito am\u017eiaus devinto de\u0161imtme\u010dio belg\u0173 visuomen\u0117, ta\u010diau \u0161iandienos kult\u016bra n\u0117ra paj\u0117gi u\u017ego\u017eti fiziologini\u0173 organizmo princip\u0173.<\/p>\n
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160iemet Naujojo Baltijos \u0161okio festival\u012f atidar\u0117 dar 1987 m. sukurtas ir pasaulin\u0119 \u0161lov\u0119 peln\u0119s belg\u0173 choreografo ir film\u0173 k\u016br\u0117jo Wimo …<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\n