{"id":16492,"date":"2024-10-22T00:07:03","date_gmt":"2024-10-21T21:07:03","guid":{"rendered":"http:\/\/dance.lt\/new\/?p=16492"},"modified":"2024-10-22T00:07:03","modified_gmt":"2024-10-21T21:07:03","slug":"kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/","title":{"rendered":"Kur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo?"},"content":{"rendered":"

\u0160iandien vis da\u017eniau moksliniame ir kult\u016briniame diskursuose vartojamas antropoceno terminas, apibr\u0117\u017eiantis dabarties epoch\u0105. Antropoceno \u2013 \u201e\u017emogaus am\u017eiaus\u201c \u2013 termin\u0105 XX a. devintojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje suk\u016br\u0117 olandas, Nobelio premijos laureatas, atmosferos chemikas Paulas J. Crutzenas ir Mi\u010digano universiteto ekologas, g\u0117lavandeni\u0173 titnagini\u0173 dumbli\u0173 specialistas Eugene\u02bcas F. Stoermeris. \u0160iuo terminu jie nor\u0117jo parodyti, kad \u017emoni\u0173 populiacijos augimas, industrializacija, globalizacija ir kita \u017emoni\u0173 veikla padar\u0117 negr\u012f\u017etamai neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 geologinei planetos sandarai, klimatui, biologinei \u012fvairovei bei aplinkai apskritai. \u017dmonija \u0117m\u0117 veikti kaip geologin\u0117 j\u0117ga. Pagrindin\u0117mis mus lydin\u010diomis s\u0105vokomis tapo kriz\u0117, katastrofa, i\u0161eikvojimas, nykimas, tar\u0161a. Labiausiai matomi antropoceno po\u017eymiai yra \u017dem\u0117s pavir\u0161iuje. Miest\u0173 pl\u0117timasis, nam\u0173 statyba, keli\u0173 tiesimas, u\u017etvank\u0173 statymas, dirbtin\u0117s salos ir kiti \u017emonijos k\u016briniai stipriai pakeit\u0117 \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173. Vieninteliai matmenys, kuri\u0173 nepaliet\u0117 \u017emoni\u0173 veikla, yra \u017dem\u0117s orbit\u0173 aplink saul\u0119 forma ir ilgis. Filosofas Mintautas Gutauskas teigia, kad antropocenas liudija ne \u017emogaus gali\u0105, bet jo negali\u0105 tvarkytis su savo veiklos pasekm\u0117mis (Gutauskas, 2021).<\/p>\n

Ir nors antropoceno terminas sulauk\u0117 \u012fvairiausi\u0173 prie\u0161taring\u0173 vertinim\u0173 ir alternatyv\u0173 (kapitalocenas, plantaciocenas, technocenas ir kt.), visgi jis \u012fsitvirtino ir toliau cirkuliuoja \u012fvairiuose mokslo bei kult\u016bros kontekstuose ir yra tarsi orientyras, mobilizuojantis ir jungiantis \u012fvairius diskursus, taip pat nurodantis, kad gyvename naujoje epochoje, o \u0161i epocha mums kelia dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ir reikalavim\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/a>Projektas \u201eSheep Pig Goat\u201c, menin\u0117s dalies vadovai \u2013 David Harradine ir Sam Butler, \u0161ok\u0117jai \u2013 Akshay Sharma, Petra S\u00f6\u00f6r ir Kip Johnson. Gildfordas. Ben Gilbert nuotr.<\/em><\/p>\n

Pasaulis kaip viena ekosistema<\/strong><\/p>\n

Pastaruoju metu jau pripa\u017e\u012fstama, kad klimato kaita ir ekologin\u0117 kriz\u0117 yra \u017emogaus vartotoji\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f gamt\u0105 rezultatas. Akivaizdu, kad negalime \u0161ios ekologin\u0117s kriz\u0117s suvaldyti tik technologiniais \u2013 vadybiniais ar geoin\u017eineriniais \u2013 projektais. J\u0105 galime i\u0161spr\u0119sti tik susigr\u0105\u017ein\u0119 etin\u012f santyk\u012f su gamta ir kitomis gyvyb\u0117s r\u016b\u0161imis. Tod\u0117l esame kvie\u010diami persvarstyti save pa\u010dius ir visus kasdienius savo veiksmus bei pasirinkimus globali\u0173 proces\u0173 kontekste. Amerikie\u010di\u0173 filosof\u0117 Donna Haraway, kritikuodama individualizm\u0105 ir i\u0161 jo kylan\u010di\u0105 tarpusavio konkurencij\u0105, kov\u0105 u\u017e b\u016bv\u012f, karus, teigia, kad mums reikalingas kitokio pob\u016bd\u017eio geb\u0117jimas \u2013 atsako galia (angl. response-ability<\/em>), rei\u0161kianti etin\u012f jautrum\u0105, kito \u012fgalinim\u0105, bendr\u0105 veikim\u0105. Su kitomis b\u016btyb\u0117mis dalinam\u0117s \u0161iuo pasauliu, mus sieja bendras buvimas laike. Taip pat esame siejami ir bendros pa\u017eeid\u017eiamumo patirties, laikinumo. Tod\u0117l turime stengtis vienas kit\u0105 i\u0161saugoti (Haraway, 2016). Anot filosofo Kristupo Saboliaus, reikalinga \u201enaujai radikali vaizduot\u0117\u201c, kuri per\u017eengt\u0173 \u017emogi\u0161kus \u012fsivaizdavimus apie save ir apie gamt\u0105, sudaryt\u0173 s\u0105lygas rastis naujoms samb\u016bvio su kitomis gyvomis b\u016btyb\u0117mis formoms. Kyla b\u016btinyb\u0117 tapti ka\u017ekuo kitu nei \u017emogumi (Sabolius, 2019).<\/p>\n

Kult\u016bros ir meno kontekste antropocenas reikalauja, kad perm\u0105stytume savo supratim\u0105 apie tai, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti \u017emogumi, kurti kult\u016br\u0105 ir b\u016bti k\u016brybingam. \u0160iandien esame atsid\u016br\u0119 paradoksalioje situacijoje. \u017dmogi\u0161koji kult\u016bra, kuria taip did\u017eiuojam\u0117s, tampa gr\u0117sme m\u016bs\u0173 planetai. Kriti\u0161kai perm\u0105stomos ir tradicin\u0117s dichotomijos: \u017emogus ir gyv\u016bnas, gamta ir kult\u016bra bei pan. Kalbama, kad gamta n\u0117ra izoliuota, atskira esyb\u0117, kuri egzistuoja anapus \u017emoni\u0173. Veikiau tai esyb\u0117, kuri sugeria savyje \u017emones ir ne \u017emones bei visas kitas egzistuojan\u010dias formas did\u017eiuliame tarpusavyje susijusiame ekologijos tinkle. Tod\u0117l svarbu suprasti ir analizuoti \u017emogaus kult\u016br\u0105 kaip i\u0161 esm\u0117s ekologin\u012f rei\u0161kin\u012f, o ekologinius rei\u0161kinius \u2013 kaip neatsiejam\u0105 \u017emogaus kult\u016bros dal\u012f. Tradici\u0161kai man\u0117me, kad k\u016brybingumas yra b\u016bdingas tik \u017emon\u0117ms, ta\u010diau antropocenas rodo, jog gamtos pasaulis taip pat kupinas k\u016brybi\u0161kumo. Visas pasaulis egzistuoja kaip viena ekosistema.<\/p>\n

\"\"<\/a>Brit\u0173 projektas \u201eSheep Pig Goat\u201c yra k\u016brybin\u0117 tyrim\u0173 laboratorija, kurios tikslas \u2013 sujungti \u0161ok\u0117jus ir muzikantus su avimis, kiaul\u0117mis, o\u017ekomis ir kitais gyv\u016bnais, siekiant didinti r\u016b\u0161i\u0173 tarpusavio komunikacij\u0105 ir empatij\u0105.<\/em><\/p>\n

Naujos epochos r\u0117\u017eiai<\/strong><\/p>\n

Paklauskime, kokia \u0161ioje situacijoje yra meno paskirtis? Manau, kad menui i\u0161kyla svarbi u\u017eduotis reprezentuoti ir apm\u0105styti antropocen\u0105 kaip visi\u0161kai nauj\u0105 epoch\u0105. Pripa\u017e\u012fstama, kad menas gali b\u016bti galingas \u012frankis siekiant socialini\u0173 poky\u010di\u0173. Menas gali pad\u0117ti mums suprasti antropocen\u0105, u\u017emegzti emocinius ry\u0161ius, \u012fkv\u0117pti mus veikti, \u012fsivaizduoti alternatyvias ateities perspektyvas ir sukurti nauj\u0173 b\u016bd\u0173 palaikyti santykiui su gamta.<\/p>\n

Amerikie\u010di\u0173 teatro mokslinink\u0117 Theresa J. May knygoje \u201e\u017dem\u0117s reikalai scenoje: ekologija ir gamta Amerikos teatre\u201c pasakoja nutikim\u0105, \u012fvykus\u012f diskutuojant su studentais apie klimato kait\u0105. Diskusijos metu vienas studentas staiga i\u0161k\u0117l\u0117 rankas \u012f vir\u0161\u0173 ir su\u0161uko: \u201eO Dieve! Kur buvo teatras, kai pasaulis griuvo?\u201c (May, 2021). Kas, jeigu m\u016bs\u0173, \u0161okio meno atstov\u0173, ka\u017ekas kada nors taip pat paklaus: \u201eKur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo?\u201c<\/p>\n

Tenka pripa\u017einti, kad m\u016bs\u0173 scenos menai, taip pat ir \u0161okis, vis dar labai antropocentristi\u0161ki. Da\u017eniausiai juose dominuoja \u017emogi\u0161kojo pasaulio perspektyva, reikalai ir problemos. \u017dmogus juose vaizduojamas kaip vienintel\u0117 aktyvi, reik\u0161minga, prasm\u0119 kurianti b\u016btyb\u0117. Visas kitas pasaulis \u2013 tik fonas. Dar menkai suvokiame vis\u0173 b\u016btybi\u0173 unikalum\u0105, tarpusavio priklausomyb\u0119 ir s\u0105saj\u0105. Kai kurie \u0161okio istorikai teigia, kad Vakar\u0173 \u0161okis tapo antropocentristinis, kai XVII a. Pranc\u016bzijos karalius Liudvikas XIV savo r\u016bmuose daugiausia d\u0117mesio \u0117m\u0117 skirti \u0161okiui ir kilmingiesiems.\u00a0Ankstesni to am\u017eiaus kostium\u0173 pie\u0161iniai rodo, kad iki tol \u0161ok\u0117jai da\u017enai vaidindavo med\u017eius, gyv\u016bnus ir net \u012fvairius objektus.<\/p>\n

\"\"<\/a>Willy Verginer skulpt\u016bra \u201eFoglie di Fiore\u201c i\u0161 parodos \u201eAnthropocene\u201c, galerija \u201eZemack Contemporary Art\u201c, Tel Avivas. Yaron Haramati nuotr. I\u0161 galerijos archyvo<\/em><\/p>\n

Autonomi\u0161kumas ir simbioz\u0117<\/strong><\/p>\n

Ne tik filosofija, menas, bet ir naujausi mokslo atradimai labai \u012ftikinamai mums rodo, kad kaip individai visada esame susieti \u012fvairiais ry\u0161iais su kitais k\u016bnais, organizmais ir aplinka. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad esame tokie patys. \u201eEsame kartu, bet nesame vienodi\u201c (Braidotti, 2020). Naujos \u017emogaus k\u016bni\u0161kumo sampratos kalba apie transk\u016bni\u0161kum\u0105 (Alaimo, 2010). Transk\u016bni\u0161kumas rei\u0161kia, kad visos b\u016btyb\u0117s, kaip \u012fk\u016bnytos b\u016btyb\u0117s, yra susipynusios su dinami\u0161ku, materialiu pasauliu, kuris kertasi per jas, transformuoja jas ir yra j\u0173 transformuojamas. M\u016bs\u0173 k\u016bn\u0173 ribos yra pralaid\u017eios ir dinami\u0161kos. Per m\u016bs\u0173 k\u016bnus teka, juda \u012fvairios bakterijos, virusai, maistas, vandenys, oras, dirvo\u017eemis, uolienos, chemin\u0117s med\u017eiagos, toksinai, plastikas ir kt. Taigi, \u017emogaus k\u016bnas yra sud\u0117tinga ekosistema, kuri nuolat s\u0105veikauja su kitomis ekosistemomis. Pavyzd\u017eiui, m\u016bs\u0173 k\u016bnai yra gausyb\u0117s mikroorganizm\u0173 namai \u2013 jie nuolatos formuoja ir kei\u010dia mus ir m\u016bs\u0173 k\u016bnus. Tik ma\u017ea dalis \u0161i\u0173 mikroorganizm\u0173 yra m\u016bs\u0173 k\u016bnams kenksmingi. Esame nuolatiniuose simbiotiniuose santykiuose.<\/p>\n

Scenos atlik\u0117jas \u2013 \u017emogus arba daugiau nei \u017emogus \u2013 vargu ar yra autonomi\u0161kas individas. Veikiau sud\u0117tinga milijon\u0173 organizm\u0173 visuma. Kaip \u0161is sud\u0117tingas ir nevienalytis subjektyvumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti atspind\u0117tas scenoje? Gyv\u016bn\u0173 klausimu tur\u0117tume nustoti kalb\u0117ti apie tai, k\u0105 gali \u017emogus ir ko negali gyv\u016bnai. Scenos menuose gyv\u016bnai da\u017eniausiai egzistuoja kaip \u017emogaus charakterio ar elgesio simboliai ir alegorijos. Taip pat kaip nerimti su\u017emoginti persona\u017eai spektakliuose vaikams ir miuzikluose. Klimato kaitos kriz\u0117 ver\u010dia mus i\u0161 naujo perm\u0105styti pa\u010dius gyv\u016bnus ir m\u016bs\u0173 santyk\u012f su jais. \u012evairios gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys turi savit\u0105 egzistencij\u0105, kuri yra tokia pat vertinga ir turtinga.<\/p>\n

Kaip scenos menuose leisti gyv\u016bnams b\u016bti ne tik \u017emogi\u0161kosios vaizduot\u0117s vaisiais, bet ir tuo, kas jie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra?<\/p>\n

Tur\u0117tume bandyti suvokti gyv\u016bnus kaip sud\u0117tingas, diferencijuotas gyvas b\u016btybes, su kuriomis galime rasti bendros patirties sluoksnius. Tiek \u017emon\u0117s, tiek gyv\u016bnai yra \u012fk\u016bnytos b\u016btyb\u0117s. K\u016bni\u0161kas kalbos aspektas, kur\u012f taip gerai pa\u017e\u012fsta ir valdo \u0161ok\u0117jai, yra b\u016bdingas ne tik \u017emon\u0117ms. Kalb\u0117tis galime erdviniais santykiais, \u017evilgsniu, gestais, judesiais, prisilietimu, o t\u0105 gali ir gyv\u016bnai. Gal\u0117tume bandyti u\u017emegzti ry\u0161\u012f ir su kitomis gyvyb\u0117s r\u016b\u0161imis bei aplinka, pavyzd\u017eiui, taip pat ir su tokiais abiotiniais elementais kaip dirvo\u017eemis, up\u0117, lietus, audra. S\u0105veika tarp \u017emoni\u0173 ir daugiau nei \u017emoni\u0173 jau yra ekologinis \u012fvykis. Svarb\u0173 vaidmen\u012f, atskleid\u017eiant \u0161iuos santykius ir formuojant j\u0173 vystym\u0105si, vaidina biotechnologijos ir biomedicina. Menininkai, pasitelkdami \u0161iuos \u012frankius, ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip eti\u0161kai \u012fsitraukti \u012f \u0161iuos procesus. Filosof\u0117 Jane Bennett teigia, kad gyvename tokiu metu, kai santykiai tarp \u017emogaus, virus\u0173, gyv\u016bn\u0173 ir technologini\u0173 k\u016bn\u0173 tampa vis intensyvesni (Bennett, 2010).<\/p>\n

\"\"<\/a>Willy Verginer skulpt\u016bra \u201eThe Human Whisperer\u201c i\u0161 parodos \u201eAnthropocene\u201c, galerija \u201eZemack Contemporary Art\u201c, Tel Avivas. Yaron Haramati nuotr. I\u0161 galerijos archyvo. <\/em><\/p>\n

Ekodramaturgijos ir bioperformatyvumo link<\/strong><\/p>\n

\u0160okio teoretikai ir praktikai pagr\u012fstai kelia klausim\u0105, kaip \u0161okis ir kiti scenos menai gal\u0117t\u0173 atspind\u0117ti \u0161iuos santykius. Kaip scenoje pripa\u017einti ir eti\u0161kai \u012fsitraukti \u012f daugiau nei \u017emogi\u0161k\u0105 med\u017eiag\u0105? Kaip \u0161ie santykiai gali pad\u0117ti sukurti nauj\u0173 reprezentacijos ir k\u016brybos b\u016bd\u0173 bei jud\u0117jimo modeli\u0173? Kalbama apie tarpr\u016b\u0161in\u0119 vaizduot\u0119, bioperformatyvum\u0105, ekodramaturgij\u0105. Siekiant \u0161i\u0173 tiksl\u0173, \u0161okio kontekste svarb\u0173 vaidmen\u012f gal\u0117t\u0173 suvaidinti i\u0161pl\u0117stos choreografijos praktik\u0173 metodai. I\u0161pl\u0117sta choreografijos samprata numato, kad choreografij\u0105 taip pat gali kurti \u0161ok\u0117jai, kuratoriai, gyv\u016bnai, augalai, gamta, pastatai, daiktai, m\u0105stytojai, tekstai, vaizdai, ma\u0161inos, \u201ePowerPoint\u201c, DNR ir kt. Tokiu b\u016bdu, \u012ftraukdamos vis daugiau nauj\u0173 veikian\u010di\u0173j\u0173, \u0161ios praktikos gal\u0117t\u0173 i\u0161pl\u0117sti bei praturtinti antropoceno vaizduot\u0119. Mano jau min\u0117ta teatro mokslinink\u0117 Theresa J. May teigia, kad \u017emogaus vaizduot\u0117 yra ekologin\u0117 j\u0117ga ir kad m\u016bs\u0173 kuriamos istorijos turi socialini\u0173 ir ekologini\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n

Manau, vienas vertingiausi\u0173 galim\u0173 \u0161iandienos \u017emogaus tiksl\u0173 \u2013 suvokti \u0161i\u0105 epoch\u0105 kaip nauj\u0173 galimybi\u0173 laik\u0105. Bandyti sukurti ka\u017ek\u0105 kokybi\u0161kai naujo. \u012esis\u0105moninti vis\u0173 esini\u0173 \u0161ioje \u017dem\u0117je tarpusavio priklausomyb\u0119 ir s\u0105saj\u0105. Galb\u016bt taip vien\u0105 dien\u0105 i\u0161sipildys \u0161iuolaikinio \u0161okio pradinink\u0117s Isadoros Duncan vizija \u2013 civilizacijos pabaigoje \u017emon\u0117s ir gyv\u016bnai \u0161oka kartu.<\/p>\n

\"\"<\/a>Willy Verginer skulpt\u016bros \u201eThe White Rose\u201c ir \u201eEve\u201c i\u0161 parodos \u201eAnthropocene\u201c, galerija \u201eZemack Contemporary Art\u201c, Tel Avivas. Yaron Haramati nuotr. I\u0161 galerijos archyvo. Ital\u0173 menininko Willy Verginer parodoje \u201eAnthropocene\u201c tyrin\u0117jamas nudegintas ir negyvenamas kra\u0161tovaizdis. I\u0161 bronzos, nat\u016bralios ir degintos medienos pagamintoms \u017emogi\u0161koms fig\u016broms b\u016bdingi gamtos t\u0119siniai atspindi \u017emonijos integralum\u0105 gamtos pasaulyje ir i\u0161 \u010dia kylan\u010di\u0105 atsakomyb\u0119. <\/em><\/p>\n

—<\/p>\n

Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as<\/p>\n

    \n
  1. Alaimo, Stacy. Bodily Natures<\/em>. Indiana University, 2010.<\/li>\n
  2. Bennett, Jane. Vibrant Matter: A Political Ecology of Things<\/em>. London, Duke University Press, 2010.<\/li>\n
  3. Braidotti, Rosi. 2020. We Are in This Together, But We Are Not One and the Same<\/em>. <\/em>Journal Bioethical Inquiry 17: 465\u2013469. 2020.<\/li>\n
  4. Gutauskas, Mintautas. \u017dmogus ir gyv\u016bnas.<\/em> Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021.<\/li>\n
  5. Haraway, Donna. Staying with the Trouble: Making Kin in the Chthulucene.<\/em> London: Duke University, 2016.<\/li>\n
  6. May, Theresa J. Earth Matters on Stage: Ecology and Environment in American Theater<\/em>. New York: Routledge, 2021.<\/li>\n
  7. Sabolius, Kristupas. Antropocenas kaip vaizduot\u0117s problema. <\/em>Vilnius: Athena, 2019.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u0160iandien vis da\u017eniau moksliniame ir kult\u016briniame diskursuose vartojamas antropoceno terminas, apibr\u0117\u017eiantis dabarties epoch\u0105. Antropoceno \u2013 \u201e\u017emogaus am\u017eiaus\u201c \u2013 termin\u0105 XX …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":16493,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\nKur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo? - Lithuanian Dance Centre<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Kur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo? - Lithuanian Dance Centre\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"\u0160iandien vis da\u017eniau moksliniame ir kult\u016briniame diskursuose vartojamas antropoceno terminas, apibr\u0117\u017eiantis dabarties epoch\u0105. Antropoceno \u2013 \u201e\u017emogaus am\u017eiaus\u201c \u2013 termin\u0105 XX ...\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Lithuanian Dance Centre\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2024-10-21T21:07:03+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/WIlly-Verginer-Anthropocene-Zemack-Contemporary-Art-4.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"2000\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1312\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"dance\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"9 minut\u0117s\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#website\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/\",\"name\":\"Lithuanian Dance Centre\",\"description\":\"LDC\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":\"required name=search_term_string\"}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#primaryimage\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/WIlly-Verginer-Anthropocene-Zemack-Contemporary-Art-4.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/WIlly-Verginer-Anthropocene-Zemack-Contemporary-Art-4.jpg\",\"width\":2000,\"height\":1312},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#webpage\",\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/\",\"name\":\"Kur buvo \\u0161okis, kai pasaulis griuvo? - Lithuanian Dance Centre\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#primaryimage\"},\"datePublished\":\"2024-10-21T21:07:03+00:00\",\"dateModified\":\"2024-10-21T21:07:03+00:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/en\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Kur buvo \\u0161okis, kai pasaulis griuvo?\"}]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252\",\"name\":\"dance\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"@id\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/#personlogo\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"dance\"},\"url\":\"https:\/\/dance.lt\/new\/author\/dance\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Kur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo? - Lithuanian Dance Centre","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Kur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo? - Lithuanian Dance Centre","og_description":"\u0160iandien vis da\u017eniau moksliniame ir kult\u016briniame diskursuose vartojamas antropoceno terminas, apibr\u0117\u017eiantis dabarties epoch\u0105. Antropoceno \u2013 \u201e\u017emogaus am\u017eiaus\u201c \u2013 termin\u0105 XX ...","og_url":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/","og_site_name":"Lithuanian Dance Centre","article_published_time":"2024-10-21T21:07:03+00:00","og_image":[{"width":2000,"height":1312,"url":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/WIlly-Verginer-Anthropocene-Zemack-Contemporary-Art-4.jpg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"dance","Est. reading time":"9 minut\u0117s"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#website","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/","name":"Lithuanian Dance Centre","description":"LDC","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/dance.lt\/new\/?s={search_term_string}"},"query-input":"required name=search_term_string"}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"ImageObject","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#primaryimage","inLanguage":"lt-LT","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/WIlly-Verginer-Anthropocene-Zemack-Contemporary-Art-4.jpg","contentUrl":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/WIlly-Verginer-Anthropocene-Zemack-Contemporary-Art-4.jpg","width":2000,"height":1312},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#webpage","url":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/","name":"Kur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo? - Lithuanian Dance Centre","isPartOf":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#primaryimage"},"datePublished":"2024-10-21T21:07:03+00:00","dateModified":"2024-10-21T21:07:03+00:00","author":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/2024\/10\/22\/kur-buvo-sokis-kai-pasaulis-griuvo\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/dance.lt\/new\/en\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Kur buvo \u0161okis, kai pasaulis griuvo?"}]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#\/schema\/person\/3aa80bdc383544c068cc181238cdb252","name":"dance","image":{"@type":"ImageObject","@id":"https:\/\/dance.lt\/new\/#personlogo","inLanguage":"lt-LT","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/6488e8bc4c288766b279be0b8c8f8f0e?s=96&d=mm&r=g","caption":"dance"},"url":"https:\/\/dance.lt\/new\/author\/dance\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16492"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16492"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16492\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16498,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16492\/revisions\/16498"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16493"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16492"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16492"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16492"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}