![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2023\/12\/Kvadratas_Giedre-Kirkile_Migles-Markulytes-nuotr.-1100x1100.jpg\")
\n <\/a>\n <\/div>\n \n <\/a>\n <\/div><\/div>\n I\u0161 susireik\u0161minimo \u2013 tiek met\u0173 dirbau kaip atlik\u0117ja, \u017emon\u0117s mane vertino ir gyr\u0117, bet niekas taip ir nesuk\u016br\u0117 man solinio darbo, tai teko pa\u010diai imtis. \u010cia, \u017einoma, ironizuoju, nes manau, kad susid\u0117jo daug \u012fvairi\u0173 aspekt\u0173.\u00a0 Mane labiausiai ved\u0117 smalsumas, noras i\u0161bandyti, patirti savo k\u016brybos proces\u0105. Prikaupiau nema\u017eai \u0161okio patirties ir \u017eini\u0173, pra\u0117jau k\u016brybinius procesus su studentais, tad nor\u0117jau dirbti studijoje, nevar\u017eoma joki\u0173 kontekst\u0173, poreiki\u0173, nuomoni\u0173, kit\u0173 \u017emoni\u0173 vizij\u0173… Kolegos mane ir seniau skatino imtis k\u016brybos, bet beveik vis\u0105 savo atlik\u0117jos karjer\u0105, iki pat 2018 m., dar dirbau ir kaip teisinink\u0117 verslo \u012fmon\u0117je, tod\u0117l savo k\u016brybai nebuvo nei laiko, nei energijos. Tuomet pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f savo gimimo dat\u0105 ir supratau, kad jei dar noriu i\u0161m\u0117ginti k\u016bryb\u0105, reikia skirti vis\u0105 savo laik\u0105 \u0161okiui. 2020 m. gavau Lietuvos kult\u016bros tarybos stipendij\u0105. Tik tuomet i\u0161dr\u012fsau u\u017esidaryti studijoje viena ir prad\u0117ti ie\u0161koti, k\u0105 ir kaip man norisi kurti. Dirbau viena tikrai ne d\u0117l noro sukurti monospektakl\u012f. Tai be galo sud\u0117tingas \u017eanras, ypa\u010d jei kuri pats sau \u2013 procese n\u0117ra atstumo, i\u0161orin\u0117s akies ir visas kr\u016bvis priklauso vienam atlik\u0117jui. Ta\u010diau kai dirbi su kitais atlik\u0117jais kyla kitokie sunkumai \u2013 rasti tinkamus darbo metodus, i\u0161komunikuoti k\u016brinio id\u0117j\u0105, \u012fgyvendinti menines vizijas ir tuo pa\u010diu i\u0161naudoti atlik\u0117j\u0173 potencial\u0105. \u017dinojau, kad mano procesas bus l\u0117tas, ilgas ir klaid\u017eiojantis, tod\u0117l nenor\u0117jau kviesti ka\u017ek\u0105 klaid\u017eioti kartu, arba net ne\u017einojau, kas b\u016bt\u0173 tas tinkamas pakeleivis.<\/p>\n Ar tam reik\u0117jo dr\u0105sos?<\/strong><\/p>\n O taip. I\u0161 vienos pus\u0117s d\u0117l to, kad ilg\u0105 laik\u0105 apibr\u0117\u017eiau save kaip atlik\u0117j\u0105, abejojau ar turiu k\u016brybini\u0173 kompetencij\u0173. \u0160iek tiek sureik\u0161minau ar romantizavau choreografo vaidmen\u012f, atrod\u0117, kad jei i\u0161 anksto neturiu konkre\u010dios k\u016brinio vizijos, temos ar to ypatingo \u201enegal\u0117jimo nekurti\u201c, tai n\u0117ra kam gai\u0161ti laiko. Bet k\u016brybos procesai b\u016bna skirtingi ir niekas neatsiranda savaime, viskam reikia laiko ir pastang\u0173. Manau, kad choreografini\u0173 kompetencij\u0173 man tikrai dar labai tr\u016bksta, bet jos neatsiras, jei neprad\u0117siu dirbti.<\/p>\n Dr\u0105sos pareikalauja ir pati \u0161okio k\u016brini\u0173 specifika, o taip pat Lietuvoje esan\u010dios \u0161okio pristatymo platformos. Ma\u017e\u0173 form\u0173 ar eksperimentini\u0173 k\u016brini\u0173 n\u0117ra kur parodyti,\u00a0 o tai rei\u0161kia, jeigu nori pasidalinti rezultatu, tai turi b\u016bti pilnas spektaklis, kuriam reikia tinkamos erdv\u0117s, materialini\u0173 resurs\u0173, \u017ei\u016brov\u0173, kurie mano k\u016brybai skirt\u0173 laik\u0105 ir pinigus. Tai yra didel\u0117 atsakomyb\u0117.<\/p>\n Taip pat d\u0117l to, jog esu \u017einoma ir vertinama \u0161iuolaikinio \u0161okio bendruomen\u0117je, d\u0117stau LMTA, jau\u010diau did\u017eiul\u012f l\u016bkes\u010di\u0173 svor\u012f. Neb\u016btinai tie l\u016bkes\u010diai yra tikri, galb\u016bt tai ir mano pa\u010dios susikurtos baim\u0117s, ta\u010diau atrod\u0117, kad neturiu teis\u0117s padaryti prastai. Kai tik prad\u0117jau vystyti \u0161\u012f projekt\u0105, va\u017eiuodama \u012f sal\u0119 jausdavau toki\u0105 baim\u0119, kartais b\u016bdavo net fizi\u0161kai bloga.<\/p>\n Kaip pavyko susitvarkyti su \u0161iais l\u016bkes\u010diais? <\/strong><\/p>\n Man \u0161is k\u016brybinis procesas buvo tarsi kelias per nepakankamumo prakeiksm\u0105. Nuolatinis spaudimas siekti dar daugiau, geriau. Niekada nesi pakankamai gra\u017eus, geras, turtingas, pakankamai pasiek\u0119s, visada galima rasti, kas yra nepakankama. O dar jei ka\u017ekurioje srityje neatitinki standart\u0173 ar ka\u017ekieno l\u016bkes\u010di\u0173 (kurie taip pat neturi rib\u0173), tai ir klimpsti nuolatinio nepasitenkinimo savimi li\u016bne.<\/p>\n Leidausi \u012f sav\u0119s pri\u0117mimo proces\u0105, kurio dalimi buvo ir profesiniai l\u016bkes\u010diai. Tam reikia nusimesti perfekcionizm\u0105 ir suprasti, kad nereikia visko padaryti tobulai, u\u017etenka padaryti pakankamai gerai. \u0160is suvokimas labai i\u0161laisvina. O v\u0117liau, kai darbas jau tur\u0117jo savo ry\u0161kius kont\u016brus, kai jis\u00a0 atsiskyr\u0117 nuo man\u0119s, tuomet su l\u016bkes\u010diais ir profesin\u0117mis ambicijomis pad\u0117jo tvarkytis nuolankumas pa\u010diam darbui.<\/p>\n Ar Tau buvo svarbiau sukurti profesine prasme verting\u0105 darb\u0105, ar labiau siekei i\u0161reik\u0161ti save? O gal teko ie\u0161koti kompromiso?<\/strong><\/p>\n \u0116jau \u012f k\u016brybos proces\u0105 d\u0117l paties proceso, d\u0117l sav\u0119s, o ne \u012fsitikinusi, kad galiu padaryti ka\u017ek\u0105 vertingo profesine prasme ar patinkan\u010dio \u017ei\u016brovams. Kai \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti darbo tema ir forma, jutau, kad nors \u0117jau per asmeni\u0161kas patirtis, bet pana\u0161ius procesus ir virsmus i\u0161gyvena daugelis, tod\u0117l galb\u016bt verta tuo pasidalinti. Tuomet beliko pasistengti, kad ir i\u0161 profesin\u0117s pus\u0117s darbas b\u016bt\u0173 pakankamai geras \u2013 kuo tikslesni meniniai sprendimai, dramaturgija, tinkamai parinktos i\u0161rai\u0161kos priemon\u0117s ir atlikimas.<\/p>\n Kalbant apie k\u016brini\u0173 vert\u0119, tai profesional\u0173 bendruomen\u0117 ir \u017ei\u016brovai, kurie tiesiog domisi \u0161okiu, turi gan\u0117tinai skirtingus poreikius ir kriterijus. Labai retais atvejais tikrai nuostabiems darbams pavyksta pamaitinti abu sluoksnius. Nors dar ir tie \u201esluoksniai\u201c sudaryti i\u0161 skirting\u0173 \u017emoni\u0173! A\u0161 netur\u0117jau ambicijos sukurti visiems verting\u0105 darb\u0105, man turb\u016bt svarbiau buvo ai\u0161kiai ir atvirai kalb\u0117ti su \u017ei\u016brovais per menines priemones.<\/p>\n Kokia yra Tavo savijauta po premjeros?<\/strong><\/p>\n Galb\u016bt \u0161iandien jau\u010diu popremjerin\u0119 euforij\u0105, ta\u010diau nuo\u0161ird\u017eiai savimi did\u017eiuojuosi. D\u017eiaugiuosi tuo, k\u0105 man dav\u0117 k\u016brybinis procesas ir tuo, k\u0105 pavyko sukurti. I\u0161 atsiliepim\u0173 sprend\u017eiu, kad bent dalis \u017ei\u016brov\u0173 pajuto tai, kuo nor\u0117jau pasidalinti, d\u0117l to manau, kad k\u016brinys yra pakankamai pavyk\u0119s. Na, bet sulauksiu kritik\u0173 atsiliepim\u0173, koleg\u0173 analiz\u0117s, tuomet dar prisiminsiu, kad \u017emon\u0117s, kuriems nepatiko, tiesiog nieko nesako po spektaklio ir nusileisiu ant \u017eem\u0117s. (juokiasi)<\/p>\n Kas nulemia, jog po premjeros kyla euforija, o ne vadinamoji\u00a0 popremjerin\u0117 depresija? <\/strong><\/p>\n Po premjeros nei\u0161vengiamai ateina tu\u0161tuma, pasijau\u010dia nuovargis ir atosl\u016bgis. Ta\u010diau kokia emocin\u0117 b\u016bsena u\u017eklups po pirmo spektaklio, turb\u016bt labiausiai nulemia, kaip pra\u0117jo premjera ir kaip\/ar darbas suskamb\u0117jo, susitikus su \u017ei\u016brovais. Jei kelis m\u0117nesius dirbi, o per premjer\u0105 ka\u017ekas nepavyksta arba pajauti, jog \u017ei\u016brovas visai neranda santykio su darbu, tuomet tikrai gali \u012fkristi \u012f nusivylimo ir beprasmyb\u0117s duob\u0119.<\/p>\n Kaip k\u016br\u0117ja patyriau, kad labai svarbi proceso pabaiga, paskutin\u0117 savait\u0117 ar dvi iki premjeros, nes darb\u0173, reikal\u0173, klausim\u0173, nerimo yra be galo daug. Labai lengvai gal\u0117jau \u201eperdegti\u201c, ypa\u010d kadangi dirbau viena ir buvau u\u017e visk\u0105 atsakinga. Ta\u010diau nuolat sau primindavau, kad tur\u0117siu pati atlikti spektakl\u012f ir \u0161i atsakomyb\u0117 vert\u0117 labai atid\u017eiai r\u016b\u0161iuoti, k\u0105 tikrai b\u016btina padaryti ir kaip tinkamai pasir\u016bpinti savo fizine ir emocine b\u016bkle.<\/p>\n Manau, kad savijautai po premjeros labai didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi l\u016bkes\u010diai ir tikslai, kuriuos i\u0161sik\u0117lei\u00a0 rezultatui bei kaip \u012fsivardini projekto s\u0117km\u0119.\u00a0 L\u016bkes\u010di\u0173 mes visi turime, tik neretai jie n\u0117ra \u012fsis\u0105moninti, tod\u0117l pasibaigus projektui galime net netur\u0117ti atskaitos ta\u0161k\u0173, kurie leist\u0173 suvokti \u2013 s\u0117kmingas tai projektas ar ne?<\/p>\n Per dideli ne\u012fsis\u0105moninti l\u016bkes\u010diai sau ir savo darbui k\u016brybinio proceso prad\u017eioje mane tiesiog paraly\u017eiuodavo. Tuomet pam\u0117ginau ramiai suvokti ir \u012fsivardinti savo tikslus bei kas tur\u0117t\u0173 \u012fvykti, kad \u0161\u012f projekt\u0105 laiky\u010diau s\u0117kmingu. Mano raktas buvo susitelkti \u012f proces\u0105 ir suma\u017einti l\u016bkes\u010dius rezultatui. Nuolatos sekiau ir steb\u0117jau, kokios strategijos ir nuostatos veikia, kad pakeliui nepames\u010diau m\u0117gavimosi procesu, kad pastangos nevirst\u0173 prievarta prie\u0161 save, kad i\u0161b\u016b\u010diau pasimetimo, frustracijos, abejoni\u0173 etapus. Tikrai ne visuomet lengvai rasdavau tinkamus b\u016bdus ir buvo be galo sud\u0117ting\u0173 etap\u0173, bet po visko jau\u010diuosi stipresn\u0117, dr\u0105sesn\u0117, atsparesn\u0117.<\/p>\n Darbo pavadinimas \u201eKraitis\u201c kelia asociacijas su jaunosios turtu, kur\u012f ji po vestuvi\u0173 atsine\u0161a \u012f vyro \u0161eim\u0105. Kiek \u0161is darbas yra autobiografinis bei k\u0105 Tau simbolizuoja si\u016blai?<\/strong><\/p>\n A\u0161 bijojau \u0161io pavadinimo, nes jis asocijuojasi su folkloru ir archaika. Ta\u010diau \u0161iame darbe krai\u010dio a\u0161 nesieju su santuoka, o labiau su per\u0117jimu \u012f savaranki\u0161k\u0105 suaugus\u012f gyvenim\u0105. \u017dodis \u201ekraitis\u201c kyla i\u0161 \u017eod\u017eio \u201ekrauti\u201c. Nors neaud\u017eiame ir nebekaupiame patal\u0173, baltini\u0173, lovatiesi\u0173, bet s\u0105moningai ir nes\u0105moningai susirenkame nematerial\u0173 turt\u0105: i\u0161 t\u0117v\u0173, mokytoj\u0173, socialin\u0117s aplinkos, vartodami kult\u016bros produktus. Tos susirinktos vertyb\u0117s, rol\u0117s, l\u016bkes\u010diai, elgesio modeliai, m\u0105stymo b\u016bdai, kompleksai, doryb\u0117s ir visa kita nei\u0161vengiamai tampa m\u016bs\u0173 dalimi. Vieni mums padeda b\u016bti geriausia savo versija ir kurti tvarius santykius, kiti \u2013 stabdo, trukdo, kenkia, vargina mus pa\u010dius ir aplinkinius. Periodi\u0161kai t\u0105 \u201ekrait\u012f\u201c reikia per\u017ei\u016br\u0117ti, i\u0161ardyti ir i\u0161 naujo susikonstruoti.<\/p>\n O si\u016blai… Jie labai gra\u017e\u016bs, a\u0161 juos nusipirkau, nes buvo malonu juos liesti. Tuomet atsirado mezgimas, tai tokia moteri\u0161kos meditacijos forma, min\u010di\u0173 susiorganizavimo praktika. Si\u016blai apskritai \u012fkrauti \u012fvairi\u0173 metafor\u0173 ir asociacij\u0173. Jau suk\u016brusi kostium\u0105 su\u017einojau, kad dz\u016bki\u0161kai kraitis vadintas \u201e\u0161arvas mergos nutekan\u010dios\u201c. Ardydama si\u016blus a\u0161 perm\u0105stau savo pa\u010dios susiformuotus \u012fsitikinimus, kompleksus, \u012fsivaizdavimus, vertybes ir l\u016bkes\u010dius. Gal i\u0161 naujo sumezgus si\u016blus gausis patogesnis \u0161arvas, kuris saugos, bet netrukdys b\u016bti pilnaver\u010diu \u017emogumi ir kurti darn\u0173 ry\u0161\u012f su kitais.<\/p>\n Po premjeros, pokalbio su teatro kritiku Andriumi Jevsejevu metu, sakei, jog tau nepatinka, kai scenoje yra matoma atlik\u0117jo saviterapija, ta\u010diau kartu min\u0117jai, jog \u0161io spektaklio k\u016brybos procesas tau tur\u0117jo terapin\u012f poveik\u012f. Kaip manai, kada saviterapija virsta \u012fdomiu meno k\u016briniu?<\/strong><\/p>\n Manau, kad visas menas i\u0161 esm\u0117s yra bent kiek terapinis, nes k\u016br\u0117jai pasirenka jiems jautrias, aktualias temas ir jas \u012fvairiais kampais perm\u0105sto, pervertina, i\u0161analizuoja. Man asmeni\u0161kai atrodo, kad jei po k\u016brybinio proceso nesijau\u010diu ka\u017ekuria kryptimi paaugusi, tai nelabai reikalingas tas menas… O terapija pavirsta meno k\u016briniu tuomet, kai k\u016br\u0117jas sugeba atsitraukti ir matyti k\u016brin\u012f kaip k\u016brin\u012f, o ne tik kaip savo proces\u0105. Atsispyrus nuo terapini\u0173 tem\u0173 ar net k\u016brybos metod\u0173 v\u0117liau b\u016btina panaudoti ir meninius \u012frankius suformuoti darbui, kuris b\u016bt\u0173 tinkamas dalintis. Nesvarbu nuo ko prad\u0117jai, ta\u010diau darbui \u012fgyjant form\u0105, pasikei\u010dia kriterijai, kuriais vertini k\u016brin\u012f ir sprendimus stengiesi priimti ne pagal tai, kas\u00a0 gerai veikia terapi\u0161kai, bet pagal tai, ko tai reikalinga k\u016briniui.<\/p>\n
\nGiedre, kaip ir kod\u0117l kilo poreikis sukurti solin\u012f darb\u0105?<\/strong><\/p>\n<\/a>Giedr\u0117 Kirkil\u0117. Kraitis. Vilma Paulikaite photography<\/em><\/p>\n<\/a>Giedr\u0117 Kirkil\u0117. Kraitis. Vilma Paulikaite photography<\/em><\/p>\n<\/a>Giedr\u0117 Kirkil\u0117. Migl\u0117s Markulyt\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n