![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2024\/06\/Gianna-Valenti-asmeninio-archyvo-nuotrauka.jpeg\")
<\/a><\/p>\nGianna Valenti, asmeninio archyvo nuotrauka<\/em><\/p>\n Kaip prie\u0161 tris de\u0161imtme\u010dius atsid\u016br\u0117te Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n Ketinau t\u0119sti doktorant\u016bros studijas Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, ta\u010diau su\u017einojau, kad Soro\u0161o fondas ie\u0161ko \u017emoni\u0173, galin\u010di\u0173 Ryt\u0173 Europos valstybi\u0173 universitetuose d\u0117styti temas, kurios sovietme\u010diu ten nebuvo prieinamos. Buvau pakviesta \u012f Vytauto Did\u017eiojo universitet\u0105 d\u0117styti \u0161okio istorij\u0105, kiekvien\u0105 savait\u0119 po nauj\u0105 tem\u0105. Paruo\u0161iau program\u0105, sukonspektavau literat\u016br\u0105 ir tikiu, kad \u012f Lietuv\u0105 atve\u017eiau vienus pirm\u0173j\u0173 tekst\u0173 apie \u0161iuolaikin\u012f \u0161ok\u012f angl\u0173 kalba.<\/p>\n Dirbdama su choreografe ir mokslininke Susan Leigh Foster i\u0161mokau net ir teorin\u0117se paskaitose nelikti teoriniame lygmenyje. D\u0117stydama \u0161okio istorij\u0105, r\u0117miausi \u012f kod\u0173 paie\u0161kas choreografiniuose \u012fvykiuose, nes tur\u0117jau vizij\u0105, jog kiekviena \u0161okio era turi savo kodus. Mano tikslas buvo ne \u012fkalti \u012f galvas teorines \u017einias, bet pad\u0117ti jas patirti prakti\u0161kai, \u012fsisavinant eroms b\u016bdingus kodus.<\/p>\n U\u017esimin\u0117te apie savo pa\u010dios pagrindus ir vien\u0105 mokytoj\u0173. Ar gal\u0117tum\u0117te trumpai papasakoti apie savo pa\u010dios pasiruo\u0161im\u0105 profesijai?<\/strong><\/p>\n Intensyviausi\u0105 profesin\u012f pasirengim\u0105 patyriau Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, kur mokiausi pas min\u0117t\u0105 Foster bei Heidi Gilpin, dirbusi\u0105 su Williamu Forsythe\u2018u. \u0160ios moterys suteik\u0117 man svarbiausius choreografijos sampratos, taip pat \u2013 \u0161okio video bei \u0161okio filmuose pagrindus. Tai buvo nepaprastai produktyvus laikotarpis.<\/p>\n JAV studij\u0173 sistema visai kitokia nei Italijos universitetuose. Kadangi buvau persisotinusi istorijos ir literat\u016bros kurs\u0173, atvykusi \u012f Riversaid\u0105 Kalifornijoje nor\u0117jau, kad man leist\u0173 tiesiog \u0161okti. Laim\u0117 Foster puikiai mane suprato. Ji ugd\u0117 mano choreografijos samprat\u0105 duodama \u017ei\u016br\u0117ti i\u0161traukas, o tada pra\u0161ydama jas apra\u0161yti, \u012fvardinant visus elementus. V\u0117liau ji skaitydavo ir taisydavo mano ra\u0161inius bei mokydavo ra\u0161yti \u012fk\u016bnytai. I\u0161 jos i\u0161mokau neatskirti to, k\u0105 kalbu, nuo to, kaip \u0161oku ar kaip tyrin\u0117ju \u0161ok\u012f.<\/p>\n Pateiksiu pavyzd\u012f. Pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtajame de\u0161imtmetyje tarptautin\u0117 \u0161okio bendruomen\u0117 susir\u016bpino \u0161okio dramaturgijos rei\u0161kiniu. Visi tur\u0117jo id\u0117j\u0173, kaip formuluoti \u0161okio dramaturgijos teorij\u0105 ir praktik\u0105. Heidi Gilpin viena i\u0161 nedaugelio buvo \u012fsitikinusi, kad ra\u0161omas tekstas ir kuriamas \u0161okis savaime turi dramaturgij\u0105, jei tik j\u0173 autorius prisiima atsakomyb\u0119 u\u017e ta, k\u0105 daro. Svarbiausia \u2013 dirbti neatskiriant teorijos nuo praktikos, tyrimo nuo k\u016brybos. Jei tai pavyksta, dramaturgija tiesiog yra.<\/p>\n Tai skamba kaip kurian\u010diam choreografui reikalinga praktika. O kaip \u0161is dramaturgijos klausimas atsiskleid\u017eia \u0161ok\u0117juose, kurie, tarkime, tik atlieka jiems nurodyt\u0105 med\u017eiag\u0105?<\/strong><\/p>\n Nesu linkusi daryti skirties tarp k\u016br\u0117j\u0173 ir choreograf\u0173, ar net tarp \u0161ok\u0117j\u0173 ir aktori\u0173. Profesin\u0117 kryptis nesvarbi, nes kiekvien\u0105 meninink\u0105 mokau k\u016brybos autonomijos (angl. creative autonomy<\/em>). Mano mokym\u0173 centre visuomet yra atsakomyb\u0117 u\u017e savo asmenin\u012f k\u016brybi\u0161kum\u0105.<\/p>\n Negal\u0117\u010diau komentuoti Lietuvos specifikos, ta\u010diau apskritai \u0161iuolaikiniame \u0161okyje \u0161iandien prarandama labai daug k\u016brybi\u0161kumo. Da\u017enai choreografija laikoma paskutiniu \u017eingsniu, auk\u0161\u010diausiu \u0161okio meno laipteliu \u2013 t\u0105 po\u017ei\u016br\u012f vis dar jau\u010diu ir dalyje auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173. \u0160ok\u0117jai prie k\u016brybos gali net neprisiliesti: jie mokomi daugyb\u0117s technik\u0173, ta\u010diau netiki, kad jas gali paversti kompozicija.<\/p>\n Vis d\u0117lto, \u0161iandien jau patiems choreografams reikia ne tik techni\u0161kai stipri\u0173, bet ir kurti geban\u010di\u0173 \u0161ok\u0117j\u0173, nes atsirado nauj\u0173 kompozicijos b\u016bd\u0173 bei praktik\u0173. Tai pastebiu kvietimuose \u012f \u0161ok\u0117j\u0173 atrankas.<\/p>\n Seminarai su Gianna Valenti. Asmeninio archyvo nuotrauka<\/em><\/p>\n Ar gal\u0117tume trumpam sugr\u012f\u017eti prie k\u016brybos autonomijos s\u0105vokos? Ji reik\u0161minga j\u016bs\u0173 praktikoje ir skamba kaip labai platus terminas.<\/strong><\/p>\n I\u0161 ties\u0173 tai n\u0117ra taip platu. K\u016brybos autonomija rei\u0161kia geb\u0117jim\u0105 suvokti savo profesin\u012f progres\u0105 ir jud\u0117jimo krypt\u012f bei prie\u017eastis. Tai nuolatinis sav\u0119s reflektavimas ir atsakomyb\u0117s prisi\u0117mimas u\u017e tai, kas esi. Tai yra nuolatinis dialogas su savimi, \u017einojimas, kur eini, arba didelis tro\u0161kimas tai su\u017einoti. Pabr\u0117\u017eiu \u2013 ne pakartoti, kas atrasta kit\u0173, bet atsiverti dialogui, i\u0161mokti atsirinkti med\u017eiag\u0105, kuri\u0105 verta i\u0161saugoti ir panaudoti k\u016bryboje, bei pl\u0117toti savo paties \u017einias.<\/p>\n Skamba tarsi asmenin\u0117 psichologin\u0117 praktika. \u012edomu, kaip tokia filosofija veikia grup\u0117je.<\/strong><\/p>\n Ties\u0105 sakant, problemas, kurias padeda spr\u0119sti k\u016brybos autonomija, pasteb\u0117jau b\u016btent solo \u0161oki\u0173 var\u017eybose. Daugyb\u0117je trij\u0173 minu\u010di\u0173 kompozicij\u0173 negal\u0117jau \u012f\u017evelgti to gro\u017eio, kur\u012f ma\u010diau t\u0173 puiki\u0173 \u0161ok\u0117j\u0173 asmenyb\u0117se.<\/p>\n Tyrin\u0117dama savaranki\u0161kai dirban\u010dius menininkus ir studentus akademijose supratau, kad dauguma ken\u010dia tik\u0117dami, kad stipriai choreografijai reikalinga gera id\u0117ja. Visgi net ir \u017eymi\u0173 choreograf\u0173 istorijos liudija, kad studijuojant savo praktik\u0105 ir j\u0105 t\u0119siant, id\u0117jos ie\u0161koti nebeprivalu, nes labai daug turinio pasi\u016blo pats gyvenimas. Tai suvokusi, prad\u0117jau galvoti, kaip gal\u0117\u010diau pad\u0117ti \u0161ok\u0117jams be kan\u010dios sukurti tris minutes choreografijos.<\/p>\n Vadinasi, tikite, kad neb\u016btina \u0161okiu ka\u017ek\u0105 teigti, o turiniui gali pakakti formos?<\/strong><\/p>\n Nemanau, kad \u0161iandien \u0161okiui privalu atrasti siel\u0105 ir vidin\u0119 motyvacij\u0105 jud\u0117ti, kaip buvo b\u016bdinga ekspresionistams. Pati turiu stiprius postmodernaus \u0161okio pagrindus, tad man artimiau m\u0105styti apie k\u016bno ir erdv\u0117s partneryst\u0119. Da\u017enai k\u016br\u0117jai erdv\u0119 suvokia kaip scenografij\u0105, ta\u010diau a\u0161 manau, kad erdv\u0117 \u2013 tai atlik\u0117jo k\u016bno t\u0105sa. Tad joje reikia kurti, o ne \u012fstatyti pabaigt\u0105 darb\u0105.<\/p>\n Taip pat pasitikiu k\u016br\u0117j\u0173 atsakomybe. Jei pa\u017e\u012fsti savo identitet\u0105, tro\u0161kimus ir esi atviras sau, k\u016brinys savaime tur\u0117s turin\u012f. Svarbiausia \u2013 nesistengti s\u0105moningai pasiekti ka\u017eko, k\u0105 jau suk\u016br\u0117 kiti. Tokiais atvejais patenkiname tam tikro skonio \u017emones, ta\u010diau k\u016briniai nei\u0161vengiamai atrodo netikri.<\/p>\n Skamba tarsi b\u016btum\u0117te i\u0161traukusi meno kaip susitikimo esm\u0119 ir mokytum\u0117te \u017emones sukurti paveik\u0173 darb\u0105.<\/strong><\/p>\n Noriu pabr\u0117\u017eti, kad nem\u0105stau apie galutin\u012f projekt\u0105. Mano d\u0117mesio centre yra k\u016brybos identitetas, kuris yra teisus pats prie\u0161 save. Tik j\u012f atv\u0117rus galima leistis \u012f \u012fvairias i\u0161rai\u0161kos priemones bei mokslines teorijas.<\/p>\n Galiu tik prid\u0117ti, kad u\u017e k\u016brybin\u0117s autonomijos slypi ne tik konkre\u010dios praktikos, bet ir intuicija. Vadovaujuosi teorija, kad esame daugiau nei k\u016bnai ir protai. Tad jei norime pasiekti savo auk\u0161\u010diausi\u0105 potencial\u0105, turime \u017eengti toliau s\u0105moningo pasirinkimo ir \u017eini\u0173. O u\u017e j\u0173 ir yra intuicija, kuria menininkas tur\u0117t\u0173 remti kiekvien\u0105 savo \u017eingsn\u012f. Taip pat ir dramaturgij\u0105.<\/p>\n Be abejo, \u0161alia intuicijos turi b\u016bti choreografijos pagrindai \u2013 \u0161ie aspektai vienas kito neneigia ir nekei\u010dia, tik papildo.<\/p>\n J\u016bs\u0173 pasakojimuose mane labiausiai \u017eavi asmenin\u0117s atsakomyb\u0117s kuriant id\u0117ja. Ar gal\u0117tum\u0117te kiek pla\u010diau pakomentuoti, k\u0105 tai rei\u0161kia k\u016brybos autonomijos kontekste?<\/strong><\/p>\n I\u0161 principo tai rei\u0161kia buvim\u0105 atsakingu u\u017e savo sprendimus. Iki pat \u0161iuolaikinio \u0161okio laik\u0173 \u0161ok\u0117jai, t.y., atlik\u0117jai, netur\u0117jo galimyb\u0117s pl\u0117toti k\u016brybin\u0119 autonomij\u0105. Paskutiniais dviem 20 am\u017eiaus de\u0161imtme\u010diais, kai prasid\u0117jo mano min\u0117tos diskusijos apie \u0161okio dramaturgij\u0105, k\u016br\u0117jai \u012fgijo galimybes vystyti asmenines specifines k\u016brybi\u0161kumo praktikas. Prie to prisid\u0117jo choreograf\u0173 poreikis pl\u0117toti ir statyti dialog\u0105. Greitai suprasta, kad taip dirbti privalu i\u0161kart, vos prad\u0117jus ruo\u0161tis profesijai \u0161okio pasaulyje.<\/p>\n Jei kiltume \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 s\u0105vokos lygmen\u012f, saky\u010diau, kad \u0161iame am\u017eiuje, kai \u017emones supa daugyb\u0117 baisi\u0173 dalyk\u0173, t.y., kai seni \u012fpro\u010diai sugr\u0105\u017eina prie i\u0161 ankstesni\u0173 laik\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 tragedij\u0173, menininkai tur\u0117t\u0173 suvokti ne\u0161antys atsakomyb\u0119 u\u017e poveik\u012f pasauliui. Tai nerei\u0161kia, kad reikia kurti choreografij\u0105 siekiant konkre\u010di\u0173 poky\u010di\u0173. Taip pat nematau prasm\u0117s k\u016bryboje d\u0117l i\u0161likimo vadov\u0117liuose ir istorijoje. I\u0161 principo nesiprie\u0161inu \u2013 jei \u017emon\u0117ms taip norisi, tegul stengiasi. Ta\u010diau k\u016brybos esme laikau pokyt\u012f \u017dem\u0117je. O tam svarbu b\u016bti savimi ir ne\u0161ti gro\u017eio vizij\u0105, net jei ta vizija susijusi su tamsa.<\/p>\n Apskritai tikiu, kad kiekvienas \u017emogus \u2013 ne vien menininkai \u2013 turi publik\u0105, tik skiriasi jos dydis ir percepcija. Bet kuris \u017emogus daro \u012ftak\u0105 \u017dem\u0117s vibracijoms ir tam, kas vyksta visatoje. Atsine\u0161dami savo identitet\u0105 \u017emon\u0117s kei\u010dia pasaul\u012f. Esu tikra, jog keisti pasaul\u012f \u012fmanoma ne tik Jungtini\u0173 taut\u0173 organizacijoje. Kartais pakanka \u017einoti, kas esi, b\u016bti atviru sau ir pasikalb\u0117ti su de\u0161im\u010dia \u017emoni\u0173 \u2013 ir tai jau sukuria pokyt\u012f.<\/p>\n<\/a><\/p>\n