Gal kaltas prie\u0161 kelias dienas stuktel\u0117j\u0119s 25-asis gimtadienis, kokia nors ypatinga m\u0117nulio pad\u0117tis ar genetika, bet pastaruoju metu mano galv\u0105 vis da\u017eniau aplanko i\u0161 praeities ataid\u0117jusi\u0173 sentiment\u0173 pli\u016bpsniai. Nesl\u0117psiu, d\u0117l to da\u017enai susig\u0117stu, mat ka\u017ekuriame u\u017e \u0161alt\u0105 logik\u0105 atsakingame smegen\u0173 vingyje t\u016bnantis savikritikos balsas man protarpiais \u0161nib\u017eda, jog toks seil\u0117tas sentimentalumas \u0161iame cinizmo ir erudicijos laike, o ypa\u010d mano jauname am\u017eiuje \u2013 beveik siauraprotyst\u0117s po\u017eymis. Taip, tos pa\u010dios siauraprotyst\u0117s, kuri\u0105, skund\u017eiam\u0117s, nuosekliai puosel\u0117ja televizija, nulai\u017eyti vir\u0161eliai, skalbimo priemoni\u0173 reklamos ar nukainuotos knygos \u201eprie kavos\u201c.<\/p>\n
Tokiems patologi\u0161kai sentimentaliems ligoniams, atrodyt\u0173, viena lengviausiai pasiekiam\u0173 reabilitacij\u0173 \u2013 \u0161iuolaikinis menas, dr\u0105siai, kartais net be gailes\u010dio i\u0161si\u017eiojusio \u017ei\u016brovo veidan t\u0117\u0161kiantis (ar bent siekiantis t\u0105 daryti) jo paties stereotipus, iliuzijas, \u0161abloni\u0161kus kasdienyb\u0117s ritualus, tiesa, jau laukan i\u0161verstais viduriais, kad i\u0161 ties\u0173 pajustum savo aklos b\u016bties smarv\u0119 ir apimt\u0173 i\u0161g\u0105stingas puosel\u0117jam\u0173 iliuzij\u0173 ir i\u0161 kaimyn\u0173 pasiskolint\u0173 svajoni\u0173 menkumo katarsis. Tokio prareg\u0117jimo tro\u0161kim\u0173 vedina ir atva\u017eiavau \u012f \u201eNaujojo Baltijos \u0161okio\u201c festival\u012f \u2013 kad papurtyt\u0173, i\u0161gydyt\u0173 nuo idealizuojamos praeities ir naivi\u0173 ateities vil\u010di\u0173. <\/p>\n
\u0160tai a\u0161 gegu\u017e\u0117s 12-osios vakar\u0105 s\u0117d\u017eiu Juodojoje Men\u0173 spaustuv\u0117s sal\u0117je, tarp pir\u0161t\u0173 suspaudusi savo \u201ene[w]kritik\u0117s\u201c ra\u0161ikl\u012f, a\u0161triu \u017evilgsniu \u012fsikibusi \u012f kol kas dar tu\u0161\u010di\u0105 scen\u0105, laukiu urbanistinio \u0161okio teatro \u201eLow Air\u201c spektaklio \u201eKelion\u0117 namo\u201c (re\u017e. Vidas Bareikis), u\u017e kurio choreografij\u0105 \u0161iemet spektaklio choreografams ir \u0161ok\u0117jams Aridai Gudaitei ir Laurynui \u017dakevi\u010diui \u012fteiktas Auksinis scenos kry\u017eius.<\/p>\n[image=373924 link=no_link]\n
Pamenate savo \u0161eimyninius portretus vietin\u0117je miesto fotoatelj\u0117? B\u016btent pana\u0161iu idili\u0161ku vaizdeliu, skambant pakiliai Sister Sledge dainai \u201eWe are family\u201c, pradedamas spektaklis. Motina (Larisa Kalpokait\u0117), t\u0117vas (Jonas Bra\u0161kys) bei tik i\u0161 u\u017esienio gr\u012f\u017eusi dukra (Airida Gudait\u0117) i\u0161 savo ma\u017eo narvelio-virtuv\u0117s pavyzdingai laimingos \u0161eimos veid\u0173 i\u0161rai\u0161komis \u017ei\u016bri \u012f tol\u012f. Tiesa, kitame scenos kra\u0161te vieni\u0161ai rymo ir kitas \u0161eimos narys \u2013 s\u016bnus (Laurynas \u017dakevi\u010dius). Gal netilpo \u012f ank\u0161t\u0105 narvel\u012f? Bet kokiu atveju, vaizdelis, saky\u010diau, gra\u017eus, net \u012fkv\u0117piantis, tik, kaip \u017einia, tokie saloniniai i\u0161statymai visai ne\u012fgal\u016bs ap\u010diuopti vidin\u012f \u0161eimos gyvenim\u0105. Taigi, tik prad\u0117jus aid\u0117ti ant virtuv\u0117s stalo d\u0117liojamoms l\u0117k\u0161t\u0117ms ir patiekus pagal kalendoriuje rast\u0105 recept\u0105 paruo\u0161t\u0105 silkut\u0119, pradedame i\u0161 ties\u0173 pa\u017einti persona\u017eus. Nuo pat prad\u017ei\u0173 ai\u0161ku \u2013 prie\u0161 \u017ei\u016brov\u0173 akis iki kaul\u0173 smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 branduoli\u0173 pa\u017e\u012fstama lietuvi\u0161ka \u0161eima: desperati\u0161kai bandanti i\u0161laikyti ger\u0105 bendravimo klimat\u0105 valdinga motina, \u012f kategori\u0161kum\u0105 link\u0119s, gyvenimo u\u017espaustas t\u0117vas ir visi\u0161kai kita \u2013 gatv\u0117s \u0161okio \u2013 kalba (ne)bendraujanti dukra. Netrukus namuose pasirodo (grei\u010diau \u0161okio \u017eingsneliu nuo kito scenos kra\u0161to \u012f narvel\u012f u\u017eeina) u\u017esienin emigrav\u0119s s\u016bnus \u2013 susvetim\u0117j\u0119s ir tolimas savo gimdytojams, ta\u010diau gerai suprantamas seseriai. <\/p>\n
Ai\u0161kia tvarka pasi\u017eymin\u010diame narvelyje, tarp sav\u0173 puodeli\u0173, \u201e\u010derkeli\u0173\u201c, \u0161auk\u0161t\u0173 ir \u0161aku\u010di\u0173, vyresnioji karta, savaime ai\u0161ku, jau\u010diasi saugiai. Tuo tarpu jaunoji d\u016bsta ir vis taikosi i\u0161siver\u017eti \u012f platesnius vandenis. \u201eMes taip visada gyvenome, kod\u0117l j\u016bs negalit?\u201c, \u2013 pasigirsta priekai\u0161tai at\u017ealoms. B\u016btent skirtingos laim\u0117s-laisv\u0117s sampratos ir tampa pagrindiniu pirmosios spektaklio dalies konfliktu, kuri\u0105 dramaturgas Mindaugas Nastaravi\u010dius ra\u0161\u0117, remdamasis Richardo Bacho alegorin\u0117s apysakos \u201eD\u017eonatanas Livingstonas \u017duv\u0117dra\u201c id\u0117jomis. Taigi, suprask, kol gimdytojai, kaip tos klykaujan\u010dios pakrant\u0117s \u017euv\u0117dros, susikoncentrav\u0119 \u012f savo \u0161altien\u0105, jaun\u0173j\u0173 mintys ir svajon\u0117s skrieja u\u017e narvelio rib\u0173. T\u0117vai valgo \u0161auk\u0161tais, jaunieji \u2013 pagaliukais, t\u0117vai bando apie k\u0105 nors\/bet k\u0105 kalb\u0117ti, jaunieji mieliau \u012fsiklauso \u012f i\u0161 kaimynyst\u0117s sklindan\u010di\u0105 muzik\u0105 (ant narvelio vir\u0161aus gyvai groja disk\u017eok\u0117jus ir b\u016bgninink\u0117)… Tik ore tvyro bendras vieni\u0161umo ir desperati\u0161ko tro\u0161kimo suart\u0117ti jausmas.<\/p>\n[image=965004 link=no_link]\n
Jau nuo pat prad\u017eios iki galo viskas ai\u0161ku kaip ant delno \u2013 skirting\u0173 patir\u010di\u0173 kartos nesusikalba ir nesusikalb\u0117s, nes papras\u010diausiai nemoka viena kitos kalbos. Kod\u0117l nemoka? Nes augo skirtingomis politin\u0117mis-socialin\u0117mis aplinkyb\u0117mis, kai nebuvo joki\u0173 airij\u0173 ir anglij\u0173, kai pakako to, k\u0105 turi, nes daugiau tur\u0117ti papras\u010diausiai negali, kai taip vadinamos Taryb\u0173 s\u0105jungos gyventojus vienijo ta pati ideologija, sofa ir televizijos programa. O gal kart\u0173 konfliktas jau u\u017eprogramuotas m\u016bs\u0173 kolektyvin\u0117je pas\u0105mon\u0117je ir kitaip negali bei neturi b\u016bti? <\/p>\n
Antroje spektaklio dalyje herojai palik\u0119 savo ank\u0161t\u0105 erdv\u0119 stoja akistaton su savimi. Kol aktori\u0173 L. Kalpokait\u0117s ir J. Bra\u0161kio kuriami persona\u017eai vienas per kit\u0105 verbaliai dalijasi praeities prisiminim\u0173 nuotrupomis, \u0161ok\u0117jai toliau kontrastuoja lyri\u0161kais savo judesi\u0173 pasakojimais. Naiv\u016bs, netgi primityvoki veik\u0117j\u0173 monologai \u2013 pritvink\u0119 meil\u0117s ir skausmo, \u0161irdg\u0117los ir idil\u0117s \u2013 visgi \u017eadina sentimentus arba bent skatina i\u0161 naujo pa\u017evelgti \u012f gimdytojus. Pavyzd\u017eiui, prisiminti (jei kartais pamir\u0161ome), kad motina \u2013 taip pat seksuali moteris, o r\u016b\u0161kanas t\u0117vas \u2013 paties susikurto vieni\u0161umo kal\u0117jimo \u012fkaitas, pa\u017eeid\u017eiamas ir i\u0161siilg\u0119s meil\u0117s. Pasigirsta netgi skirting\u0173 kart\u0173 lietuvi\u0173 poet\u0173 \u2013 Maironio \u201eTrak\u0173 pilies\u201c bei Salom\u0117jos N\u0117ries \u201eMaironiui\u201c \u2013 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 i\u0161trauk\u0173 perfrazavimai. B\u016btent bendra vis\u0173 \u0161eimyni\u0161ki\u0173 melancholi\u0161ka nuotaika bei per laik\u0105 sukaupt\u0173 min\u010di\u0173 i\u0161sisakymas padovanoja visi\u0161kai nujaust\u0105 ir labai tik\u0117t\u0105 happy end\u2018\u0105 \u2013 iki \u0161iolei niekaip bendros kalbos neatrad\u0119 skirting\u0173 kart\u0173 atstovai pagaliau susikalba, pasigirsta juokas, l\u0117tai u\u017egesta \u0161viesos. Taip ir atsip\u016bti \u2013 dar yra vilties! Tik po akimirkos susig\u016b\u017ei \u2013 juk viltis dabar turb\u016bt nelabai madinga. <\/p>\n[image=574085 link=no_link]\n
Pasibaigus spektakliui, kurio metu u\u017etenka erdv\u0117s ir nuosavoms mintims apie \u0161eimynines nuoskaudas ir d\u017eiaugsmus, ir kritiniams pasvarstymams apie kiek primityvok\u0105, netgi akivaizd\u017eiai (o gal specialiai?) grubiai fragmenti\u0161kai sukalt\u0105 spektakl\u012f, susim\u0105stai, jog toks sentimentalus teatras turi racijos. Ne, ne kaip auk\u0161tasis-konceptualusis-giliaminti\u0161kasis scenos menas, bet kaip terapija, galinti pasiekti net pa\u017eeid\u017eiamiausias m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s grupes. Taip ir knieti k\u016br\u0117jams pasi\u016blyti su \u0161iuo spektakliu b\u016btinai dalyvauti kokioje nors \u0161eim\u0173 santykio stiprinimo programoje.<\/p>\n
Ak, tiesa, trumpai sugr\u012f\u017etant prie mano min\u0117to siauraproti\u0161kumo ir sentiment\u0173… Anks\u010diau silk\u0117s nevalgiau, vietoje jos per \u0161eimynines \u0161ventes gard\u017eiuodavausi i\u0161 restorano atve\u017etais su\u0161i. T\u0117vai visada pa\u0161aipiai sakydavo, kad dar tam tikrai subr\u0119siu, at\u0161audavau \u2013 niekada. Teisyb\u0117s d\u0117lei pirm\u0105 kart\u0105 prisipa\u017einsiu \u2013 jau por\u0105 met\u0173 silk\u0117 man yra geriausias did\u017ei\u0173j\u0173 met\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 patiekalas… <\/p>\n
[image=754101 link=no_link] Gal kaltas prie\u0161 kelias dienas stuktel\u0117j\u0119s 25-asis gimtadienis, kokia nors ypatinga m\u0117nulio pad\u0117tis ar genetika, bet pastaruoju metu …<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\n
\nDmitrijaus Matvejevo nuotraukos<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"