B\u016bna \u017emon\u0117s \u0161oka emocij\u0105, b\u016bna \u2013 \u0161oka istorij\u0105, da\u017eniausiai \u2013 choreografij\u0105, kartais \u2013 improvizacij\u0105 arba tiesiog tod\u0117l, kad smagu. Ta\u010diau yra kategorija \u0161ok\u0117j\u0173 ir spektakli\u0173, kur \u0161okama labiau ne tiek i\u0161 \u0161irdies, kiek i\u0161 proto. Kalbu apie i\u0161protautus spektaklius (\u0161okio protus, \u0161protus), kuriuose varan\u010dioji j\u0117ga \u2013 koncepcija. Tokiuose spektakliuose retai kada gailiesi s\u0117d\u012fs k\u0117d\u0117je ir negal\u012fs prisijungti prie \u0161ok\u0117j\u0173 (kaip tai b\u016bna grynojo \u0161okio ar dailios choreografijos spektakliuose). Da\u017eniausiai tokiuose spektakliuose esama daug kan\u010di\u0173 \u2013 pradedant mentalin\u0117mis nujau\u010diamomis (politin\u0117mis, socialin\u0117mis, moralin\u0117mis, psichologin\u0117mis) ir baigiant j\u0173 i\u0161rai\u0161ka \u2013 fizin\u0117mis sceninin\u0117mis. \u0160i\u0173 met\u0173 \u201eNaujojo Baltijos \u0161okio\u201c festivalyje suskai\u010diavau net penkis scenos kankinius (dauguma j\u0173 \u2013 lietuviai), kuri\u0173 portretus verta pritraukti ar\u010diau ir i\u0161ry\u0161kinti vien\u0105 kit\u0105 t\u0173 kan\u010di\u0173 prie\u017east\u012f. <\/p>\n[image=481976 link=no_link]\n
Kankini\u0173 panteon\u0105 nor\u0117\u010diau prad\u0117ti nuo paties intelektualiausio, profesionaliausio ir esteti\u0161kiausio \u0161i\u0173metinio konceptualisto \u2013 Suomijoje s\u0117kmingai veikian\u010diu socializmu besim\u0117gaujan\u010dio choreografo ir \u0161ok\u0117jo Andriaus Katino. Esu ka\u017ekada ma\u010diusi jo bendr\u0105 darb\u0105 su suome \u0161ok\u0117ja ir choreografe Maria Saivosalmi apie An\u0105 Karenin\u0105, kuriame visa spektaklio istorija buvo dekonstruota taip, kaip radijo aparatus ir kitus mechanikos prietaisus nebegr\u012f\u017etamai dekonstruoja smals\u016bs vaikai, ir i\u0161pleikt\u0105 ant scenos su nujau\u010diama \u201epasidaryk pats\u201c intonacija. Kadangi irgi labiau m\u0117gstu ardyti, negu surinkin\u0117ti, tas mylimos Kareninos variantas man\u0119s neprad\u017eiugino ir \u012f \u0161iemetin\u012f A.Katino asmenin\u012f portret\u0105 i\u0161radingu pavadinimu \u201eWork\u201c \u0117jau nusiteikusi visi\u0161kai skepti\u0161kai. Tai buvo tre\u010diasis pirmosios festivalio dienos spektaklis, tad raumuo atlaikyti spektakli\u0173 maratono nuovarg\u012f dar tik formavosi. Ta\u010diau tai, k\u0105 k\u016br\u0117jas pasi\u016bl\u0117, suvalgiau apsilai\u017eydama ir iki paskutin\u0117s festivalio dienos \u0161is drauge su Helsinkyje \u012fsteigtu naujojo \u0161okio centru \u201eZodiak\u201c pastatytas spektaklis liko vienu i\u0161 mano favorit\u0173. Tiesa, anotacija program\u0117l\u0117je taip pat buvo smarkiai konceptuali: \u201eTai asmeninis portretas, tuo pa\u010diu jis i\u0161lieka strukt\u016br\u0173 peiza\u017eu. Tarp darbo kaip rei\u0161kinio ir darbo kaip asmenin\u0117s patirties tuo pa\u010diu metu ezgistuoja l\u016b\u017eis ir sintez\u0117. Abu \u012fsik\u016bnij\u0119 asmenyje jie primena apie i\u0161naudojim\u0105, asmeninius prisiminimus, efektyvum\u0105 ir savirefleksij\u0105.\u201c Ir \u0161i anotacija n\u0117 kiek negund\u0117 brautis \u012f sausakim\u0161\u0105 Ki\u0161enin\u0119 Men\u0173 spaustuv\u0117s sal\u0119. Bet tie, kas pakliuvo, gavo keturi\u0173 dali\u0173 asmenin\u0119 katini\u0161k\u0105 odis\u0117j\u0105 po mink\u0161t\u0105 id\u0117j\u0173 generavimo visat\u0105. Absoliu\u010diai precizi\u0161ka ir skandinavi\u0161kai minimalisti\u0161ka, ta\u010diau tuo pat metu lietuvi\u0161kai aistringa (a\u010di\u016b kompozitorei Onutei Narbutaitei ir jos \u201eSymphonia Secunda\u201c) kelion\u0117. J\u0105 prad\u0117jo tu\u0161\u010dio mai\u0161elio meditacija \u2013 aliuzija \u012f da\u017enai cituojam\u0105 mai\u0161elio skryd\u012f Samo Mendeso filme \u201eAmerikieti\u0161kos gro\u017eyb\u0117s\u201c (American Beauty); o gal \u012f tu\u0161\u010dias keturv\u0117jinink\u0173 ki\u0161enes; o gal \u012f lietuvi\u0173 i\u0161laukt\u0105 \u201eIkea\u201c inkarnacij\u0105 Vilniuje ir kitas tu\u0161tybes, kapitalistines svajas, postsovietines realijas bei gyvyb\u0117s palaikymui b\u016btin\u0105 or\u0105 plau\u010diuose, kuris nekainuoja; nuolatinio monotoni\u0161ko judesio, kuris beveik nereikalauja pastang\u0173, b\u016btinyb\u0119 norint i\u0161jud\u0117ti, pa(si)keisti ar tiesiog \u012fkv\u0117pti. Antroji dalis, organi\u0161kai i\u0161sisukusi i\u0161 pirmosios \u2013 mai\u0161elio meditacija cituojant Mladeno Stilinovi\u010diaus \u201ePanegirik\u0105 tinginystei\u201c. Reziumuojant nor\u0117ta pasakyti, kad Vakaruose negali b\u016bti meno, nes Vakaruose menininkai nemoka ting\u0117ti d\u0117l prodiuseri\u0173, galerij\u0173, konkurencijos gajumo. Tuo tarpu Ryt\u0173 (Europos) menininkams d\u0117l tokios sistemos nebuvimo yra (buvo) b\u016bdingas tingumas. \u201eTingumas yra judesio ir minties nebuvimas, kvailas laikas \u2013 visi\u0161ka amnezija. Tai taip pat. yra abejingumas, spoksojimas \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105, neaktyvumas, impotencija. Tai visi\u0161ka kvailyst\u0117, laikas skausmui ir beprasmi\u0161kai koncentracijai. \u0160ios tinginystei b\u016bdingos doryb\u0117s yra svarb\u016bs meno atsiradimo veiksniai.\u201c Jau tur\u0117damas tekste i\u0161guldyt\u0105 koncepcij\u0105, jos metafori\u0161k\u0105 i\u0161rai\u0161k\u0105, choreografas imasi scenografijos \u2013 visas sal\u0117s grindis tvarkingai i\u0161kloja rudu statybiniu popieriumi, suklijuoja jungimo linijas lipnia juosta ir pats \u012fsipakuoja \u012f \u0161\u012f, i\u0161 prad\u017ei\u0173 plok\u0161\u010di\u0105 ir beprasm\u012f lak\u0161t\u0105, po truput\u012f tampant\u012f savaranki\u0161kai scenoje veikian\u010diu abstrak\u010diu keturma\u010diu k\u016bnu, nepaslankiu tradicinio teatro dinozauru. Jo m\u0117ginimas i\u0161sitekti i\u0161ties ki\u0161eninio dyd\u017eio sal\u0117je su\u017eadina kitus reg\u0117tus popierinius \u017eaidimus \u2013 Loros Juodkait\u0117s kreb\u017edan\u010dius sapnus \u201eSalamandros sapne\u201c, pernai norveg\u0173 trup\u0117s \u201ezero visibility corp\u201c supustyt\u0105 gofruoto kartono dykum\u0105 spektaklyje \u201eV\u0117l\u201c ir pan. Genealumas paprastume \u2013 tas receptas, kuris visada pasiteisina. O paprastumas \u2013 tai ir tu\u0161tuma, ir kosmin\u0117 begalyb\u0117, ir tinginyst\u0117, slepianti savyje visko potencial\u0105. Galiausiai buvo imtasi spektaklio \u0161vies\u0173. \u010cia paprastumas nusileido dar labiau ant \u017eem\u0117s. I\u0161 to paties tu\u0161\u010dio mai\u0161elio i\u0161byr\u0117j\u0119 akmenys menininkui paliepus \u012fsi\u017eieb\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117mis, kurias jo geneali ranka \u010dia pat i\u0161stumd\u0117 \u012f \u017evaig\u017edynus ir \u010dia pat be gailes\u010dio gesino koja tarsi susmilkusias ir savo vaidmen\u012f (\u012fkv\u0117pti, i\u0161laisvinti, ap\u0161viesti) atlikusias cigaret\u0117s nuor\u016bkas. Galiausiai stojo tamsa \u2013 auk\u0161\u010diausias \u012ftampos ta\u0161kas prie\u0161 i\u0161kvepiant, prie\u0161 u\u017emiegant, prie\u0161 pra\u0161vintant.<\/p>\n
Konceptualiais m\u0117gino b\u016bti ir Vy\u010dio Jankausko \u201eAritmijos\u201c bei bendra Men\u0173 spaustuv\u0117s ir Hagos \u201eKorzo\u201c teatro koprodukcija \u201eW(o)men\u201c, kuri\u0105 pastat\u0117 choreografas J\u00e9r\u00f4me\u2018as Meyeris. \u0160iuo atveju irgi buvo pasirinkta po vien\u0105 konkret\u0173 koncept\u0105 ir i\u0161 jo i\u0161vystomas visas spektaklis. V.Jankausko \u201eAritmijose\u201c scen\u0105 nuta\u0161kavo tvarkingai suporuot\u0173 bat\u0173 d\u0117m\u0117s. Kaip paai\u0161k\u0117jo v\u0117liau, visos poros buvo tarpusavyje suri\u0161tos rai\u0161teliais ir to ry\u0161io ribose m\u0117gino i\u0161sitekti vidiniai \u0161ok\u0117j\u0173 gyvenimai, tarpusavio santykiai, judesi\u0173 trajektorijos ir b\u016bties su kitu logika. Keturi \u0161ok\u0117jai baltais apatiniais sprend\u0117 rimt\u0105 individo prigimtin\u0117s laisv\u0117s ir sociumo, kuris t\u0105 laisv\u0119 nuolat tvarkingai apkarpo, rebus\u0105. Ir i\u0161 ties\u0173, jeigu dvi poros bat\u0173 apsiautos sukry\u017eiavus rai\u0161telius, kaip be\u017ei\u016br\u0117si, kaip besuksi ir bekraipysi stubur\u0105 \u2013 vis viena liksi supan\u010diotu \u017eirgu, akylai stebimu j\u012f supan\u010diojusio ganytojo. Ta\u010diau vis\u0105 kantriai ir sunkiai statom\u0105 egzistencializm\u0105 laikas nuo laiko sugriaudavo naivios tarsi \u017eaisl\u0105 pametusio penkiame\u010dio \u0161ok\u0117j\u0173 veido i\u0161rai\u0161kos, juokingai susigarank\u0161\u010diav\u0119 berniuki\u0161ki triusik\u0117liai ir ilgainiui lengvai lyg domino kalad\u0117l\u0117s atsikartojan\u010dios judesi\u0173 kombinacijos. Spektaklis tur\u0117jo dvi pabaigas. B\u016bt\u0173 u\u017etek\u0119 pirmosios. Ta\u010diau tur\u0117jo ir magi\u0161k\u0105 \u201eiziumink\u0105\u201c \u2013 pabaigoje lyg mil\u017eini\u0161kas n\u0117rinys i\u0161\u0161viest\u0105 tamsi\u0173 bat\u0173 d\u0117lion\u0117s ornament\u0105 balt\u0173 grind\u0173 fone. <\/p>\n[image=483922 link=no_link]\n
Spektaklyje \u201eW(o)men\u201c, kuriuo buvo u\u017ebaigtas septynias dienas vyk\u0119s ir dvide\u0161imt vien\u0105 spektakl\u012f pristat\u0119s festivalis, pasirod\u0117 \u0161ok\u0117jai Mantas Staba\u010dinskas ir jo karalyst\u0117s \u0161ok\u0117jos Agn\u0117 Ramanauskait\u0117, Airida Gudait\u0117 ir Ieva Navickait\u0117. \u010cia pagrindin\u0117 \u201ekoncepcija\u201c taip pat buvo i\u0161 karto i\u0161guldyta scenoje, tik \u0161\u012f kart\u0105 \u2013 baltu (plunksnomis) ant juodo (linoleumo). Prad\u017eioje daug \u017ei\u016brov\u0173 laiko at\u0117m\u0117 titr\u0173 ir sunkiai su realiuoju spektaklio laiku susijusio video transliavimas (buitiniai kadrai i\u0161 \u0161ok\u0117j\u0173 kasdienyb\u0117s, repeticij\u0173, liemen\u0117l\u0117s matavimosi, filosofini\u0173 akimirk\u0173, dalyvavim\u0173 galas \u017eino kokiuose ir kod\u0117l talent\u0173 \u0161ou ir pan.). Pagaliau netik\u0117tai prasiv\u0117rus \u0161iaip jau Men\u0173 spaustuv\u0117s Juodojoje sal\u0117je retai varstomoms durims scenos gale i\u0161 \u0161vytin\u010dios angos \u012f scen\u0105 \u012fplasnojo karali\u0161kasis gaid\u017eiukas (M.Staba\u010dinskas) ir trys uodegas viksin\u010dios vi\u0161tait\u0117s (A.Ramanauskait\u0117, A.Gudait\u0117, I.Narkut\u0117). Kostium\u0173 dailininko min\u0117ti kaip ir nereik\u0117t\u0173 (Simona Biek\u0161ait\u0117), nes \u0161ok\u0117jai buvo labai pana\u0161\u016bs \u012f karalius be drabu\u017ei\u0173 (tik su apatiniu trikota\u017eu). Karalyst\u0117s-vi\u0161tid\u0117s paralel\u0117 i\u0161liko iki pabaigos. Scenoje pasirod\u0117 ir kiau\u0161inis, ir \u017ealias (pam\u0117l\u0119s) vi\u0161tos lavon\u0117lis. \u0160ok\u0117jai, \u0161ar\u017euodami i\u0161 peties k\u016br\u0117, sakytum, absurdi\u0161kos, bet lengvai atpa\u017e\u012fstamos (TV?) karalyst\u0117s gyventoj\u0173 tipa\u017eus, santykiavim\u0105 tarpusavyje, i\u0161 to kylan\u010dius konfliktus ir j\u0173 banalius sprendimo b\u016bdus. Komiks\u0173 stilius ir spalv\u0173 sutir\u0161tinimas, nuolat lydimas populiariosios muzikos element\u0173 (kompozitor\u0117 Rita Ma\u010dili\u016bnait\u0117) netrukus \u012fved\u0117 \u012f savoti\u0161k\u0105 trans\u0105, nors labiau \u2013 \u012f slog\u0173 sapn\u0105, i\u0161 kurio niekaip nesiseka i\u0161tr\u016bkti, kur\u012f sapnuodamas gausiai prakaituoji, dr\u0105skai nagais pagalv\u0119 ir pabundi visas aplip\u0119s plunksnomis. Gr\u012f\u017eus namo belieka panar\u0161yti senosios animacijos archyvus ir prisiminti filmuk\u0105 apie nukar\u0161us\u012f gaid\u012f, kurio visos pasidid\u017eiavimo vertos plunksnos netik\u0117tai nusiplov\u0117 palikdamos j\u012f ir be plunksn\u0173, ir be vi\u0161t\u0173.<\/p>\n
Gaid\u017eio ir vi\u0161tos mentaliteto tyrimams skirtas spektaklis \u201eW(o)men\u201c gra\u017eiai susi\u0161auk\u0117 su Mis vi\u0161tos (\u201eMis Lietuva\u201c) studija, kuri\u0105 atliko \u012f Belgij\u0105 emigravusi lietuv\u0117 choreograf\u0117 Vilma Pitrinait\u0117. Ta\u010diau jeigu auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0105 A.Katin\u0105 jo spektaklyje dr\u0105siai gal\u0117\u010diau pavadinti homo konceptualis, tai V.Pitrinait\u0119 josios benefise \u2013 nebent homo vulgaris. Tai buvo prastai i\u0161pildyta vieno \u017emogaus beprotyb\u0117, kuri nei sujaudino, nei i\u0161ved\u0117 i\u0161 proto, nei prajuokino, nei papiktino. Buvo sta\u010diai gaila t\u0173 penkiasde\u0161imties gyvenimo minu\u010di\u0173, praleist\u0173 tu\u0161\u010diai. Nereik\u0117t\u0173 pardavin\u0117ti biliet\u0173 kaskart, norint pasidarkyti ir susireik\u0161minti. Pakakt\u0173 prad\u017eiai pasitenkinti veidrod\u017eiu savo asmeniniame miegam\u0105jame.<\/p>\n[image=387025 link=no_link]\n
Ta\u010diau buvo kas sugeb\u0117jo i\u0161 ties\u0173 gerokai paerzinti ir pakutenti publik\u0105. \u0160iemet neabejotinai did\u017eiausio provokatoriaus titul\u0105 sau ant kr\u016btin\u0117s aerozoliniais da\u017eais gal\u0117t\u0173 i\u0161sipurk\u0161ti ma\u017eai kam \u017einomas lietuvi\u0173 menininkas Andrius Mulokas, \u0161iuo metu gyvenantis ir kuriantis Olandijoje. Festivalio publik\u0105 jis pakviet\u0117 \u012f Men\u0173 spaustuv\u0117s IIa. studij\u0105 (beje, puikiausiai tinkan\u010di\u0105 interaktyviems performansams), kur vyko dr\u0105sios apeigos, pavadintos \u201eCriseless\u201c. Nekrizinis? Bedievi\u0161kas? Krislas aky? B\u016bt\u0173 galima sumegzti daug ir visoki\u0173 interpretacij\u0173, nes spektaklis lengvai pasiduoda dekodavimui, tik truktelk u\u017e vienos ar kitos metaforos. U\u017e suri\u0161t\u0173 vir\u0161 galvos rank\u0173 pakabintas nuogas vyras, prisideng\u0119s tik lipniu dir\u017eeliu, prie kurio \u017ei\u016brovai priklijuoja ausines. Per du ekranus meninkui i\u0161 kair\u0117s ir de\u0161in\u0117s \u2013 kalbantis, amplua kei\u010diantis autorius. J\u0117zaus Kristaus-Super\u017evaig\u017ed\u0117s persona\u017eas, kuris ilgainiui transformuojasi \u012f eleganti\u0161kai po erdv\u0119 ant auk\u0161takulni\u0173 besiplaikstant\u012f super\u017evaig\u017ed\u0119-transvestit\u0105. Eurovizin\u0117 sensacija su i\u0161 pelen\u0173 pakylan\u010diu barzdotu feniksu ir t\u0105 pat\u012f vakar\u0105 po facebook<\/em>\u2018\u0105 masi\u0161kai plintan\u010dios barzdoto, bet taip pat sijonu ar suknele ir moteri\u0161ku makia\u017eu i\u0161puo\u0161to J\u0117zaus skulpt\u016br\u0173 nuotraukos dar labiau sustiprino spektaklio aktualum\u0105. Vis tik ne viskas dar mums vis vien, ne \u012f visk\u0105 jau \u012fpratome \u017ei\u016br\u0117ti nesulaik\u0119 kv\u0117pavimo, ne visk\u0105 dr\u012fstame liesti. Kai kam i\u0161 publikos l\u016b\u017ein\u0117jo balsas ir prakaitavo delnai, nors menininko persona\u017eas su jais tik flirtavo. Tiesa, nekrutindamas l\u016bp\u0173. Vadinasi pilvakalbyst\u0117 (anomalija, nukrypimas nuo \u012fprasto), i\u0161populiar\u0117jusi grei\u010diausiai dar viduram\u017eiais, mus vis dar sunepatogina. Nes mums vis dar svarbu \u017einoti daikt\u0173 ir rei\u0161kini\u0173 prie\u017eastis, suprasti, kod\u0117l yra taip ar kitaip. O dar geriau \u2013 kad viskas b\u016bt\u0173 tik taip, kaip buvom i\u0161mokyti mokykloje. A.Mulokas vis\u0105 spektakl\u012f tam tikra prasme stat\u0117 ant publikos pasitik\u0117jimo, jos reakcijos, jos dr\u0105sos \u012fsitraukti \u012f pokalb\u012f, \u012f provokacij\u0105, \u012f \u0161ok\u012f drauge. Tai nepatogus, agresyvus, \u0161iek tiek vulgarus, bet tuo pa\u010diu savaip esteti\u0161kas, savaip trapus, labai plasti\u0161kas ir spalvingas k\u016br\u0117jas. Netgi saky\u010diau li\u016bdnas ir desperati\u0161kas. Link\u0119s susideginti ant meno lau\u017eo u\u017e s\u0105moningesn\u0119 visuomen\u0119. A.Mulokas \u2013 menininkas, apie kur\u012f negali negalvoti, nors spektaklis kadai kada baig\u0117si. A.Mulokas turi pretenzij\u0173 ir potencialo b\u016bti toks pat save ir mus menu \u017ealojantis ir juo i\u0161gydantis, koks buvo Fluxus meno jud\u0117jimo \u012fk\u016br\u0117jas ir \u012fgyvendintojas Jurgis Ma\u010di\u016bnas. Lietuvai labai reikia tokio meno, kuris tarsi ko\u0161maras staiga supurtyt\u0173 ir priverst\u0173 atsibusti i\u0161 rutinos, gyvenimo autopilotu, grupini\u0173 lenktyni\u0173 sta\u010diai \u012f praraj\u0105, kad susivoktume, \u012fsikibtume patys sau \u012f plaukus (jeigu tik jie ne lengvai nusmunkantis peroksidinis perukas) ir lyg kokie baronai miunchauzenai i\u0161trauktume save ir pasid\u017eiautume ant ba\u017eny\u010dios bok\u0161to kry\u017eiaus. O i\u0161sid\u017eiovin\u0119 ikari\u0161kas plunksnas jau gal\u0117tume susiorientuoti kur ta tikroji saul\u0117, o kur jos iliuzinis atspindys vandenyje \u2013 ir jau nebesk\u0119stume abejingume ir pasyvume.<\/p>\n Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" B\u016bna \u017emon\u0117s \u0161oka emocij\u0105, b\u016bna \u2013 \u0161oka istorij\u0105, da\u017eniausiai \u2013 choreografij\u0105, kartais \u2013 improvizacij\u0105 arba tiesiog tod\u0117l, kad smagu. Ta\u010diau …<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\n